2020 m. rugsėjo 19 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Spaustuvė AB - Sovietmečio katakombų šviesa


Spaustuv___10_II.jpg





















Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, ne tik pasveikino ir pagerbė žurnalistus, bet ir apsilankė Domeikavos apylinkėse, kur tarybiniais laikais buvo įkurta ir veikė pogrindinė spaustuvė.

Vakar Neries pakrantės šlaite buvo surengtas improvizuotas spektaklis  apie anų laikų knygnešius ir spaustuvininkus. Nuotraukoje: (iš kairės) Pogrindinės spaustuvės įkūrėjas Vytautas ANDZIULIS, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Steponas GEČAS ir Kauno rajono meras Valerijus MAKŪNAS.




Spaustuv___01_II.jpg


Pasakojimą apie AR spaustuvę  paruošė ,,Kauno dienos" žurnalistė, LŽS narė Vaida MILKOVA, o nuotraukų iš Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos šventės pakaunėje autorius žurnalistas Edmundas MALIŠAUSKAS










Spaustuv___02_II.jpgVažiuojant paneriu nuo Kauno Lapių link, Salių kaime, į akis krinta muziejus ženklinanti nuoroda „Spaustuvė ab“.

 Tai sovietmečiu pogrindyje veikusi spaustuvė, dabar - Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys. Dešimt metų pogrindyje (1980-1990 m.) veikusios spaustuvės neaptiko sovietinis saugumas. 





Per tą laiką čia buvo išspausdinta 138 tūkst. egzempliorių draudžiamos literatūros. Daugiausia - religinės tematikos leidinių: maldaknygių, tikybos pradžiamokslių, taip pat istorinių, patriotinių leidinių. Sovietinių represijų nepabūgusių dviejų vyrų - Vytauto Andziulio ir Juozo Bacevičiaus -sumanymu spaustuvė buvo įrengta po V.Andziulio gyvenamuoju namu.



Spaustuv___11.jpg

Muziejus gausiai lankomas užsienio turistų. Dažnas lankytojas aikčioja, kad „Spaustuvė ab“ pribloškia savo autentika. Tai galime paliudyti ir mes, „Kauno.dienos“ žurnalistai: leisdamiesi į požemyje veikusią spaustuvę, trumpam praradome žadą. 

Į sovietmečio katakombas mus lydėjo V.Andziulio žmona Birutė Andziulienė - 83-ejų metų sulaukęs buvęs pogrindininkas dėl silpnos širdies į požemius nebesileidžia.










Šeimininkė vedasi mus į kalvos šlaito, kuriame sklypas su gyvenamuoju namu, viršūnę. Ten - šiltnamis su iš pirmo žvilgsnio įprastomis lysvėmis ir vandens baseinėliu. Pasukus slaptą rankeną, baseinėlis atsitraukia, atverdamas rūsio angą. Kopėčiomis nusileidžiame į betonuotą požeminį tunelį drėgnomis sienomis, vingiuojantį iki dviejų kambarėlių su sovietine spausdinimo mašina, šrifto stalčiais, popieriumi, - čia ir veikė spaustuvė.




Spaustuv___03_II.jpg
„Vasarą po žeme būdavo tvanku - trūkdavo oro. Žiemą geriau - kartais įsijungdavau elektrinį šildytuvą. Labai daug elektros negalėjau sunaudoti, kad niekam nesukelčiau įtarimo“, - prisiminė V.Andziulis.

Kaip tiek metų jam pavyko išlikti nedemaskuotam? „Saugumas spaustuvės nerado, nes mus saugojo kai kas iš aukščiau“, - įsitikinę Andziuliai. Tačiau būta ir labai konkrečių aplinkybių. Sovietmečiu V. Andziulis dirbo spaustuvėse - ten, nesant griežtos apskaitos, galėjo gauti šriftų.




Gavęs užduotį anuomečiam Kauno technologijos technikumui (dabar - Kauno kolegijos padalinys) sumontuoti spausdinimo mašiną, V.Andziulis jas surinko dvi ir vieną parsivežė namo. Didžiuliais kiekiais pirkdamas popierių, visada reikalavo čekio. Paklaustas, kam perka, atsakydavęs - kariniam daliniui, kurio numerį visada buvo pasi - rengęs padiktuoti.



Spaustuve_09_II_pakart.jpgApie pogrindžio spaustuvę anuomet žinojo trise: V. ir B.Andziuliai bei J.Bacevičius. V.
Andziulio darbavimasis „šiltnamyje“ kaimynams nekėlė įtarimų: Andziuliai augino gėles - atrodė, kad šiltnamyje jis triūsia prie gėlių.

 „Iš gėlių ir namą pasistačiau, ir spaustuvę įrengiau. Oficialiame darbe per mėnesį uždirbdavau 100 rublių, iš gėlių - kartais ir i ooo, - šyptelėjo V.Andziulis. - Vienais metais nusipirkau sunkvežimį tulpių ir kovo 8-ajai nuvežiau į Karaliaučiaus turgų. O ten - spyna ant turgaus vartų ir užrašas „šiandien nedirbame“. Ką daryti? Daviau milicininkui 25 rublius ir puokštę gėlių - leido prekiauti prie vartų ir dar prižiūrėjo, kad niekas nesigrūstų be eilės.“







Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)