2020 m. lapkričio 28 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Laimantas Jonušys. Kai smegenys virsta drebučiais

www.lrt.lt

Jonusys_II.jpgLatvijoje straipsnio antraštė skelbė: „Smegenys virsta drebučiais.“ Ten buvo rašoma apie narkomanus. Bet kita prasme drebučiais virsta milijonų žmonių smegenys. Tų, kuriuos paveikia valdomos žiniasklaidos propagandinis karas.

Latvijoje, turinčioje didelę rusų mažumą, kyla nerimas, kai milijonai rusų, dalis jų Latvijoje, patys to nesuvokdami, pasisako už karinę agresiją prieš kaimyninę valstybę. Nes jų smegenis ištisus dešimtmečius į saldainio popierėlį įvyniotais neapykantos narkotikais nuodijo sovietinė propaganda.

Sovietinė sistema sugriuvo, bet jau tada buvo aišku ir plačiai kalbama, kad totalitarinė despotija, išnaikinusi milijonus žmonių, negali pasveikti neatsiskaičiusi su praeitimi. Nes milijonai žmonių buvo sunaikinti, bet taip pat milijonai tame naikinime tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavo. Ir iš jų niekas nepareikalavo pažvelgti tiesai į akis. O į naujos valdžios viršūnes iškilo pernelyg daug tokių, kurie buvo uoliausi nusikalstamo režimo tarnai.

Tokia liguista, neapsivaliusi visuomenė iš principo negali būti sveika. Ji gyvena savo nesuvokiamo žlugimo rūke. Kaip ir šimtmečius kentėjęs rusų baudžiauninkas, ši visuomenė ištveria siaubingą korupciją, gausybės milijardierių klestėjimą iš visos šalies išteklių, išplitusį skurdą, didžiulį nusikalstamumą ir nuolatinius valdžios institucijų, ypač policijos, piktnaudžiavimus, tyčiojimąsi iš žmonių ir daug kitų priespaudos atvejų, palyginti su kuriais Lietuvos blogybės atrodo kaip vaikų skriaudos smėlio dėžėje.

Žinomas rusų rašytojas Viktoras Jerofejevas interviu savaitraščiui „Die Zeit“ neseniai sakė, kad tik maždaug 15 procentų Rusijos gyventojų išpažįsta vakarietiškas vertybes. Nekeista, kad tokia visuomenė pritaria caro Putino karinei invazijai į kaimyninę valstybę, lygiai taip pat kaip 1938 metais ir vėliau Hitlerio teritoriniams užkariavimams pritarė daugybė vokiečių.

Tik dėl to, kad neatlikta ataskaita su praeitimi, daugelis rusų liko nieko nesupratę apie XX amžiaus istoriją ir apskritai apie pasaulio istoriją. Vadinamoji pergalė vadinamajame Didžiajame Tėvynės kare jiems aptemdė akis ir jie net nepaklausia savęs, ką reiškia, kad tą karą kartu su rusų tauta – ir virš jos – laimėjo vienas didžiausių visų laikų pasaulio tironų – Stalinas.

Todėl skleidžiami niekiniai aiškinimai, kad Krymas pagal normalią logiką turėtų priklausyti Rusijai, nesgi mat kvailas Chruščiovas nežinia kodėl jį atidavė Ukrainai. Imperija, kuri XX amžiuje trėmė ištisas tautas, taip pat ir iš Krymo, kuri civilius žmones šienavo milijonais, pagal bet kokią sveiką logiką ir moralę turėtų nedrįsti gvieštis susigrąžinti savo prarastus užkariavimus. O juk tai ta pati valstybė, kuri praeito šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje masiškai marino badu ukrainiečius.

Visi tie milžiniškų plotų užkariavimai paprastiems rusams, guldžiusiems galvą už imperiją, niekada nieko gero neatnešė. Daugiau laimėjo tos Europos valstybės, kurios susitaikė su savo imperijos praradimu. Maždaug trečdalis dabartinės Lenkijos teritorijos iki Antrojo pasaulinio karo priklausė Vokietijai. Daugumoje tų žemių, kaip ir Klaipėdos krašte, vokiečiai apsigyveno keliais šimtmečiais anksčiau negu rusai Kryme. Po karo tos žemės ne tik buvo atimtos iš Vokietijos, bet ir vokiečiai iš jų ištremti. Tačiau Vokietija dėl to pretenzijų nereiškia – ši valstybė jėgas sutelkė tam, kad sukurtų gerovę savo piliečiams, o ne kad siektų politinio revanšo prieš kaimynus ir prieš pasaulį.

Taip, galima sakyti, prieš visą pasaulį. Nes ir vėl, kaip jau ne kartą yra buvę, Rusijai šis konfliktas atrodo kitaip negu visam likusiam pasauliui. Žinoma, pasaulis niekada negali būti vienos nuomonės – pasitaiko išimčių, ir tai, kad tas išimtis, Rusijai palankesnius požiūrius pačios Rusijos valdžios kontroliuojami televizijos kanalai pateikia kaip atspindinčius daugelio nuomonę, yra tik dar vienas valdžios vykdomo smegenų plovimo požymis.

Nuotraukoje: Komentarų autorius, vilnietis vertėjas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys Laimantas Jonušys

www.lrtk.lt nuotr.



Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)