Gyvenimo Ratas
Kas rytą saulė vis ilgiau pamiega
Šiaurys įtūžęs kieme gainioja lapus
Paukštelis savo gimtą lizdą jau palieka
Kelionėn ruošias į šiltus kraštus
Jau vasara į rudenį išėjo
Paliko dovanų ir sode ir darže
Pavasarį saulutė grįžti pažadėjo
Prikelti miegančių žiemos sapne
Kai saulė šilumos pažėrė
Paukštelis tuoj pračiulbo melodija nauja
Artojas arklan pasikinkė bėrį,-
Pavasariniam sėjui žemė paruošta.
Sejėjas tuoj pabers į žemę grūdą
tik laukia kol gegutė pasakys: „kū – kū”
Gamta gyvenimui ir darbui jau pabudo
Duonelės šiemet bus vėl su kaupu.
Ir sukasi tasai gyvybė ratas.
Karta pakeičia kartą vis naują.
Tik laikrodis ant sienos nesuprato
Kad saulė gali ir pavargti, –
Gyvybę žemei nešdama…
Nuotraukoje: Eilėraščio autorius devyniasdešimt antruosius gyvenimo metus įpusėjęs aktorius ir žurnalistas, LŽS narys Vladas Žirgulis
Ričardo Šaknio nuotr.