2019 m. lapkričio 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Tyrimas: tik 6 procentai Lietuvos gyventojų pasitiki Rusijos televizijos kanalų žiniomis

Liana Binkauskienė, Vilniaus universitetas


Raseiva II a_3.jpgDidelė dalis Lietuvos gyventojų nepasitiki Rusijos televizijos kanalų skleidžiama informacija, mano, kad ji kursto nesantaiką ar yra vienašališka, tačiau nepritaria drastiškoms priemonėms – TV kanalų draudimams. Tiesa, rusų bei lenkų tautinės mažumos ir sovietiniams laikams nostalgiją jaučiantys lietuviai Rusijos propagandą vertina daug palankiau.

Tyrimo duomenimis, nepasitikinčių Rusijos televizijos kanaluose skleidžiama informacija yra apie 39 proc., o nei pasitikinčių, nei nepasitikinčių – 18,6 proc. Dar trečdalis Lietuvos gyventojų (36,1 proc.) apskritai negalėjo įvardyti, ar pasitiki, ar nepasitiki PBK, NTV, RTR Planeta televizijos kanalais.

„Tyrimo rezultatai rodo įdomią tendenciją – nors lietuviai daugiau nepasitiki Rusijos televizijos kanalų skleidžiama informacija, bet tik kas ketvirtas (27 proc.) Lietuvos gyventojas pritaria sprendimui uždrausti šių kanalų transliacijas“, – teigia tyrimo duomenis analizavęs VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Mažvydas Jastramskis. Tuo tarpu nepritariančiųjų transliacijų ribojimams yra daugiau nei trečdalis (35,7 proc.), dar ketvirtadalis (24,1 proc.) nei sutinka, nei nesutinka su tokiu sprendimu. „Tai galbūt rodo, kad Lietuvos gyventojai nori pasilikti galimybę rinktis, ką žiūrėti, ir patys atsijoti propagandinę informaciją“, – mano mokslininkas

Be to, didesnė dalis apklaustųjų sutiko, kad PBK, NTV ir RTR Planeta kanalais yra skleidžiama vienašališka (44,3 proc.), tendencinga (43,3 proc.), tautinę nesantaiką (41,4 proc.) ir neapykantą kurstanti (39,7 proc.) informacija. Nesutinkančiųjų su šiais teiginiais buvo apie ketvirtadalį, neturinčiųjų nuomonės – net apie trečdalį apklaustųjų.

„Matome, kad beveik kas trečias apklaustasis negalėjo įvertinti uždraustuose Rusijos kanaluose skleidžiamos informacijos pobūdžio. Tai gali lemti faktas, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų apskritai retai žiūri uždraustuosius Rusijos kanalus. Tam nėra galimybių arba poreikio“, – teigia dr. M. Jastramskis. Dauguma respondentų (61,9 proc.) teigė niekada arba beveik niekada šių kanalų nežiūrėję, kartą per savaitę ir dažniau Rusijos kanalus žiūrėjo maždaug 15 proc. apklaustųjų, apie 14 proc. kanalus žiūrėjo bent kartą per mėnesį, apie 9 proc. – rečiau nei kartą per mėnesį.

„Tyrime išryškėjusį nepasitikėjimą Rusijos skleidžiama informacija ir naujienomis galima vertinti kaip tam tikrą imuniteto sklindančiai propagandai iš Rusijos simptomą. Ypač tai ryšku tarp jaunimo: tarp 18–25 metų apklaustųjų Rusijos kanalus žiūri vos kas dešimtas, o tarp vyresnių nei 46 metų – net kas ketvirtas, – teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Rusijos ir informacinių karų ekspertas dr. Nerijus Maliukevičius. – Deja, to paties negalima pasakyti apie Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas. Rusijos kanalų žiūrimumas ir vertinimas tarp mažumų atstovų rodo, kad jos yra menkai integruotos į Lietuvos visuomenę. Būtent todėl jos tampa pagrindiniu Rusijos propagandos taikiniu Lietuvoje.“

Būtent priklausymas etninei mažumai yra geriausias indikatorius spėjant, kaip dažnai žiūrimi ir kaip vertinami PBK, NTV, RTR Planeta kanalai. Tarp etninėms mažumoms priklausančių apklaustųjų yra gerokai daugiau linkusių juos žiūrėti: trys ketvirtadaliai (75,4 proc.) rusų ir daugiau nei pusė (52,8 proc.) lenkų teigia tai darę net ir apeidami draudimą. Tarp lietuvių tokių yra tik ketvirtadalis (25,5 proc.).

Skiriasi ir paties draudimo fakto vertinimas. Antai net 71 proc. Lietuvos rusų ir 51 proc. lenkų nepritaria kanalų draudimui, tarp lietuvių tokių yra 31 proc.
Kalbant apie kitus Rusijos kanalų žiūrimumui įtaką darančius veiksnius, galima išskirti politinius vertinimus. Jaučiantieji didesnę nostalgiją sovietmečiui ar nepatenkintieji dabartiniu demokratiniu Lietuvos režimu dažniau yra linkę žiūrėti Rusijos kanalus ir griežčiau vertina transliacijų ribojimą.

Pasak N. Maliukevičiaus, tokios tendencijos rodo, kad pagrindinis Kremliaus propagandos taikinys yra ne tik tautinės mažumos, bet ir tie, kurie deklaruoja nusivylimą demokratija bei nepasitikėjimą Lietuvos valstybe. 

„Pavyzdžiui, tarp jaučiančiųjų nostalgiją sovietiniams laikams PBK, NTV ir RTR Planeta kanalus yra linkę žiūrėti maždaug 47 proc., tuo tarpu tarp jos nejaučiančiųjų – apie 29 proc. apklaustųjų. Dar ryškesni šių kanalų žiūrėjimo skirtumai vertinant Ukrainos įvykius – Rusijos politiką Ukrainoje palaikantieji daugiau nei du kartus dažniau žiūri Rusijos kanalus. Lietuvos valdžiai svarbu dėmesį sutelkti ne tik į agresyvią Kremliaus propagandą, bet ir į tautinių mažumų integracijos problemas bei nusivylusių socialines grupes.“

Vis dėlto politiniai veiksniai didele dalimi sutampa su etnine priklausomybe, kadangi būtent rusų ir lenkų tautybės žmonės yra labiausiai linkę nepasitikėti Lietuvos santvarka ir jausti nostalgiją sovietiniams laikams. Apie trečdaliui rusų (33,8 proc.) buvo geriau gyventi Sovietų Sąjungoje, tą patį tvirtina dukart mažiau lietuvių (16,1 proc.). Tuo tarpu tokie socialiniai veiksniai kaip pajamos ar išsilavinimas neturi didesnės reikšmės Rusijos kanalų žiūrimumui ir vertinimui.

Tyrimą atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. 2014 m. gegužės mėn. buvo apklausti 1008 visos Lietuvos gyventojai. Maksimali rezultatų paklaida yra 3 proc.






Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)