2019 m. rugpjūčio 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Keiskime pasaulį į šviesesnį ir visavertiškesnį: Pokalbis su naująja LŽD Kauno skyriaus pirmininke Skirmante Javaityte



Skirmante_II.jpg


- Skirmante, kodėl nusprendėte tapti LŽD nare? Ar dar nepasigailėjot šio žingsnio?

- Į Žurnalistų draugiją atėjau 2012 m. pradžioje, vadovaudamasi reikalavimu, kad kiekvienas profesionalas turi priklausyti savo profesinei organizacijai, kurios dėka galėtų nuolat tobulėti ir padėti kitiems kolegoms tobulėti. Čia atsidūriau taip pat siekdama įgyti kuo daugiau profesinių žinių bei skatinama noro bendrauti su šios srities asais ir norėdama iš jų patirties pasisemti kuo daugiau žinių. Kaip ir visų garbingų žurnalistų, svarbiausias mano siekis – keisti pasaulį į šviesesnį ir visavertiškesnį. 
Kol kas džiaugiuosi sprendimu įstoti į LŽD, jis paskatino dar akyliau vadovautis profesine etika, ugdyti kritinį mąstymą, dirbti sąžiningai, dėl žmogaus.

- Kur dirbote ir dirbate?

- Mano pagrindinė interesų sritis – socialinė žiniasklaida bei kultūra. Porą metų (2011–2013 m.) rašiau į portalą www.kaunoaleja.lt. Šiuo metu rašau leidiniui „XXI amžius“. 
Pilietiškai aktyvaus jaunimo organizacijai „Baltai Juoda“ kuriu pranešimus žiniasklaidai.

- Papildysiu, kad S. Javaitytės straipsnių galima rasti įvairiuose portaluose: kaunoaleja.lt; klaipeda.diena.lt; dramosteatras.lt; kaunas.kasvyksta.lt; www.bernardinai.lt, kaunozinios.lt, delfi.lt , 15min.lt, alfa.lt ir kitur...

- Taip. Nuolat ieškau redakcijų, kur dar galėčiau išbandyti savo gebėjimus rašyti. 
Tekstuose stengiuosi vadovautis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, LR Konstitucija, stengiuosi būti tolerantiška, atvira, įvairiapusiška, lygiateise visiems. Stereotipų, klišių ir stigmų prištampuoti klodai Lietuvos žiniasklaidoje parodo, kad kaip atsvara čia reikalingas aktyviai visuomenės labui veikiantis, didelis profesionalių žurnalistų būrys. Būtent toks, kokį sudaro Lietuvos žurnalistų draugijos branduolys.

Nors turiu dar gan neišraiškingą, vos kelerių metų darbo žiniasklaidos srityje patirtį, tačiau mano ambicijos didelės: savo karjeroje aukštuma laikyčiau tapimą aktyvia žmogaus teisių gynėja savo kokybiškais žurnalistiniais tyrimais ir straipsniais. Didžiausias įvertinimas man – Žmonių širdžių apdovanojimas. Tai viso gyvenimo darbas. Jaučiu atsidavimą profesijai, kuri ne tik informuoja, bet ir akivaizdžiai keičia pasaulį.

- Regis, nevengiate ir neatlygintinos visuomeninės veiklos.

- Visuomet palaikau pozityvias neatlygintinas iniciatyvas. Nuo 2013-ųjų savanoriauju pilietiškai aktyvaus jaunimo organizacijoje „Baltai Juoda“, esu atsakinga už savanorišką veiklą Kauno vaikų socializacijos centre „Saulutė“. Pastaruoju metu teko patalkinti dar kelioms Lietuvos savanorių organizacijoms. Neatmetu galimybės išbandyti savanorišką veiklą užsienyje.

- Iš patirties žinau, kad jaunam žmogui nesunku visur suspėti ir dar pasidžiaugti laisvalaikiu. Ką tada veikiate?

- Laisvalaikio neįsivaizduoju be kokybiško kino: stengiuosi nepraleisti žmogaus teisių kino festivalio „Nepatogus kinas“, įvairių trumpametražių filmų festivalių; domiuosi istorinėmis juostomis bei dokumentika. Giliai įsiminė Vytauto V. Landsbergio „Trispalvis“, R. Polanskio „Pianistas“, A. Lelkaičio „Vilniaus getas 2009“.

Mėgstu šokti salsą, padainuoti, paskambinti pianinu, bendrauti su skirtingais žmonėmis, būti gamtoje, skaityti psichologinę literatūrą; ypač vertinu laiką, praleistą teatre, kultūriniuose renginiuose. Nuolat kažko mokausi. Domiuosi viskuo!

- Imkit ir išdėstykit, ką manot apie dabartinę LŽD ir ką siūlytumėt keisti ar įvesti.

Lietuvos žurnalistų draugija – aukšto lygio profesinė organizacija. Profesionaliam žurnalistui jos reikalingumas neabejotinas. Kad ši Draugija taptų dar reikšmingesnė lietuviškos žiniasklaidos dalis ir galėtų ją dar labiau teigiamai veikti, manau, būtų galima daugiau dėmesio skirti ugdymo veikloms. Prioritetinė mano sritis būtų mokymai žurnalistams, mokslinės konferencijos su universitetų elitu ir mokymai plačiajai visuomenei atskleidžiant, kaip ja manipuliuojama, kaip veikia propagandos aparatai bei pan. 
Taip pat galimos situacijų analizės žurnalistų dirbtuvėse, jų aptarimas; teisininkų konsultacijos ir pagalba prireikus apginti.

Pravartu aktyviau bendradarbiauti su visuomeninėmis organizacijomis (pvz., Nacionalinis socialinės integracijos institutu ir kt.) bei užsienio žurnalistų organizacijomis. 
Norėtųsi LŽD matyti daugiau jaunimo, tačiau jam reikia pateikti išraiškingą motyvaciją, kurios „vinis“ būtų galimybės intelektualiai augti, tobulėti, gauti pavyzdžius iš garbingos žiniasklaidos atstovų ir drauge sudaryti sąlygas jaustis prestižinės organizacijos nariu bei dalyviu.

Manyčiau, reiktų ir patalpų, kur galėtų rinktis profesionaliai apmokyti jaunieji garbingos, intelektualios, skatinančios įvairovę, besiremiančios žmogaus teisėmis žiniasklaidos riteriai ir damos, kur galėtų nuolat vykti veiksmas, mokymai ir kur kiekvienas LŽD narys turėtų galimybes reikštis.

- Ar nebaugina tokius dar jaunus Pačios pečius užgriuvusi LŽD Kauno skyriaus pirmininkės našta?

Turiu pripažinti, kad daug ko dar teks išmokti, tačiau mokymąsi laikau savo gyvenimo „varikliu“ ir dėkoju visiems, kurie suteikia galimybę paragauti karčių mokslo šaknų. Tikiu, kad man aktyviai padės kolegos ir visi susitelkę toliau kelsime lietuviškos žurnalistikos lygį. Kartu keiskime pasaulį – mums šią unikalią progą suteikia plačios profesinės galimybės!

- Dėkui, Skirmante, už nuoširdžius atsakymus. Eiva darbuotis ir telydi mus sėkmė.

Pokalbį parengė Regina Pupalaigytė; Vaivos Štrimaitienės nuotraukoje naujoji LŽD Kauno skyriaus pirmininkė Skirmantė Javaitytė

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)