2020 m. rugsėjo 24 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Žurnalisto V.Kavaliausko siūlymas - nacionalizuoti Vytauto Didžiojo ordiną


Dienraštis ,,Lietuvos rytas"

Kaval._II_3.JPGŠeštadienį inauguruota naujai išrinkta senoji prezidentė. Valstybės protokolo specialistai prigalvojo renginių per priesaiką ir su ja susijusias iškilmes. O kaip tokius įvykius pamini savo raidos keliu toliau nuėjusios valstybės?

Pasididžiavimą savo valstybe ištisą pusę amžiaus stiprinome pasakojimais apie karžygius, girdžiusius arklius tolimos jūros vandeniu, ar kardo rankena daužytus Maskvos vartus. Gal tai ir buvo naivu, bet patriotinę vaizduotę stiprino.

Dabar, europizacijos ir globalizacijos epochoje, tikriausiai irgi netrukdytų priminti turtingą valstybės istoriją, o gal net ir pagalvoti apie jos tradicijas. Jeigu tos tradicijos papelijusios - mėginti sukurti naujas.

Viena tokių galėtų būti Lietuvos valstybės regalija ir su jos teikimu susijusios iškilmės.






Ordinas_II.jpg                      Patogi proga reformai

Jau turint dviejų dešimtmečių patirtį būtų galima pagal gyvenimo poreikius kiek pakoreguoti Lietuvos valstybės apdovanojimų sistemą.

 Pagal įstatymą, visuotiniuose rinkimuose išrinktas prezidentas gauna Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine.




Antrąkart šis ordinas neteikiamas, taigi to nebus ir šioje inauguracijoje. Ir vis dėlto knieti pasiūlyti rimtų valstybių pavyzdžiu ir mums įsivesti valstybės regaliją.

Kadangi į šią inauguraciją vykstančio traukinio jau nesustabdysi, kaip tik ateina puiki proga reformai - atkurtos Lietuvos valstybės 100-metis.

1930 metais dailininko Jono Burbos kurtas (profesoriui Mstislavui Dobužinskiui prižiūrint) Vytauto Didžiojo ordinas yra neabejotinai vienas gražiausių Europos apdovanojimų. Prieš karą jis buvo įteiktas tik dviem Latvijos prezidentams, Estijos ir Suomijos vadovui.

Naujojoje Lietuvos istorijoje jis pasklido daug plačiau - ligi šiol ordino aukso grandine apdovanoti 25 asmenys: be garsių kaimynų vadovų bei didžiųjų monarchų, juo pagerbti ir tolesni arba nedaug bendrų reikalų turintys Čilės, Portugalijos, Austrijos, Bulgarijos ar Vengrijos vadovai.

Kai kuriais atvejais užsienio vadovai per diplomatinį apsikeitimą net negalėjo teikti lygiaverčio ženklo - buvo atvejų, kai mums davė antrareikšmį apdovanojimą.

Išimtinė prezidento teisė

Nesmarkiai pataisius Valstybės apdovanojimų įstatymą, Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine liktų išimtinė valstybės vadovo valdžios regalija.

Iš brangaus metalo ir akmenų turėtų būti pagamintas solidus ženklas, kuris liktų valstybės nuosavybė, o išrinktasis prezidentas gautų tik pigesnio metalo kopiją.

Reikėtų nutraukti šio ordino teikimą kitiems piliečiams bei užsienio šalių vadovams.

Tam galima įsteigti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ laipsnį su grandine. Tai buvo diskutuojama jau keičiant įstatymą 2002 metais ir konkursą laimėjusių dizainerių grupė ėmė rūpintis tokio ženklo išvaizda.

Turint tokį apdovanojimą būtų paprasčiau tvarkyti ir diplomatinio protokolo reikalus.

Piliečių dovana duotų naudą

Pagrindine problema bus pavadintos lėšos. Bet juk nesame badaujanti tauta. Valstybės regalija net su visomis išlaidomis kainuotų ne daugiau kaip kurios nors ministerijos pareigūnams perkamas vidutinės klasės automobilis. Tačiau yra būdas išvengti pagrindinių išlaidų.

Grandinei ir žvaigždei reikėtų apie 800 gramų aukso ir 6 deimantų. Kaip žinoma, sunkiausiais mūsų valstybei metais piliečiai suaukojo apie 82 kilogramus „blokados aukso“.

Žmonių savo valstybei dovanotas lobis atiduotas saugoti Nacionaliniam muziejui. Ar nebūtų geriau šią piliečių dovaną „įdarbinti“ - paversti materialiu savo valstybės simboliu? Visa kita bemaž ir nekainuotų.

Lietuvos monetų kalykla turi ženklo štampus - naujų gamybos įrankių neprireiks. Tačiau šį svarbų darbą reikėtų pavesti geriausiems mūsų valstybės meistrams.

Atsimenu, kaip žvilgėjo maestro Stasio Kuzmos akys kalbant apie šį projektą. Jo jau nebeprikelsi, tačiau dar turime Petrą Repšį, juvelyrų patriarchą Kazimierą Simanonį. Jų kūrybinis darbas tikrai būtų dovana tėvynei.

Pagarba ugdoma įvairiai

Kažkada galvas surėmę Valstybės švenčių komisijoje aptikome, kad, negaunant iš užsienio kronikų su pirmąkart paminėtos Lietuvos vardu ir nerandant Vasario 16-osios dokumento originalo, reikėtų bent pasididžiuoti Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Aktu.

Buvo sutarta, kad kas penkeri metai jis bus ištrauktas iš archyvo seifo, su ginkluota apsauga atneštas į Seimo rūmus ir ten, tos pačios ginkluotos sargybos apstatytas, neperšaunamo stiklo vitrinoje bent pusdienį rodomas žmonėms.

Galbūt išvydę tokią pagarbą nepriklausomybės paskelbimo dokumentui imsime labiau gerbti ir pačią valstybę?

Reikia manyti, kad ir valstybės simbolis iš piliečių suaukoto metalo, jo teikimo šalies vadovui ceremonija ugdytų pasididžiavimą savo valstybe.

Kaip tai vyktų Prancūzijos Respublikoje

Viena Prancūzijos prezidento priesaikos dalių - Garbės legiono ordino grandinės įteikimas. Šią tradiciją pradėjo Napoleonas Bonapartas. 1804 metais jo įsakymu buvo pagaminta Imperijos grandinė, kuri tapo imperatoriaus valdžios simboliu. Auksinėje grandinėje buvo 16 grandžių, simbolizuojančių Prancūzijos sritis.

1870 metais Prancūzijai tapus respublika iš grandinės išnyko monarchistiniai elementai.

Tiek monarchijos, tiek respublikos metais valstybės valdžios ženklas netapo vadovo nuosavybe.

Napoleono grandinę atėmė prūsai ir ilgai ją demonstravo kaip Prancūzijos pažeminimo ženklą.

Nuo 1953 metų gruodžio 1 dienos Prancūzija naudoja „5-osios respublikos grandinę“. Ji pagaminta iš aukso ir sveria 953 gramus. Grandinę sukūrė skulptorius Raymond'as Subesas ir architektas Andre Arbus.

Grandinė pagaminta firmos „Arthus-Bertrand“ dirbtuvėse. Prieš karą ši prancūzų firma gamino Lietuvai Žūstančiųjų gelbėjimo kryžius, o 1991 metais -- pirmuosius Vyčio kryžiaus ordinus sužeistiesiems ties Vilniaus televizijos bokštu.

Vienas pagrindinių regalijos dizaino elementų - aukso raidės HP (Honneur et Patrie - Garbė ir Tėvynė). Grandinės antroje pusėje po dvi grandis žymi Charles'io de Gaulle'io, Francois Mitterrand'o ir Jacques'o Chiraco vardai (jie buvo išrinkti po du kartus). 2012 metų gegužės 15 dieną lazeriu išgraviravus Francois Hollande'o vardą, dar keturios grandys liko laisvos (nuotr.). Kai ir jas užpildys, Prancūzijos valstybė pagamins naują regaliją.

O kol kas Prancūzijos grandinė guli Garbės legiono muziejuje. Po šarvuotu stiklu padėtą brangenybę gali apžiūrėti visi - įėjimas į muziejų nemokamas. Regalija iš ten išnešama tik į prezidento inauguraciją ir į firmą „Arthus-Bertrand“, kad išgraviruotų naujojo valstybės vadovo vardą. Net ne visi prancūzų prezidentai galėjo nusifotografuoti su savo valdžios ženklu.

Grandinė - dar ir Garbės legiono ordino magistro simbolis. Magistru automatiškai tampa išrinktasis prezidentas. Bet prezidentavimui prisiminti jam lieka tik kuklus Garbės legiono ordino Didysis kryžius - ženklas ant perpetinio kaspino ir paauksuota žvaigždė.

Graži ir demokratiška Estijos tradicija

Dar 1936 metais Estijoje buvo atlikta ordinų bei pasižymėjimo ženklų reforma. Vokietijoje mokslus baigęs puikus dailininkas Paulius Luhteinas pasidarbavo kurdamas Estijos ordinų išvaizda.

Ekspertų komisijos užsakymu P.Luhteinas pagamino ir Valstybės herbo ordino grandinę. Įstatymu buvo įtvirtinta taisyklė - valstybės regalijos prezidentas kaip nuosavybės negauna. Negauna net kopijos. Užtat Estijos prezidentas automatiškai gauna Baltosios žvaigždės ordino grandinę ir visus kitus aukščiausius Estijos ordinus. Ne už nuopelnus, o tik kaip teisę jais apdovanoti visus kitus.

1940 metų liepą Estijos prezidentas Konstantinas Patsas buvo suimtas ir išvežtas į Rusiją. Jis baigė gyvenimą psichiatrijos ligoninėje 1956 metais. Aukso grandinė iš Estijos išvežta jau prasidėjus karui (dviejų Kaune likusių Vytauto Didžiojo aukso grandinių laukė kitoks likimas - tais pačiais 1941 metais Justo Paleckio potvarkiu jos perduotos M.K.Čiurlionio muziejui ir taip buvo išsaugotos).

Estijos regalija buvo saugoma SSRS finansų ministerijos seifuose, kol 1963-iaisiais buvo perduota Kremliaus muziejui Ginklų rūmams (Oružeinaja palata).

2008 metais Estijos vyriausybė užsakė naują grandinę. Ją gamino trys geriausios šalies juvelyrikos firmos: Romano Tavasto dirbtuvės (jos gamino ordinus ir 1936 metais), „Miniplast Plus“ ir „ARS Vasetood“.

Grandinei panaudota beveik kilogramas aukso, stambus rubinas, 3 dideli safyrai, 96 šlifuoti deimantai. Regalija kainavo 624 tūkstančius kronų (40 tūkstančių eurų). Pagrindinis grandinės elementas - valstybės herbas su trimis leopardais. Ja Estijos prezidentas puošiasi tik svarbiausiais politinio gyvenimo momentais.

Grandinė pagaminta tik viena ir ji netampa valstybės vadovo nuosavybe. Šis ordinas neteikiamas ir užsieniečiams. Tuo jis skiriasi nuo Lietuvoje naudojamo Vytauto Didžiojo ordino su aukso grandine. Mat Estija ir be šios grandinės turi įvairių apdovanojimų, kuriuos galima naudoti pasižymėjusiems tėvynainiams pagerbti, diplomatiniam apsikeitimui tenkinti.

Estai turi dar dvi grandines - Baltosios žvaigždės ordino ir specialiai užsieniečiams apdovanoti įsteigto Marijos žemės kryžiaus ordino. Prezidentas Valdas Adamkus yra pagerbtas abiem jomis.


Nuotraukose: Publikacijos autorius vilnietis žurnalistas, LŽS Kauno apskrities skyriaus narys Vilius Kavaliauskas; 1930 metais J.Burbos sukurtas Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine



Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)