2020 m. rugsėjo 24 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalistas Arnoldas Aleksandravičius. Eurus lengviau suklastoti negu litus



2014-ųjų liepos 23-ąją ES bendrųjų reikalų taryba galutinai išsprendė euro klausimą Lietuvoje. Šiandien lietuvių prekybininkai, verslininkai, pramonininkai viešai pasižadės neapiplėšinėti pirkėjų ir klientų Lietuvai laukiant euro bei pirmaisiais bendrosios ES valiutos cirkuliavimo mėnesiais. 

Tačiau dar beveik pusę metų lietuviai už prekes ir paslaugas atsiskaitinės nacionaline valiuta. Įvairių nominalų litų banknotų cirkuliuoja apie 100 mln. vienetų. Litų ir centų monetų – daugiau nei milijardas. 



Eurai_II.jpg
Litai visiškai padengti aukso atsargomis, užsienio valiuta. Bet Finansų ministerija praneša, kad Lietuvos banko kūrikai ir valytojai tokį turtą tiesiog sukarpys, susmulkins, išlydys, net jeigu pinigai bus naujutėliai, trumpai kursavę ar visiškai nepatekę į apyvartą. 







Laikraštis „Ūkininko patarėjas” pasiteiravo Lietuvos banko pareigūnų, nacionalinių pinigų kūrėjų ir politikų, ar išmintinga supūdyti litų likučius sąvartynuose, užuot pasirūpinus atsarginiu planu B, jeigu euro zona, kaip ir daugelis panašių ankstesnių dirbtinių projektų, sužlugtų, kaip bus atsilyginta litus sukūrusiems dailininkams už pažeistas jų autorines teises ir kada eurai turės bent tiek apsaugos priemonių, kiek litai.


Buitinė sunaikinimo priežastis

Lietuvoje šiandien skatinama deginti numirėlius, nes kapinėse trūksta laisvos žemės. Litus nuspręsta sunaikinti 
dėl tokios pačios buitinės priežasties. 
„Atitarnavusios valiutos nebūtų kur laikyti ir brangu saugoti, o ir neapsimoka, nes pinigų gamybos technologijos nuolat kinta, tai, kas šiandien atrodo pažangu, slenkant metams morališkai pasensta“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos banko (LB) Pinigų muziejaus vedėjas Vidmantas Laurinavičius. Be to, anot V. Laurinavičiaus, visi banknotai natūraliai dyla keliaudami per milijonus rankų, monetos pažaliuoja, paruduoja, nusikaltėliai įgunda padirbinėti pinigus, todėl net ir nedarant esminės pinigų reformos kiekvieną valiutą po kelerių metų reikia keisti, gaminti iš šiuolaikiškesnių medžiagų, sugalvoti daugiau ir efektyvesnių priemonių apsaugoti bank­notus nuo bandymų suklastoti.

Eurai_2_II.jpgPinigai – ne intelektinė nuosavybė

Šiandien cirkuliuojančius 1, 2, 5, 10, 20 ir 500 litų banknotus sukūrė Vilniaus dailės akademijos profesorius Giedrius Jonaitis, 50 litų – G. Jonaitis ir dabar dažniausiai Amerikoje gyvenantis Rimvydas „Ray`us“ Bartkus, 100 ir 200 litų banknotus – grafikas Rytis Valantinas. 1, 2 ir 5 litų, 10, 20 ir 50 centų monetų autorius - skulptorius Antanas Žukauskas (bendraautoris - dailininkas iliustratorius Arvydas Každailis). 1, 2 ir 5 centų monetų kūrėjas – juvelyras Petras Henrikas Garška.
Net jeigu jie ir norėtų, vis tiek negalėtų uždrausti sunaikinti litų - joks teismas nepriimtų šių menininkų ieškinio dėl pažeistų autorinių teisių.
„Litų ir centų išvaizda nėra kūrėjų intelektinė nuosavybė. Lietuvos bankas iš jų nupirko autorines teises. LB net gali savo nuožiūra pinigų fragmentus panaudoti kokiems nors proginiams grafiniams ženklams ar simboliams sukurti“, - tikino V. Laurinavičius. 

Valdžia nesidalija pelnu

Anot buvusios Vertybinių popierių leidyklos vyriausiojo dailininko Kazimiero Paškausko, litų autoriai už savo pieštus apyvartinius banknotus negali tikėtis nė jokių pelno procentų. „Valstybė pasako: „Džiaukitės, kad nupirkome jūsų kūrybą“. Ir visos autorinės teisės baigiasi. Dailininkų sukurti heraldiniai ženklai – miestų, vietovių herbai – taip pat „visaliaudinė nuosavybė“, - „Ūkininko patarėjui“ kantriai kalbėjo K. Paškauskas. 

Užsienio ekspertai perspėja 

Lietuvos gyventojai jau nurijo kartėlį, kad iš vienintelių lito savininkų taps 19-aisiais euro bendraturčiais. Dabar žmones labiausiai domina žemiški, praktiški dalykai – ar euro zonoje smarkiai kils prekių ir paslaugų kainos, kaip apsisaugoti, kad į pinigines nepatektų netikra, suklastota bendroji ES valiuta. 1991 m. pagaminti bandomieji, niekada masiškai nespausdinti ir į apyvartą neišleisti 1000 Lt nominalo banknotai su kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atvaizdu turėjo 8 apsaugos požymius, dabartiniai litai – net 20 ir daugiau patikimumo priemonių. Dar tada, kai Lietuva pirmą kartą prašėsi į euro zoną, 2005-2006 metais, Belgijos nacionalinio banko specialistai atkreipė dėmesį, kad eurai silpniau apsaugoti nuo padirbinėjimo negu litai, nes bendrąją ES valiutą spausdina įvairios kelių valstybių bendrovės, ne visos turi naujausią įrangą, todėl pagal ES solidarumo principą teko eurų banknotus gaminti paprasčiau. 

Jei nepavys, tai bent sušils

Litus nuo 2000-ųjų dažniausiai gamino Vokietijos bendrovė „Giesecke & Devrient GmbH“. Nuo 2002 m. iki šiol cirkuliuojanti stambiausia 500 EUR kupiūra turi 14 apsaugos ženklų, o 2000 m. pasirodęs didžiausio nominalo lietuviškas 500 Lt banknotas su Vinco Kudirkos atvaizdu – 27 atpažinimo ženklus (neužmiršti net ir aklieji – jie gali pirštais apčiuopti specialius banknoto tikrumą patvirtinančius iškilumus).
„Litai patikimai apsaugoti, bet ir euras tobulinamas. Rugsėjo pabaigoje į apyvartą bus išleistas naujas 10 EUR banknotas (12 atpažinimo ženklų – red. past.). Anksčiau buvo atnaujinta paties smulkiausio nominalo - 5 EUR - kupiūra. Tai nuolatinis procesas“, - aiškino Lietuvos banko pareigūnas V. Laurinavičius.

Visuomenė vedžiojama už nosies

Balandžio 17-ąją 87 Seimo nariai pritarė, kad Lietuvoje nuo 2015-ųjų sausio 1-osios būtų įvestas euras, 7 prieštaravo, 13 susilaikė. Buvęs artimiausias prezidento Rolando Pakso patarėjas, vėliau Raseinių r. meras, dabar - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Remigijus Ačas buvo vienas iš politikų, nepritarusių skubotoms lito laidotuvėms. Vykstant diskusijoms dėl įstatymo, atveriančio eurui vartus į Lietuvą, R. Ačas tvirtino, kad nuo visuomenės nuslepiami „tikrieji euro įvedimo nuostoliai“. R. Ačas apgailestavo, kad tautos atstovybė (Seimas) ir Vyriausybė „amžiaus klausimą išsprendė“ , nepasiklausę visuomenės nuomonės. 
Latviai pataria sekti vokiečiais
„Nesuprantu, kodėl taip skubama sunaikinti litus, tarsi kokius nusikaltimo įkalčius. Prieš pusantro mėnesio buvau Latvijoje, kalbėjau su verslininkais. Jie prisispyrę klausinėjo, kaip mes, lietuviai, elgsimės su savo litais. Latviai piktinosi, kodėl jų vyriausybė taip neišmintingai nusprendė sunaikinti latų atsargas. Nežinau, ar tai teisybė, bet latvių verslininkai tvirtino, kad Vokietija patikimose saugyklose iki šiol laiko visas savo markes, nors jos iš apyvartos išimtos prieš 12 metų“, - „ŪP“ pasakojo R. Ačas. 



Eurai_1_II.jpgSaugoti pigiau negu sunaikinti


Anot parlamentaro, sunku buvo nepatikėti latviais, kurie su visomis smulkmenomis pasakojo, kaip vokiškose saugyklose palaikomas tam tikras mikroklimatas, kad grynųjų pinigų kokybė nenukentėtų: banknotai saugomi nuo tiesioginių saulės spindulių, staigaus temperatūrų svyravimo, šalčio ir karščio, patalpose, kuriose sudėtos kupiūros, nustatyta 40-60 proc. drėgmė. Tokiomis sąlygomis pinigai ne vieną dešimtmetį gali atrodyti kaip ką tik iš spaustuvės. Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas tvirtino, kad 1999 m. įsteigta euro zona nesulauks savo dvidešimtmečio jubiliejaus. Net estai, ir tie pasiliko „istorinį kronų banknotų ir monetų rezervą“. „Valstybei brangiau kainuotų sunaikinti litus (ypač monetas) negu saugoti“, - pabrėžė R. Ačas.

Gal proginių monetų neišlydys?

Specialistai tvirtina, kad tikroji nacionalinės valiutos atgimimo diena – ne 1993 m. birželio 25 d., kai po sovietinės okupacijos dešimtmečių vėl pradėjo cirkuliuoti litai, bet 1992 m. spalio 1-oji - tada bendrieji talonai „vagnorėliai“ tapo vienintele teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemone Lietuvoje. 
„Vagnorėlius“ (arba „žvėrelius“) kūrusios dailininkų grafikų grupės vadovas, dabar leidyklos „Agora“ savininkas K. Paškauskas net nežino, kas ištiko jo „kūdikius“ - laikinuosius 1991-1993 metų pinigus. Įvedus litą, bendrieji talonai Grigiškėse buvo perdirbti į tualetinį popierių. „Gaila bus lietuviškų pinigų. Žinau, kaip sunku juos sukurti, padaryti. Metaliniai pinigai – tai juk didžiulis monetų kalyklos 20-ties metų darbas! Tikiuosi, paliks bent jau proginius, jubiliejinius pinigus, turinčius numizmatinę vertę. Litas visada man buvo brangus. Ypač tada, kai jį iš mūsų atėmė, prievarta pakeitė rusišku rubliu. Per dvidešimt metų savi pinigai mūsų visuomenei tapo kasdienybe. Matyt, kai litų dar kartą neteksime, vėl pradėsime jų ilgėtis“, - pranašavo pirmųjų nacionalinių pinigų eskizus kūręs dailininkas K. Paškauskas.





Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)