2019 m. lapkričio 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalisto komentaras. Keičiame ne todėl, kad blogas

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS, laikraštis "Ūkininko patarėjas"


Lietuviškų pinigų istorijos pabaiga ar pertrauka?

Nuo 2012 m. lapkričio 19-osios, kai Seimo rinkimus laimėjusios socialdemokratų partijos pirmininkas, kandidatas į Vyriausybės vadovo postą Algirdas Butkevičius paskelbė, kad valdančioji koalicija sieks 2015 m. sausio 1-ąją Lietuvoje įvesti bendrąją ES valiutą eurą, nacionalinis pinigas litas buvo nugramzdintas į dirbtinę komos būseną. 

Poryt 24.00 val. Rytų Europos laiku užgesus švieslentei virš Lietuvos banko paradinių durų, rodžiusiai, kiek laiko dar liko laukti euro, drauge bus išjungtas ir lito gyvybę pastaruosius dvejus metus palaikęs aparatas. Seimo dauguma tvirtina, kad su litu Lietuva būtų likusi „kažkokia užkampio valstybė“. Anot tautininkų, tie, kuriems negaila lito, neturi širdies. Liberalų nuomone, nenorintiems euro trūksta proto. O didžiosios visuomenės dalies požiūris į lito likimą neaiškus, nes jau daugelį metų Europos Komisijos ir Lietuvos Vyriausybės užsakymu sociologai tiria tik tai, kaip kinta lietuvių simpatijos eurui.


Pasirodžius litams pasitraukė rusai

Šiuolaikiniai litai buvo išspausdinti ir nukaldinti 1991 m., kai pasaulis dar nebuvo pripažinęs nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos, pusiau slapta padėti į banko saugyklas, o į apyvartą išleisti 1993 m. birželio 25-ąją. Po mėnesio, 1993 m. rugpjūčio 31-ąją, iš Lietuvos pasitraukė rusų kariuomenė. 

bankai_II.jpgKol Lietuvoje drauge cirkuliavo rusiški rubliai ir lietuviški bendrieji talonai, Maskva nesiskubino savo kareivių grąžinti namo. Sūduvė moteris iš sovietų sunaikinto, rusų kariuomenės desantininkų pulko baze paversto Kazlų Rūdos savivaldybės Runkių kaimo „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad per pirmąją sovietinę okupaciją 1940-1941 metais už 5 km esančios Višakio Rūdos gyvenvietės žydų parduotuvės savininkas ragindavo į vietos pradžios mokyklą einančius vaikus pirkti bandelių, nes iki pietų nieko neliks - rusų kareiviai už savo „medinius“ rublius, kurie baigė išstumti litus, supirkdavo visus riestainius, ragaišius ir, su kaupu prisikrovę vežimus kvepiančių, dar šiltų kepinių, grįždavo į kareivines, kuriose gaudavo tik įkyrėjusių džiovintų žuvų (Kaspijos kuojų).

1993 m. vasarą Lietuvoje vienintelė mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė tapo litas. Rusams nebeliko prasmės toliau būti Lietuvoje, nes jie neturėjo už ką nusipirkti vakarietiškų gėrybių ir nusiųsti į tėvynę išalkusiems artimiesiems.

Pavyzdinė valiuta

Per 21 metus litai nė karto nebuvo devalvuoti, nuvertinti, ant lietuviškų banknotų nėra keturių, šešių nulių kaip ant graikų drachmų ar italų lirų. 2002 m. sausio 1 d. euro zonos šalims atsisakius nacionalinių valiutų, drachmos (tarptautinis valiutos kodas - GRD) į eurus buvo keičiamos santykiu 340,75 GRD =1 Eur, o italai, norėdami gauti vieną eurą, turėjo atiduoti 1936,27 liros. Lito kursas euro atžvilgiu atrodo kaip fiskalinės drausmės pavyzdys ir finansinio klestėjimo viršūnė: 3,4528 Lt = 1 Eur! Iki paskutinės gyvavimo akimirkos litai visiškai padengti aukso ir užsienio valiutų atsargomis.

Bet, anot Darbo partijos prezidiu­mo nario, 1990 m. kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataro Vidmanto Žiemelio, mėgdžiojant atsilikusias Azijos ir Lotynų Amerikos šalis Lietuvoje 1994 m. nustatytas valiutų valdybos modelis atėmė iš lietuviškų pinigų savarankiškumą: litas buvo susietas su doleriu, persietas prie euro. „Todėl visavertis euras geriau negu eurolitas“, - „Ūkininko patarėjui“ aiškino V. Žiemelis.



forma_II.jpgLietuvių godos, lenkų pelnai

1993 m. birželio 17 d. Seime verdant ginčams kaip sklandžiau ir tvarkingiau įvesti litą, profesorius Kazimieras Antanavičius primygtinai siūlė litą „pririšti“ prie Vokietijos markės. „Estai savo kroną tvirtai susiejo su Vokietijos marke. Spėju, kad JAV dolerio ir vokiečių markės vertė po penkerių, ilgiausiai po 10 metų susilygins, o po 20 metų doleris kainuos tik 80 pfenigių“, - 1993-iaisiais tvirtino ekonomistas K. Antanavičius. Jis neįsivaizdavo, kad po 20 metų iš markės liks tik neblėstanti daugelio vokiečių meilė jai. Kiti nepriklausomi finansų ekspertai ragino litą palikti laisvai plaukioti pasaulio valiutų vandenyne, kaip lenkai pasielgė su savo zlotu. 2015-ųjų išvakarėse lietuviai galvoja, kiek pakils prekių kainos po pinigų reformos, o lenkų prekybininkai skaičiuoja būsimus pelnus į Lenkijos pasienio miestus plūstelėjus naujai pigiau apsipirkti trokštančių lietuvių bangai.

Žemaičiuojantys pinigai

Su litais sunkiausia atsisveikinti žemaičiams. Atidesni numizmatikos (monetų), bonistikos (popierinių pinigų) specialistai suskaičiavo, kad ant litų banknotų buvo ir tebėra pavaizduoti 6 žemaičiai (rašytoja Julija Žymantienė-Žemaitė, vyskupas Motiejus Valančius, poetas Jonas Mačiulis-Maironis (raseiniškis), lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, istorikas Simonas Daukantas), vienas lietuvininkas (filosofas Vilius Storostas-Vydūnas) ir 3 suvalkiečiai (kalbininkas Jonas Jablonskis, gydytojas Jonas Basanavičius ir poetas Vincas Kudirka). Ant numatyto paties didžiausio nominalo banknoto -1000 Lt kupiūros - buvo nupieštas Pietryčių aukštaitis (dzūkas) kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, tačiau toks popierinis pinigas niekuomet nebuvo išleistas į apyvartą. O Šiaurės Rytų aukštaičiai (kupiškėnai, rokiškėnai) liko visiškai nuskriausti - nė vienos iš šių kraštų kilusios istorinės asmenybės atvaizdui vietos ant litų (ar jų eskizų) neatsirado.

„Tėvams“ tylint karaliauja patarėjai

Tarpukario Lietuvos lito „tėvu“ laikomą profesorių Vladą Jurgutį sovietai 1946 m. išmetė iš Vilniaus universiteto, nes V. Jurgutis studentams dėstė „nemoksliškas, reakcingas Vakarų ekonomikos ir finansų teorijas“. Iki pat savo mirties 1966-aisiais artimųjų išlaikomas sunkiai sergantis profesorius tyliai kentėjo, girdėdamas, kaip Lietuvos SSRS propagandininkai tyčiojasi iš lito ir į padanges kelia bendrąją SSRS valiutą rublį. Šiuolaikinio lito kūrėjai Vilius Baldišis, Vladas Terleckas, 1993-iaisiais žadėję, kad litas cirkuliuos „šimtmečiais“, tuos dvejus metus, kai vyko debatai dėl euro įvedimo datos, irgi nepratarė nė žodžio.

O Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorės Rūtos Rodzko, 2012 m. pabaigoje pranašavusios, kad Lietuva nei 2013-aisiais, nei 2014-aisiais nebus pasirengusi tapti visaverte euro zonos nare (nesuvaldžiusi infliacijos, nesumažinusi valstybės skolos), jokie TV kanalai ir nė viena radijo stotis daugiau nekviečia į savo pokalbių laidas. TV studijose ir radijo eteryje dabar viešpatauja kaskart vis naujus euro privalumus ir kitų ekspertų nepastebėtą bendrosios ES valiutos naudą Lietuvai atrandantys „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas daktaras Nerijus Mačiulis ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Nesudeda ginklų

Iniciatyvinės grupės, nesėkmingai bandžiusios surengti referendumą dėl lito išsaugojimo, nariai gruodžio 18 d. nusiuntė prezidentei Daliai Grybauskaitei peticiją, kurią pasirašė 1 036 asmenys (567 - senoviškai, ranka, 469 atsiuntė elektroninius parašus). Anot simbolinės akcijos sumanytojų, tegul valdžia žino, kad „ne visi 100 proc. Lietuvos žmonių“ sutinka išsiskirti su litu. Politologai kalba, kad pastarąjį dešimtmetį prieš kiekvienus Seimo rinkimus būtinai atsirasdavo triukšmingų nesisteminių ekstravagantiškų organizacijų, kurios susirinkdavo nemažai tradicinėmis partijomis nusivylusių piliečių balsų: 2008-aisiais - pramogų verslo garsenybės Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija, 2012-aisiais - buvusios teisėjos Neringos Venckienės violetinė „Drąsos kelio“ partija. 

Artėjant 2013 m. Vokietijos parlamento rinkimams garsūs vokiečių profesoriai, žurnalistai ir verslininkai įkūrė naują partiją „Kitas Vokietijos pasirinkimas“ („Alternative für Deutschland“). Partijos šūkis: „Už Europos Sąjungą, už vokišką markę, prieš eurą“. „Kitas Vokietijos pasirinkimas“ negavo nė vienos vietos Bundestage, bet šiemet laimėjo septynis iš 96-ių Vokietijai skirtų Europarlamento mandatų. Gali būti, kad 2016 m. į Lietuvos Seimą bandys patekti lito šalininkų susivienijimas. Socialiniuose tinkluose jau plinta šūkis: „Grįžau po rublio, grįšiu ir po euro!“

Archyvinė ir Lietuvos banko nuotraukos: 

forma.jpg - Gruodžio 16 d. Lietuvos monetų kalykla parodė visuomenei paskutinį nukaldintą proginį litą. Sidabrinė 50 Lt nominalo moneta „Forma“ primena granatos skeveldrų išakėtą kario veidą.

bankai.jpg - Nepriklausomos Lietuvos savarankiškos finansų sistemos kūrėjo, tarpukario lito „tėvo“ profesoriaus Vlado Jurgučio veikalai šiandien, kaip ir sovietų okupacijos laikais, niekam nereikalingi.




Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)