2019 m. rugpjūčio 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Istorijos mokslui ir švietimui atiduoti Stepono Gečo metai

Prof. habil. dr, POVILAS KAROBLIS.


Kiekvienas žmogaus jubiliejus - tai savotiška kryžkelė, ypatingas kalnas, kuris verčia stabtelėti, apsidairyti ir, pabrėžiu, toli matyti. Šis Stepono Gečo 70-mečio stabtelėjimas - tai pamoka, iš kurios galima ir reikia mokytis. Žmonės žavisi tais, kurie turi išminties, kurie išdrįsta veikti ir padaryti.


Gecas_II.jpg



Sporto istorikas, žurnalistas, publicistas, aukščiausiosios kategorijos ekskursijų vadovas, mokslų daktaras Steponas Gečas gimė 1944 m. gegužės 15 d. Kusiuose, Tauragės apskrityje. Anksti mirus tėvui ir motinai likus su dar jaunesniais dviem vaikais, Steponas aukštojo mokslo siekti galėjo tik dirbdamas. Sunkumai grūdino, ugdė atkaklumą, valią, užsispyrimą siekti užsibrėžto tikslo. Kelerius metus dirbo mokytoju, kultūros darbuotoju, mokydamasis Vilniaus universitete žurnalistikos, buvo Šilalės, Pakruojo rajonų laikraščių korespondentas, Valstybinio radijo ir televizijos komiteto zonos atsakingasis redaktorius. Rašė apybraižas, straipsnius, rengė laidas apie Lietuvos praeiti kraštotyrininkus, muziejininkus, kultūrinį gyvenimą.

1972 m. baigė Vilniaus universitete žurnalistiką, 1984 m. - istoriją. Nuo 1972 m. dirba Vytauto Didžiojo karo muziejuje (tada Kauno istorijos muziejus), iki 1986 m. vyr. moksliniu bendradarbiu, sektoriaus, skyriaus vedėju, nuo 1986 m. - direktoriaus pavaduotoju: 1986-1995 m. ir nuo 2006 m. mokslui, 1995-2006 m. sporto istorijai, kuravo Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinį - Lietuvos sporto muziejų. 1993 m. Lietuvos istorijos institute apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos muziejininkystės raida 1940- 56 metais “ - pirmąją Lietuvos muziejininkystės raidos tema. Kartu dirbo pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose. Parengė muziejininkystės pagrindų mokymo programą, ją 1996-2004 m. dėstė Lietuvos kūno kultūros akademijos turizmo ir sporto vadybos bakalaurams, 2005-2013 m. kūno kultūros ir sporto istorijos paskaitas skaitė Vilniaus pedagoginiame universitete. Yra keliolikos mokslinių leidinių autorius, redaktorius ir recenzentas, keliasdešimties bakalaurų ir magistrų baigiamųjų darbų vadovas. Yra paskelbęs apie 30 mokslinių ir per 200 mokslo populiarinimo straipsnių.

S. Gečas rūpinosi kariuomenės ir sporto paveldo (knygų, laikraščių ir žurnalų) išeivijoje išsaugojimu ir pargabenimu į Lietuvą. įrengė per 15 stacionarių ir kilnojamųjų parodų, tarp jų pirmąją stacionarią parodą „Lietuvos sporto ištakos ir laimėjimai“ (1986 m. kartu su A. Jakštu), „Lietuva 1939- 1940 metais“ (1989 m. kartu su A. Markūnu), sukaupė vertingų eksponatų apie Lietuvos kariuomenę, įvairias sporto šakas, rūpinosi istorinių vertybių propagavimu. 1975-1980 m. vedė mokomąsias televizijos laidas Lietuvos istorijos tema.

1990-1995 m. S. Gečas buvo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos muziejų ekspertų komisijos narys. Dalyvavo kuriant Lietuvos muziejų įstatymą fondų nuostatus, kartu su kitais parengė atkurto Vytauto Didžiojo karo muziejaus statutą pirmasis viešai iškėlė mintį apie savarankišką Lietuvos sporto muziejų, sukūrė jo statutą.

Muziejininkystės, sporto, olimpizmo istorijos ir kitomis temomis skaitė pranešimus anglų, rusų lenkų, latvių kalbomis tarptautinėse konferencijose, forumuose ir seminaruose: Maskvoje (1987, 1998), Jaroslavlyje (1989), Madride (1993), Kijeve (1997), Olimpijoje (Graikija, 1996), Rygoje, Minske, Donecke, Jaltoje, Poznanėje, Tartu, Taline (2001-2004). Ypač doc. dr. S. Gečas pasireiškė Tartu universitete vykusioje tarptautinėje konferencijoje „ Žmonija sporto istorijoje - sporto istorija žmonijai“, kurioje dalyvavo 25 Europos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos valstybių atstovai, per 100 dalyvių atstovavo nacionalinėms akademijoms. Jis skaitė pranešimą „ Olimpinis švietimas per sporto paveldą “.

Steponas Gečas nuo 1993 metų yra Lietuvos žurnalistų sąjungos, nuo 1995 m. - Tarptautinės muziejų tarybos narys. 1989-1995 m. buvo Lietuvos kultūros fondo Kauno tarybos pirmininkas, vienas paminklo S. Dariui ir S. Girėnui iniciatorių ir Organizacinio komiteto narys, „Lituanicos“ skrydžio 60-mečio minėjimo JAV garbės narys, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio ansamblio atstatymo iniciatorius ir organizatorius, Nežinomojo lietuvio kareivio palaikų perlaidojimo valstybinės komisijos narys. Visuose jo darbuose jaučiamas išbaigtumas, konstruktyvumas, įjuos įdėta daug širdies šilumos, atidos ir kruopštumo.

Nuo 1993 metų aktyviai įsitraukė į sporto ir olimpinio sporto istorijos propagavimo veiklą, buvo vadovėlio „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“ ekspertas, komisijos narys (1996 m.), 1996 m. Lietuvos sporto muziejuje surengė pirmąjį Lietuvos olimpinės akademijos (LOA) suvažiavimą-konferenciją, surengė penkias mokslines praktines konferencijas „Sporto paveldo problemos “ Kūno kultūros ir sporto departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Sporto muziejuje, parengė leidinį „Lietuvos sporto periodinė spauda 1922-1940 metais ", rengė kitų konferencijų medžiagas.



gecas_sp_II.jpgMuziejininkas ir žurnalistas buvo konferencijos „Krepšinis - lietuvio gyvenime“ mokslinio organizacinio komiteto narys, išleido metodinį leidinį „ Turizmo ir sporto organizacijų bendravimas su žiniasklaida“ (2009 m.). 

S.Gečas nuo 1994 metų yra Lietuvos olimpinės akademijos narys, LOA paveldo komiteto pirmininkas ir mokslo komiteto narys. Už ilgametę veiklą ir nuopelnus propaguojant Lietuvos sporto ir olimpinio sporto istoriją 2008 metais jam suteiktas LOA garbės nario vardas.

Steponas Gečas parašė monografijas „Steponas Darius kariuomenėje ir Lietuvos sporte“ (2006 m.) ir „Beisbolo kelias Lietuvoje 1922-2012“ (2014 m.), poezijos ir mažosios filosofijos rinkinį „Atvėriau tau duris“ (2000 m.), apsakymų rinkinį,, Evangelijos užkeikimas “ (2008 m.).





Jubiliatas apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (KKSD) medaliu „ Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2004 m.), valstybiniu Dariaus ir Girėno medaliu (2006 m.).

Sveikiname Steponą Gečą garbingo 70-ies metų jubiliejaus proga ir linkime didelės sėkmės toliau dirbant Lietuvos sporto istorijos ir muziejininkystės baruose.

Nuotraukose: Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Steponas Gečas;

Lietuvos sporto mokslo tarybos, Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos sporto akademijos ir Lietuvos edukologijos universiteto žurnalas ,,Sporto mokslas", kuriame išspausdinta publikacija apie S.Gečą

Vido Mačiulio nuotr.

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)