2019 m. lapkričio 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kęstutis Navakas. Feisbukas Žaliakalnyje...

www.kaunodiena.lt


Navakas_II.jpg

























Neretai tenka aiškinti žmonėms, kur gyvenu, nes nori apsilankyti, įsigyti knygų, išgerti arbatos ir pasikalbėti apie, tarkim, Marso kanjonus. Kad ir kiek aiškinčiau, kur ta išganingoji vieta, reziumuojama visada vienodai: a, tai prie Žaliakalnio turgaus. Taip, mano namas jau tikras Žaliakalnio prieturgis, net ten neinant kas nors, žiūrėk, jau ir atvelka kokius batus ar maišą bulvių "papigiai".

Patinka man tas turgus, tai tikroji "prekybos ir pramogų sostinė", gerokai besiskirianti nuo didžiųjų prekybcentrių su kasose įkalintomis surobotėjusiomis merginomis. Tas turgus gyvas. Be savo pagrindinės funkcijos – prekiauti, čia dar gali aptarti paskutines naujienas, dalyvauti įvairaus pobūdžio diskusijose, išgirsti psichologiškai tikslių patarimų arba sužinoti, kad "matau, ponas įsigijo tikrai gerą striukę". Žaliakalnio turgus yra gyvasis "Facebook'as", viso ko jame rasi, grįši namo tarsi perskaitęs naują laikraštį arba apsilankęs liaudies ūkio pasiekimų parodoje.

Net mano nedideliam sūnui čia patinka vaikščioti. Tai kokį obuolį gaus dovanų, tai saldainių saujelę, tai bus pakalbintas arba pats nusitemps tėvą už rankos ten, kur prekiaujama labai jau vaikui reikalingais peiliukais.

Įdomiausios man turgaus prieigos, kur išskirtinės išvaizdos žmonės ant šaligatvio sukrovę visą savo sandėliukų turinį. Rasi čia aprūdijusių veržliarakčių, didelės meninės ir humoristinės vertės paveikslų, lėkščių, iš kurių valgė ne viena karta, batų, kuriuos ne viena karta avėjo, žodžiu, rasi visą tų žmonių buities muziejų, iš kurio galėsi spręsti, kaip jie gyveno. Mįslingi tie žmonės, kai kas juose man nesuprantama. Nesuprantama, kam ganėtinai apsamanojusiam figūrantui kadaise prireikė Gintaro Patacko knygos, kurią dabar pardavinėja už vieną litą. Arba iš kur pas kitą tokį bavariškas porcelianas. Arba kaip ir kokiu tikslu jie sugeba kasryt atvilkti čia trisdešimt porų avėtų batų.

Kartais perku iš jų stiklą, kokias nors taures, ilgai stovėjusias sovietinėse sekcijose. Visiškai įmanoma, kad žmonės iš tų taurių kadaise gėrė per savo vestuves ar kieno nors laidotuves. Kada nors pasidomėsiu jų parduodamų daiktų istorijomis, būtų įdomu. Įsivaizduoju, kad apie tai galima parašyti ne vieną novelę.

Juo labiau kad tie žmonės mielai bendrauja. Ne tik tada, kai nori įgrūsti beveik natūralaus dydžio pliušinę mešką arba ką nors iš serijos "vat čia, žinokit, tai labai geras daiktas". Jie bendrauja todėl, kad yra gyvi, jų dar nepakeitė kokie nors bankomatai.


Nuotraukoje: Publikacijos autorius kaunietis rašytojas Kęstutis Navakas

Tomo Raginos (,,Kauno diena") nuotr.





Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)