Kauno žurnalistai - LZS Kauno apskrities skyrius - Bėga nuo vilko. Ar neužbėgs ant meškos? SRTRF:UŽ IR PRIEŠ

Bėga nuo vilko. Ar neužbėgs ant meškos? SRTRF:UŽ IR PRIEŠ

Violeta LIUKAITIENĖ, laikraščio ,,Ūkininko patarėjas

Grupės parlamentarų pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas sujudino žurnalistų ir meno kūrėjų bendruomenes.

Politikų siūlomos pataisos panaikintų jau beveik 18 metų gyvuojantį ir tiek pat metų peikiamą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF), per kurį „konkursų būdu“ buvo skirstoma milijoninė finansinė valstybės parama žiniasklaidai, ir įgaliotų šias lėšas administruoti Kultūros ministerijos įsteigtą biudžetinę įstaigą Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondas.

Paprasčiau sakant, šios skirstytojos veiklą lemtų iš esmės vienas žmogus – kultūros ministras. Ar tai užtikrintų skaidrumą, kurio pasigendama ir dabar?

Nuotraukoje: Publikacijos autorė, laikraščio ,,Ūkininko patarėjas" žurnalistė Violeta Liukaitienė

Sugriovė pasitikėjimą sprendimais

Valstybė yra įsipareigojusi paremti kultūrinius ir šviečiamuosius žiniasklaidos priemonėse spausdinamus ar televizijos, radijo interneto projektus, kurie tarsi užtikrintų visuomenei vertingos informacijos sklaidą, formuotų skaitytojų pasaulėžiūrą. Tam, kad politikai būtų atskirti nuo tiesioginio lėšų skirstymo, Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos dar 1996 metais įpareigojo įsteigti viešąją įstaigą – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, kurio dalininkais tapo žurnalistų ir meno kūrėjų organizacijos. Būtent jos į fondo tarybą delegavo savo atstovus, kurie ir turėjo spręsti svarbiausius fondo kompetencijos klausimus, savo sutarimu skyrė administracijos direktorių, vyr. finansininką.

Valstybės pinigai leidėjams skirstomi konkursų tvarka pagal šešias programas. SRTRF taryba sudaro ekspertų grupes, kurios ir vertina žiniasklaidos priemonių pateikiamus projektus. Deja, vertinimo kriterijų niekas nežino, jie neviešinami.

Paramos skirstymo mechanizmas formaliai sukurtas tarsi ir gerai, tačiau kiekvienais metais po pinigų dalybų pasigirsta kalbų, kad jos vyksta neskaidriai, kad remiami prasti projektai arba netinkami leidiniai. Ir kuo toliau – tuo gražiau: pernai fondas parėmė netgi vienam abejotinos reputacijos politikui priklausančią kompiuterių firmą, kitus mistinius UAB‘us, kurie apskritai niekada nieko bendra neturėjo nei su žiniasklaida, nei su kultūriniais ar šviečiamaisiais projektais.

Kova už paramą - kova už būvį

Tokios kalbos greičiausiai randasi todėl, kad fonde – labai daug dalininkų, kurie sprendžiant įvairiausius klausimus naudos paklodę traukia kiekvienas į save. Taip susipeša žurnalistai su dailininkais ar rašytojais, fotomenininkai su kompozitoriais ir t.t. Visiems reikia pinigų. Kiekvienam aišku, kad žiniasklaida šiandien vos suduria galą su galu, tad kova už paramą virsta kova už būvį.

Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, norinčiųjų – daug, projektų – šimtai, o paramos lėšos – menkos. Tegu tai ir kiek daugiau nei septyni milijonai litų, kurie buvo skirti pernai, tačiau paremta arti trijų šimtų projektų. Kai kurie projektai tokie smulkūs, kad gavo vos po kelis tūkstančius litų. Kiti, žinoma, susišlavė šimtus tūkstančių. Štai čia ir atsiranda nesantaika.

Paties SRTRF direktoriaus Mykolo Karčiausko teigimu, paskelbus konkursų rezultatus visada kyla nepasitenkinimo banga, kurią iššaukia negavusieji lėšų arba gavusieji per mažai. „Visos institucijos, kurios vykdo projektų dotavimą, su tuo susiduria, ir fondas – ne išimtis, - „ŪP“ sakė M. Karčiauskas. - Tarp fondo dalininkų nekyla kivirčų, nes jie nedalyvauja vertinant projektus ir skirstant lėšas. Sprendimą dėl paramos suteikimo projektui priima fondo taryba, remdamasi ekspertų grupių išvadomis.“

Pasak fondo direktoriaus, šiuo metu vyksta diskusijos dėl fondo veiklos modelio tobulinimo. Vis dėlto jis įsitikinęs, kad pirmiausia reikia parengti labai gerus kultūros projektus, turinčius išliekamąją vertę. Formalus projektų rašymas ir idėjų neturėjimas visada sukelia ginčų po rezultatų paskelbimo.

Imasi taikos balandžio vaidmens

Esant tokiai konfliktinei situacijai, grupė parlamentarų parengė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį bus panaikinta viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, o vietoje jo įsteigta biudžetinė įstaiga Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondas, kuri bus pavaldi Kultūros ministerijai. Fondo direktorių skirs kultūros ministras.

Žinia, ministrų postai – politiniai, tad partijos įtaka dalijant valstybės lėšas žiniasklaidai būtų realiai galima. Skaidrumo čia nė su žiburiu neįžvelgsi. Tačiau patys politikai taip galvoti nelinkę.

Vienos iš įstatymo projekto rengėjų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narės Rimos Baškienės teigimu, įstatymo projekto naujosios nuostatos užtikrintų skaidrumą, atskirtų šios įstaigos administracijos ir ekspertų darbą, būtų sustiprintas ekspertų vaidmuo.

„Manau, kad šis įstatymo projektas paskatins svarstyti šį klausimą plačiau ir suteiks galimybę pakeisti esamą situaciją. Komitete dar svarstysime, ar reikia pakeisti šios įstaigos teisinį statusą, – sakė R. Baškienė. – Mūsų tikslas, kad sustiprėtų ir kultūrinė žiniasklaida, ir regioninė. Tai būtų pozityvus žingsnis, nes šiandien yra daug nepatenkintų dabartinio fondo veikla.“

R. Baškienė pripažįsta, kad nuogąstavimai dėl skaidrumo, įkūrus Kultūros ministerijai pavaldų fondą, yra pagrįsti, tačiau projekte kaip tik ir numatyta atskirti administracinį valdymą nuo ekspertų darbo. Administracijos vadovas neturėtų įtakos ekspertų sprendimams.

„Mūsų tikslas ir buvo išvengti politikų kišimosi“, – teigė parlamentarė. Ji tikisi, kad diskusijų metu komitetas sulauks daug racionalių pasiūlymų dėl įstatymo pataisų.

Būtini skaidrumo saugikliai

„Paramos skirstymo skaidrumą galima būtų užtikrinti pertvarkius šio, dabar egzistuojančio fondo veiklą, – įsitikinęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius. – Manau, kad ir projektų vertinimo kriterijai yra senamadiški ir neefektyvūs. Visa fondo veikla formalizuota. Be to, fonde nuolat turėtų būti atliekamas auditas, aiškinamasi, kas kaltas – fondo darbuotojas, tarybos narys, ekspertas – dėl vienokių ar kitokių pažeidimų, sprendžiamas jų atsakomybės klausimas.“

Senojo fondo sunaikinimą Žurnalistų sąjungos pirmininkas vadina trumparegišku sprendimu. Juo labiau, kad naujojo fondo idėja nepasiūlo nieko naujo, pasikeis tik jo „šeimininkas“, tačiau atsiranda politikų kišimosi į paramos skirstymą pavojus. (Tartum konservatorių valdymo laikais SRTRF nešėrė juos liaupsinančių laikraščių – red. pastaba.)

Kad šioje situacijoje reikia kažką keisti, sutinka ir Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė. Asociacijos valdybos nariai jau kitą savaitę susirinkime žada įvertinti šį įstatymo projektą.

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys teigiamai vertina projektą. Pasak jo, skaidrumą turėtų užtikrinti pačiame įstatyme ar poįstatyminiuose aktuose suformuluotos nuostatos.

„Teko susidurti su dabartinio fondo veikla, nes vykdėme šios įstaigos parlamentinę kontrolę, – sakė M. Bastys. – Matėme gana daug trūkumų jų veikloje. Nemanau, kad esant biudžetinei įstaigai atsiras daugiau problemų.“

Į klausimą, ar galima tikėtis skaidrumo, jeigu Kultūros ministerijai vadovauja Darbo partijos deleguotas ministras, o suinteresuotųjų valstybės parama – keli Darbo partijos faktiniam vadovui ar jo aplinkos žmonėms priklausantys leidiniai, regioninės televizijos kanalas ir keliasdešimt užregistruotų internetinių portalų, M. Bastys atsakė matantis problemą:

„Kultūros ministras pirmiausia turėtų labai pagalvoti, skirdamas fondo vadovą. Tačiau net ir jo parinkimo kriterijai jau turėtų būti numatomi įstatyme, kaip tai dabar yra numatyta skiriant, pavyzdžiui, LRT vadovą.“

Komentaras. Fondo veiklą būtina keisti

Rugilė TRUMPYTĖ, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė (nuotraukoje) :

Jau ne vienus metus girdime abejonių dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) veiklos bei lėšų skirstymo skaidrumo. Kultūros atstovai ir šiemet kėlė klausimų dėl paramos skirstymo objektyvumo, nes nebuvo aišku, kodėl buvo remiami tam tikri projektai ir kodėl jiems skirta būtent tiek pinigų. Pavyzdžiui, 470 tūkst. litų gavo viešoji įstaiga, kurios veikla, kiek teko rasti informacijos internete, organizuoti grožio konkursus. Tad kyla klausimas, pagal kokius kriterijus fondas skirstė paramą, kokie buvo kiekvienos srities projektų vertinimo kriterijai ir principai?

Kadangi SRTRF viešai neteikia šios informacijos, tai skatina abejones ir leidžia atsirasti spekuliacijoms. Projektų vertinimai turi būti vieši. Kaip viename interviu teigė tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė, fondas netgi buvo atsisakęs ekspertų, kurie turi vertinti paraiškas, paslaugų.

Tad fondo veiklą būtina keisti, kad ji taptų skaidri ir atskaitinga. Kalbant apie pasiūlymą naikinti dabartinį fondą ir steigti naują, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į numatytus rizikos saugiklius ir veiklos bei paramos skirstymo kriterijus. Jei jie bus viešai prieinami, jei svetainėje galėsime rasti projektų vertinimus ir jų atitiktį kriterijams, jei matysime, kodėl direktorius atrinko tam tikrus kandidatus į ekspertų tarybą, tuomet net ir kitokia sąranga fondas galėtų veikti skaidriai.

SRTRF numatyta, kad ekspertus atrenka taryba, kurią šiuo metu sudaro 11 asmenų. Kyla klausimas, kodėl naujame projekte nepalikta tokia struktūra ir numatyta, kad ekspertus atrenka tik direktorius, kurį skiria kultūros ministras? Suvaldyti interesų rizikas taip būtų sudėtingiau.

Kad ir kurį atvejį svarstytume, pirmiausia turime atkreipti dėmesį į paprastus skaidrumo ir atskaitingumo standartus, pagal kuriuos fondas atsiskaitys už savo veiklą ir sudarys sąlygas socialinei kontrolei.

AUDRONE NUGARAITĖ:

GERUMO KOMUNIKACIJA

Penktadienis - diena, kai skubame į laisvės nišas, kad vėl pajustume gamtos ir savo gerovės bangas. Su kokia nuostata pasitinkame poilsiadienį, kad jis taptų naujos energijos savotišku gimtadieniu?

***

Šiandienos nuostata

Visi esame gražūs savo vidumi, jeigu norime tokiais būti. Aplinką matome pagal savo nuotaiką. Vertinimas slypi mumyse. Nuotaika priklauso ir nuo mūsų gyvenimo aplinkos, bet mes esame jos valdytojai, gebantys problemas paversti galimybėmis. Pozityvumas yra mūsų energijos kūrėjas, o gera nuotaika -mūsų kiekvienos dienos sėkmė. Pasipuoškime.

***

Mūsų galia prasideda svajone, nes svajonių turintis žmogus yra išmanus. Svajoti, tai ne tik kurti, bet ir jas įgyvendinus būti tvirtesniu ir geresniu. Svajoti- tai suteikti sau sparnus ir pasiekti norimus rezultatus. Svajokime.

***

Savaitės išmintis

"Aš noriu daryti stebuklus, net jeigu turiu mažiau gyvenime ramybės nei kiti žmonės." L. da Vinči (Geroji naujiena)

***

Gyvenimas-dviejų dėmenų kaita: sudėtinga/paprasta. Sudėtinga, nes viskas nuolat keičiasi, paprasta- visada yra išeičių iš nesėkmių. Norėdami gerai jaustis, turime prisitaikyti prie kaitos ir žvelgti plačiau. Išmokime būti.

***

Kasdienybės kelionėse mus lydi sėkmė ir nesėkmė.Todėl svarbu teisingai reaguoti į nepalankias situacijas.Tai prasideda nuo požiūrio ir mąstymo kaitos į tokius dalykus, netgi darant juos sau naudingais. Veikti čia ir dabar.

***

Birželio 1 d.

Tarptautinė vaikų gynimo diena

Vasaros pradžia

Birželis, liepa, rugpjūtis, tai ne tik saulė, vėjas ir liūtys. Mes atverčiame vasaros jausmų knygą, kurioje gausu vilčių ir norų. Juos, bėgdami vasaros dienų puslapiais, darysime savo gyvenimo norimu svoriu. Spindėkime nuostabia vasaros malonumų šviesa. Būkime sau ir kitiems meilės ir gerumo platuma, kai bendravimas ir pagarba laimina mūsų vilčių išsipildymą ir džiugina dvasine jausena. Gera pradžia, pusė darbo. Pradėkite jau nuo šiandien.

***

Pavasaris - dosni metų dovana. Ilgėjanti diena ir laukta šiluma. Jis ne tik atgimusi gamta. Tai amžinas stebuklas pasidžiaugti ir savo sielos atgaiva. Svarbiausia, kad pavasario jėga būtų mūsų dvasios potencialas ir tolesnės gyvenimo kelionės vasaros takais nuostabus emocinis vadovas. Paskutinė pavasario diena- kaip vidinės būsenos gerų rezultatų visuma. Einame toliau.

***

"Tik vienas dalykas gali padaryti svajonę neįgyvendinamą - tai baimė, kad nepasiseks. Galimybė įgyvendinti svajonę - štai kas daro gyvenimą įdomų. Kovok už savo svajones ir tavo svajonės kovos už tave." P. Koelas

***

Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena

Mums nurodė dar vieną konkrečią dieną atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Rūpintis brangiausiu savo turtu, kad metams bėgant jo nepritrūktų. Sveiki esame tada, kai nejaučiame, kad yra sveikata. Ji bus gera, kai ne tik save žiūresime, bet ir pozityviai mąstydami tuo kitus užkrėsime.

***

Sekminės - džiaugiamės gamta, mūsų geros jausenos ir sveikatos puoselėtoja.

***

Šeštadienis, savaitės pabaiga. Tegul ji būna tiesi nuoroda į savaitgalio erdves. Kur mes ne tik pailsėsime, bet savo pozityvumu ir gerumu kitus užkrėsime. Tegul plinta virusas ir virsta gerumo pandemija.

***

Gegužės 26 d.

Europinė kaimynų diena

Ar susimąstome kada, kad geri kaimynai yra dovana?

Juk svarbu ne tik turėti su kuo pakalbėti, bet svarbiausia jais pasitikėti. Pažinkime geriau vieni kitus, kad pajustume bendrystę, ir bendravimas suteiktų mums tikrus draugus. Kaimynuokimės.

***

Nuo mūsų priklauso, koks bus mūsų pasaulis. Gebėkime džiaugtis gyvenimu, kiekvienu veiksmu.

***

Mūsų vidinis pasaulis ir išvaizda. Bendravimas su kitais, vidinė harmonija mus daro gražesniais. Puoselėdami emocinį vidų, turime savęs nuolat paklausti ar esu laimingas, jeigu ne, ką reikia keisti? Bendraukime su savimi.

***

Sekmadienio rytą gegutė kukuoja ir pinigėlis ramiai kišenę supuoja. Alyvos vėl nudžiugino savo gražumu. Ne tik pasidabino įspūdinga puokšte, bet ir patvirtino penkialapiu žiedeliu, kad einame sėkmės ir laimės keliu. Keliaujame toliau į ateities tolius.

***

Vidinis balsas - mūsų tapatybės dalis. Jis padeda įvertinti praeitį, suprasti dabartį ir planuoti ateitį. Jis priešas, jeigu pataria negatyviai. Draugas, padedantis siekti savo tikslų ir įgyvendinti svajones. Išgirskime savo balsą.

***

egužės 17 d.

Pasaulinė informacinės visuomenės diena

Pasaulinė hipertenzijos diena

Kraujospūdis - galia, spaudžianti mūsų arterijų sieneles. Didelis spaudimas - netikėtos pasekmės. Tai atvejis, kai daug yra blogai. Kuo žemesnį spaudimą turime, tuo ilgiau gyvename. Pažinkime save, žinokime savo kraujospūdžio jėgą ir taip suteikime sau naują spėką. Sveikuokime.

***

Gegužės 16 d.

Pasaulinė taikaus gyvenimo kartu diena

Tarptautinė šviesos diena

Šviesos svarba ir reikšmė mūsų aplinkoje. Energetika, menas, medicina. Visur tai būdas judėti pirmyn ir daryti norimus dalykus. Tačiau svarbiausia turėti vidinę šviesą savyje, nes šviesus žmogus traukia kitus savo nuoširdumu ir dvasine šiluma. Švieskime.

***

Savaitės išmintis

"Pirma - pagarbos faktui ir ištikimybės vertybei, kurios sutaikytų šias abi sferas; antra- teorinio jautrumo žmonijos praeičiai, dabarčiai ir ateičiai, lydimo empatija pagrįsto santykio su žmogumi. Tai daugiau nei talentas ir kompetencija. Tai pagarbi išmintis." Leonidas Donskis

***

Gegužės 15 d.

Tarptautinė šeimos diena

Namai tai ne tik gyvenamoji vieta. Tai bendros vertybės, atsakomybė ir pagarba. Džiaugsmas būti su artimaisiais kartu, bendrauti ir eiti laimingai gyvenimo keliu. Laimė mylėti ir būti mylimam, dvasiškai save pakylėti ir gerumu kitus apdovanoti.

***

Gegužės 13 d.

Meilės diena, deivės Mildos šventė

Tulpių žydėjimo diena

Pasaulinė kokteilių diena

Dar viena diena, kai mūsų gyvenimo kokteilyje galime mėgautis pražydusių tulpių gražuma. Pasiklausyti gegutės kukavimo ir pasidžiaugti deivės Mildos meilės artuma. Juk gyvenimas -tai meilė. Kaip gėlė neauga be saulės, taip ir mes negalime gyventi be meilės. Meilė akimirksniu keičia mūsų dvasinį pasaulį. Ji burtininkė, gaivinanti sielą ir daranti gyvenimą švytinčia saule.

***

Pagarba artimiesiems, gamtai, žmonėms prasideda nuo pagarbos sau. Tai mums leidžia ne tik atleisti sau praeities nesėkmes. Pagarba sau skatina mylėti gyvenimą, džiaugtis kiekviena akimirka ir dalintis pozityvumu.

***

Mes ir apibendrinimai. Jie kaip mūsų patirtis, tai yra darome kaip esame įpratę. Jie supaprastina mūsų veiklas. Gali ir riboti, jei kartą nepavyko, manome, kad jau iš viso nepavyks. Apibendrinimas lemia mūsų veiksmus ir kokybę.

***

Mūsų nuostatos. Pradžioje tai idėja, kurią pritaikome vertinti tikrovę.Ieškome palaikymo savo nuostatoms. Jos suteikia galios ar varžo? Norėdami būti savo gyvenimo valdovais, turime kontroliuoti nuostatas. Aš galiu.

Gegužės 3 d.

Pasaulinė spaudos laisvės diena

Saulės diena

Kas yra man saulė? Atsakykime ir bus lengviau šitame pasaulyje. Vakare ją palydime į debesis miegoti. Rytą ji mus kelia toliau savo gyvenimo vagą vagoti. Todėl jeigu ir jaučiamės blogai, save nuteikime, kad saulė vėl pakils ir savo nuostabiais spinduliais ne tik šešėlių pridarys, bet ir stiprybės mums suteiks.

Savaitės išmintis

"Varpas nebus varpas, kol nepradėsi juo skambinti. Daina nebus daina, kol jos nesudainuosi. Ir meilė tavo širdyje ten atsirado ne tam, kad tiesiog stovėtų. Meilė nėra meilė, kol jos neatiduosi." O. Hammersteinas

***

Sveika, Geguže, vėl mus aplankei.

Žiedų lietumis palaistei, šalna žemę pabalinai, laukų ir medžių žaluma pradžiuginai. Tegul gamtos prabudimas bus ne tik vasaros laukimas, bet pirmiausia mūsų dvasios atgimimas. Nuostabūs jausmai slypi mumyse, tik reikia gebėti juos išlaisvinti, pajusti darną ir stiprybę savyje. Ir tuo džiaugtis ne tik patiems, bet ir negailėti gerumo kitiems.

Su gegutės mėnesiu.

***

Balandžio 30 d.

Tarptautinė džiazo diena

Ar susimąstėme, kas yra muzika mūsų kasdienybės veikloje? Muzika- tai mūsų jausmų oazė be sienų ir apribojimų būti savyje.

Muzika yra universali kalba, išreikšti tai, ko žodžiais negali pasakyti. Tai būdas svajoti, dvasiškai atgimti, atsipalaiduoti ir mylėti,

Naujovė, verčianti žavėtis praeitimi, ir visa tai pajusti širdimi. Klausant jos ne tik skausmo ar dvasios nerimo nejausti.

***

Esame skirtingi. Bendraudami su įvairiais žmonėmis, patiriame skirtingų emocijų. Svarbiausia yra į pyktį neatsakyti pykčiu. Tai nelengva, bet įvertinę pasekmes, būdami pozityvūs padedame pirmiausia sau. Geros jausenos.

	2023 m. birželio 11 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS IR JO ,,SPARNUOTA VASARA" KOLEGOS RAŠĖ... ,,KŪRĖJAS" Jam ieškojimų karštis - Beprotybė žiauri: - Ko dar siekti? Kur veržtis, jeigu viską turi?! MIKROGENIJUS Jį talentingu daug kas pavadina, Jis kolektyvą, sako, vienija... Vidutinybėmis save apsisodino, Kad tarpe jų pats būtų genijum. ANT PEGASO BE GALVOS Jis drebėdamas žirgelį kaso, Nes balne išsėdis vos ne vos. Kas iš to, kad kiurkso ant Pegaso, Jeigu raitelis pats...be galvos!? TUŠČIAKALBIS Jis trata Už kulkosvaidį smagiau. Neįsiterpsi pasakyti: - Gal jau gana?! Tylėdamas pasako kitas Daug daugiau, Negu jis Savo žodžių lavina. KAS MUS PAŽĮSTA Savais bičiuliais Gyreis taip ilgai, Kad Man jau mintys Skverbiasi nesmagios: Geriausiai mus pažįsta Ne draugai, Bet liežuvautojai, Skundimai, Vagys! NEŽINIA Daug ką žemėj pažinai: Laimę, džiaugsmą, meilę... Tik lig šiolei nežinai, Ar savam tu kaily!.. LŽS Kauno skyriaus narys PETRAS ŽEMKAUSKAS (1926 - 2018). LŽS ir LDS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai	Bėga nuo vilko. Ar neužbėgs ant meškos? SRTRF:UŽ IR PRIEŠ Violeta LIUKAITIENĖ, laikraščio ,,Ūkininko patarėjas *Grupės parlamentarų pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas sujudino žurnalistų ir meno kūrėjų bendruomenes.* Politikų siūlomos pataisos panaikintų jau beveik 18 metų gyvuojantį ir tiek pat metų peikiamą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF), per kurį „konkursų būdu“ buvo skirstoma milijoninė finansinė valstybės parama žiniasklaidai, ir įgaliotų šias lėšas administruoti Kultūros ministerijos įsteigtą biudžetinę įstaigą Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondas. *Paprasčiau sakant, šios skirstytojos veiklą lemtų iš esmės vienas žmogus – kultūros ministras.* Ar tai užtikrintų skaidrumą, kurio pasigendama ir dabar? Nuotraukoje: Publikacijos autorė, laikraščio ,,Ūkininko patarėjas" žurnalistė Violeta Liukaitienė Sugriovė pasitikėjimą sprendimais Valstybė yra įsipareigojusi paremti kultūrinius ir šviečiamuosius žiniasklaidos priemonėse spausdinamus ar televizijos, radijo interneto projektus, kurie tarsi užtikrintų visuomenei vertingos informacijos sklaidą, formuotų skaitytojų pasaulėžiūrą. Tam, kad politikai būtų atskirti nuo tiesioginio lėšų skirstymo, Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos dar 1996 metais įpareigojo įsteigti viešąją įstaigą – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, kurio dalininkais tapo žurnalistų ir meno kūrėjų organizacijos. Būtent jos į fondo tarybą delegavo savo atstovus, kurie ir turėjo spręsti svarbiausius fondo kompetencijos klausimus, savo sutarimu skyrė administracijos direktorių, vyr. finansininką. Valstybės pinigai leidėjams skirstomi konkursų tvarka pagal šešias programas. SRTRF taryba sudaro ekspertų grupes, kurios ir vertina žiniasklaidos priemonių pateikiamus projektus. Deja, vertinimo kriterijų niekas nežino, jie neviešinami. Paramos skirstymo mechanizmas formaliai sukurtas tarsi ir gerai, tačiau kiekvienais metais po pinigų dalybų pasigirsta kalbų, kad jos vyksta neskaidriai, kad remiami prasti projektai arba netinkami leidiniai. Ir kuo toliau – tuo gražiau: pernai fondas parėmė netgi vienam abejotinos reputacijos politikui priklausančią kompiuterių firmą, kitus mistinius UAB‘us, kurie apskritai niekada nieko bendra neturėjo nei su žiniasklaida, nei su kultūriniais ar šviečiamaisiais projektais. *Kova už paramą - kova už būvį* Tokios kalbos greičiausiai randasi todėl, kad fonde – labai daug dalininkų, kurie sprendžiant įvairiausius klausimus naudos paklodę traukia kiekvienas į save. Taip susipeša žurnalistai su dailininkais ar rašytojais, fotomenininkai su kompozitoriais ir t.t. Visiems reikia pinigų. Kiekvienam aišku, kad žiniasklaida šiandien vos suduria galą su galu, tad kova už paramą virsta kova už būvį. Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, norinčiųjų – daug, projektų – šimtai, o paramos lėšos – menkos. Tegu tai ir kiek daugiau nei septyni milijonai litų, kurie buvo skirti pernai, tačiau paremta arti trijų šimtų projektų. Kai kurie projektai tokie smulkūs, kad gavo vos po kelis tūkstančius litų. Kiti, žinoma, susišlavė šimtus tūkstančių. Štai čia ir atsiranda nesantaika. Paties SRTRF direktoriaus Mykolo Karčiausko teigimu, paskelbus konkursų rezultatus visada kyla nepasitenkinimo banga, kurią iššaukia negavusieji lėšų arba gavusieji per mažai. „Visos institucijos, kurios vykdo projektų dotavimą, su tuo susiduria, ir fondas – ne išimtis, - „ŪP“ sakė M. Karčiauskas. - Tarp fondo dalininkų nekyla kivirčų, nes jie nedalyvauja vertinant projektus ir skirstant lėšas. Sprendimą dėl paramos suteikimo projektui priima fondo taryba, remdamasi ekspertų grupių išvadomis.“ Pasak fondo direktoriaus, šiuo metu vyksta diskusijos dėl fondo veiklos modelio tobulinimo. Vis dėlto jis įsitikinęs, kad pirmiausia reikia parengti labai gerus kultūros projektus, turinčius išliekamąją vertę. Formalus projektų rašymas ir idėjų neturėjimas visada sukelia ginčų po rezultatų paskelbimo. *Imasi taikos balandžio vaidmens* Esant tokiai konfliktinei situacijai, grupė parlamentarų parengė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį bus panaikinta viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, o vietoje jo įsteigta biudžetinė įstaiga Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondas, kuri bus pavaldi Kultūros ministerijai. Fondo direktorių skirs kultūros ministras. Žinia, ministrų postai – politiniai, tad partijos įtaka dalijant valstybės lėšas žiniasklaidai būtų realiai galima. Skaidrumo čia nė su žiburiu neįžvelgsi. Tačiau patys politikai taip galvoti nelinkę. Vienos iš įstatymo projekto rengėjų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narės Rimos Baškienės teigimu, įstatymo projekto naujosios nuostatos užtikrintų skaidrumą, atskirtų šios įstaigos administracijos ir ekspertų darbą, būtų sustiprintas ekspertų vaidmuo. „Manau, kad šis įstatymo projektas paskatins svarstyti šį klausimą plačiau ir suteiks galimybę pakeisti esamą situaciją. Komitete dar svarstysime, ar reikia pakeisti šios įstaigos teisinį statusą, – sakė R. Baškienė. – Mūsų tikslas, kad sustiprėtų ir kultūrinė žiniasklaida, ir regioninė. Tai būtų pozityvus žingsnis, nes šiandien yra daug nepatenkintų dabartinio fondo veikla.“ R. Baškienė pripažįsta, kad nuogąstavimai dėl skaidrumo, įkūrus Kultūros ministerijai pavaldų fondą, yra pagrįsti, tačiau projekte kaip tik ir numatyta atskirti administracinį valdymą nuo ekspertų darbo. Administracijos vadovas neturėtų įtakos ekspertų sprendimams. „Mūsų tikslas ir buvo išvengti politikų kišimosi“, – teigė parlamentarė. Ji tikisi, kad diskusijų metu komitetas sulauks daug racionalių pasiūlymų dėl įstatymo pataisų. *Būtini skaidrumo saugikliai* „Paramos skirstymo skaidrumą galima būtų užtikrinti pertvarkius šio, dabar egzistuojančio fondo veiklą, – įsitikinęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius. – Manau, kad ir projektų vertinimo kriterijai yra senamadiški ir neefektyvūs. Visa fondo veikla formalizuota. Be to, fonde nuolat turėtų būti atliekamas auditas, aiškinamasi, kas kaltas – fondo darbuotojas, tarybos narys, ekspertas – dėl vienokių ar kitokių pažeidimų, sprendžiamas jų atsakomybės klausimas.“ Senojo fondo sunaikinimą Žurnalistų sąjungos pirmininkas vadina trumparegišku sprendimu. Juo labiau, kad naujojo fondo idėja nepasiūlo nieko naujo, pasikeis tik jo „šeimininkas“, tačiau atsiranda politikų kišimosi į paramos skirstymą pavojus. (Tartum konservatorių valdymo laikais SRTRF nešėrė juos liaupsinančių laikraščių – red. pastaba.) Kad šioje situacijoje reikia kažką keisti, sutinka ir Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė. Asociacijos valdybos nariai jau kitą savaitę susirinkime žada įvertinti šį įstatymo projektą. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys teigiamai vertina projektą. Pasak jo, skaidrumą turėtų užtikrinti pačiame įstatyme ar poįstatyminiuose aktuose suformuluotos nuostatos. „Teko susidurti su dabartinio fondo veikla, nes vykdėme šios įstaigos parlamentinę kontrolę, – sakė M. Bastys. – Matėme gana daug trūkumų jų veikloje. Nemanau, kad esant biudžetinei įstaigai atsiras daugiau problemų.“ Į klausimą, ar galima tikėtis skaidrumo, jeigu Kultūros ministerijai vadovauja Darbo partijos deleguotas ministras, o suinteresuotųjų valstybės parama – keli Darbo partijos faktiniam vadovui ar jo aplinkos žmonėms priklausantys leidiniai, regioninės televizijos kanalas ir keliasdešimt užregistruotų internetinių portalų, M. Bastys atsakė matantis problemą: „Kultūros ministras pirmiausia turėtų labai pagalvoti, skirdamas fondo vadovą. Tačiau net ir jo parinkimo kriterijai jau turėtų būti numatomi įstatyme, kaip tai dabar yra numatyta skiriant, pavyzdžiui, LRT vadovą.“ Komentaras. Fondo veiklą būtina keisti Rugilė TRUMPYTĖ, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė (nuotraukoje) : Jau ne vienus metus girdime abejonių dėl Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) veiklos bei lėšų skirstymo skaidrumo. Kultūros atstovai ir šiemet kėlė klausimų dėl paramos skirstymo objektyvumo, nes nebuvo aišku, kodėl buvo remiami tam tikri projektai ir kodėl jiems skirta būtent tiek pinigų. Pavyzdžiui, 470 tūkst. litų gavo viešoji įstaiga, kurios veikla, kiek teko rasti informacijos internete, organizuoti grožio konkursus. Tad kyla klausimas, pagal kokius kriterijus fondas skirstė paramą, kokie buvo kiekvienos srities projektų vertinimo kriterijai ir principai? Kadangi SRTRF viešai neteikia šios informacijos, tai skatina abejones ir leidžia atsirasti spekuliacijoms. Projektų vertinimai turi būti vieši. Kaip viename interviu teigė tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė, fondas netgi buvo atsisakęs ekspertų, kurie turi vertinti paraiškas, paslaugų. Tad fondo veiklą būtina keisti, kad ji taptų skaidri ir atskaitinga. Kalbant apie pasiūlymą naikinti dabartinį fondą ir steigti naują, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į numatytus rizikos saugiklius ir veiklos bei paramos skirstymo kriterijus. Jei jie bus viešai prieinami, jei svetainėje galėsime rasti projektų vertinimus ir jų atitiktį kriterijams, jei matysime, kodėl direktorius atrinko tam tikrus kandidatus į ekspertų tarybą, tuomet net ir kitokia sąranga fondas galėtų veikti skaidriai. SRTRF numatyta, kad ekspertus atrenka taryba, kurią šiuo metu sudaro 11 asmenų. Kyla klausimas, kodėl naujame projekte nepalikta tokia struktūra ir numatyta, kad ekspertus atrenka tik direktorius, kurį skiria kultūros ministras? Suvaldyti interesų rizikas taip būtų sudėtingiau. Kad ir kurį atvejį svarstytume, pirmiausia turime atkreipti dėmesį į paprastus skaidrumo ir atskaitingumo standartus, pagal kuriuos fondas atsiskaitys už savo veiklą ir sudarys sąlygas socialinei kontrolei.	AUDRONE NUGARAITĖ: GERUMO KOMUNIKACIJA Penktadienis - diena, kai skubame į laisvės nišas, kad vėl pajustume gamtos ir savo gerovės bangas. Su kokia nuostata pasitinkame poilsiadienį, kad jis taptų naujos energijos savotišku gimtadieniu? ***** Šiandienos nuostata Visi esame gražūs savo vidumi, jeigu norime tokiais būti. Aplinką matome pagal savo nuotaiką. Vertinimas slypi mumyse. Nuotaika priklauso ir nuo mūsų gyvenimo aplinkos, bet mes esame jos valdytojai, gebantys problemas paversti galimybėmis. Pozityvumas yra mūsų energijos kūrėjas, o gera nuotaika -mūsų kiekvienos dienos sėkmė. Pasipuoškime. *** Mūsų galia prasideda svajone, nes svajonių turintis žmogus yra išmanus. Svajoti, tai ne tik kurti, bet ir jas įgyvendinus būti tvirtesniu ir geresniu. Svajoti- tai suteikti sau sparnus ir pasiekti norimus rezultatus. Svajokime. *** Savaitės išmintis "Aš noriu daryti stebuklus, net jeigu turiu mažiau gyvenime ramybės nei kiti žmonės." L. da Vinči (Geroji naujiena) * Gyvenimas-dviejų dėmenų kaita: sudėtinga/paprasta. Sudėtinga, nes viskas nuolat keičiasi, paprasta- visada yra išeičių iš nesėkmių. Norėdami gerai jaustis, turime prisitaikyti prie kaitos ir žvelgti plačiau. Išmokime būti. * Kasdienybės kelionėse mus lydi sėkmė ir nesėkmė.Todėl svarbu teisingai reaguoti į nepalankias situacijas.Tai prasideda nuo požiūrio ir mąstymo kaitos į tokius dalykus, netgi darant juos sau naudingais. Veikti čia ir dabar. *** Birželio 1 d. Tarptautinė vaikų gynimo diena Vasaros pradžia Birželis, liepa, rugpjūtis, tai ne tik saulė, vėjas ir liūtys. Mes atverčiame vasaros jausmų knygą, kurioje gausu vilčių ir norų. Juos, bėgdami vasaros dienų puslapiais, darysime savo gyvenimo norimu svoriu. Spindėkime nuostabia vasaros malonumų šviesa. Būkime sau ir kitiems meilės ir gerumo platuma, kai bendravimas ir pagarba laimina mūsų vilčių išsipildymą ir džiugina dvasine jausena. Gera pradžia, pusė darbo. Pradėkite jau nuo šiandien. *** Pavasaris - dosni metų dovana. Ilgėjanti diena ir laukta šiluma. Jis ne tik atgimusi gamta. Tai amžinas stebuklas pasidžiaugti ir savo sielos atgaiva. Svarbiausia, kad pavasario jėga būtų mūsų dvasios potencialas ir tolesnės gyvenimo kelionės vasaros takais nuostabus emocinis vadovas. Paskutinė pavasario diena- kaip vidinės būsenos gerų rezultatų visuma. Einame toliau. * "Tik vienas dalykas gali padaryti svajonę neįgyvendinamą - tai baimė, kad nepasiseks. Galimybė įgyvendinti svajonę - štai kas daro gyvenimą įdomų. Kovok už savo svajones ir tavo svajonės kovos už tave." P. Koelas ***** Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena Mums nurodė dar vieną konkrečią dieną atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Rūpintis brangiausiu savo turtu, kad metams bėgant jo nepritrūktų. Sveiki esame tada, kai nejaučiame, kad yra sveikata. Ji bus gera, kai ne tik save žiūresime, bet ir pozityviai mąstydami tuo kitus užkrėsime. *** Sekminės - džiaugiamės gamta, mūsų geros jausenos ir sveikatos puoselėtoja. *** Šeštadienis, savaitės pabaiga. Tegul ji būna tiesi nuoroda į savaitgalio erdves. Kur mes ne tik pailsėsime, bet savo pozityvumu ir gerumu kitus užkrėsime. Tegul plinta virusas ir virsta gerumo pandemija. * Gegužės 26 d. Europinė kaimynų diena Ar susimąstome kada, kad geri kaimynai yra dovana? Juk svarbu ne tik turėti su kuo pakalbėti, bet svarbiausia jais pasitikėti. Pažinkime geriau vieni kitus, kad pajustume bendrystę, ir bendravimas suteiktų mums tikrus draugus. Kaimynuokimės. * Nuo mūsų priklauso, koks bus mūsų pasaulis. Gebėkime džiaugtis gyvenimu, kiekvienu veiksmu. *** Mūsų vidinis pasaulis ir išvaizda. Bendravimas su kitais, vidinė harmonija mus daro gražesniais. Puoselėdami emocinį vidų, turime savęs nuolat paklausti ar esu laimingas, jeigu ne, ką reikia keisti? Bendraukime su savimi. *** Sekmadienio rytą gegutė kukuoja ir pinigėlis ramiai kišenę supuoja. Alyvos vėl nudžiugino savo gražumu. Ne tik pasidabino įspūdinga puokšte, bet ir patvirtino penkialapiu žiedeliu, kad einame sėkmės ir laimės keliu. Keliaujame toliau į ateities tolius. *** Vidinis balsas - mūsų tapatybės dalis. Jis padeda įvertinti praeitį, suprasti dabartį ir planuoti ateitį. Jis priešas, jeigu pataria negatyviai. Draugas, padedantis siekti savo tikslų ir įgyvendinti svajones. Išgirskime savo balsą. *** egužės 17 d. Pasaulinė informacinės visuomenės diena Pasaulinė hipertenzijos diena Kraujospūdis - galia, spaudžianti mūsų arterijų sieneles. Didelis spaudimas - netikėtos pasekmės. Tai atvejis, kai daug yra blogai. Kuo žemesnį spaudimą turime, tuo ilgiau gyvename. Pažinkime save, žinokime savo kraujospūdžio jėgą ir taip suteikime sau naują spėką. Sveikuokime. *** Gegužės 16 d. Pasaulinė taikaus gyvenimo kartu diena Tarptautinė šviesos diena Šviesos svarba ir reikšmė mūsų aplinkoje. Energetika, menas, medicina. Visur tai būdas judėti pirmyn ir daryti norimus dalykus. Tačiau svarbiausia turėti vidinę šviesą savyje, nes šviesus žmogus traukia kitus savo nuoširdumu ir dvasine šiluma. Švieskime. *** Savaitės išmintis "Pirma - pagarbos faktui ir ištikimybės vertybei, kurios sutaikytų šias abi sferas; antra- teorinio jautrumo žmonijos praeičiai, dabarčiai ir ateičiai, lydimo empatija pagrįsto santykio su žmogumi. Tai daugiau nei talentas ir kompetencija. Tai pagarbi išmintis." Leonidas Donskis *** Gegužės 15 d. Tarptautinė šeimos diena Namai tai ne tik gyvenamoji vieta. Tai bendros vertybės, atsakomybė ir pagarba. Džiaugsmas būti su artimaisiais kartu, bendrauti ir eiti laimingai gyvenimo keliu. Laimė mylėti ir būti mylimam, dvasiškai save pakylėti ir gerumu kitus apdovanoti. *** Gegužės 13 d. Meilės diena, deivės Mildos šventė Tulpių žydėjimo diena Pasaulinė kokteilių diena Dar viena diena, kai mūsų gyvenimo kokteilyje galime mėgautis pražydusių tulpių gražuma. Pasiklausyti gegutės kukavimo ir pasidžiaugti deivės Mildos meilės artuma. Juk gyvenimas -tai meilė. Kaip gėlė neauga be saulės, taip ir mes negalime gyventi be meilės. Meilė akimirksniu keičia mūsų dvasinį pasaulį. Ji burtininkė, gaivinanti sielą ir daranti gyvenimą švytinčia saule. *** Pagarba artimiesiems, gamtai, žmonėms prasideda nuo pagarbos sau. Tai mums leidžia ne tik atleisti sau praeities nesėkmes. Pagarba sau skatina mylėti gyvenimą, džiaugtis kiekviena akimirka ir dalintis pozityvumu. *** Mes ir apibendrinimai. Jie kaip mūsų patirtis, tai yra darome kaip esame įpratę. Jie supaprastina mūsų veiklas. Gali ir riboti, jei kartą nepavyko, manome, kad jau iš viso nepavyks. Apibendrinimas lemia mūsų veiksmus ir kokybę. *** Mūsų nuostatos. Pradžioje tai idėja, kurią pritaikome vertinti tikrovę.Ieškome palaikymo savo nuostatoms. Jos suteikia galios ar varžo? Norėdami būti savo gyvenimo valdovais, turime kontroliuoti nuostatas. Aš galiu. Gegužės 3 d. Pasaulinė spaudos laisvės diena Saulės diena Kas yra man saulė? Atsakykime ir bus lengviau šitame pasaulyje. Vakare ją palydime į debesis miegoti. Rytą ji mus kelia toliau savo gyvenimo vagą vagoti. Todėl jeigu ir jaučiamės blogai, save nuteikime, kad saulė vėl pakils ir savo nuostabiais spinduliais ne tik šešėlių pridarys, bet ir stiprybės mums suteiks. Savaitės išmintis "Varpas nebus varpas, kol nepradėsi juo skambinti. Daina nebus daina, kol jos nesudainuosi. Ir meilė tavo širdyje ten atsirado ne tam, kad tiesiog stovėtų. Meilė nėra meilė, kol jos neatiduosi." O. Hammersteinas *** Sveika, Geguže, vėl mus aplankei. Žiedų lietumis palaistei, šalna žemę pabalinai, laukų ir medžių žaluma pradžiuginai. Tegul gamtos prabudimas bus ne tik vasaros laukimas, bet pirmiausia mūsų dvasios atgimimas. Nuostabūs jausmai slypi mumyse, tik reikia gebėti juos išlaisvinti, pajusti darną ir stiprybę savyje. Ir tuo džiaugtis ne tik patiems, bet ir negailėti gerumo kitiems. Su gegutės mėnesiu. *** Balandžio 30 d. Tarptautinė džiazo diena Ar susimąstėme, kas yra muzika mūsų kasdienybės veikloje? Muzika- tai mūsų jausmų oazė be sienų ir apribojimų būti savyje. Muzika yra universali kalba, išreikšti tai, ko žodžiais negali pasakyti. Tai būdas svajoti, dvasiškai atgimti, atsipalaiduoti ir mylėti, Naujovė, verčianti žavėtis praeitimi, ir visa tai pajusti širdimi. Klausant jos ne tik skausmo ar dvasios nerimo nejausti. *** Esame skirtingi. Bendraudami su įvairiais žmonėmis, patiriame skirtingų emocijų. Svarbiausia yra į pyktį neatsakyti pykčiu. Tai nelengva, bet įvertinę pasekmes, būdami pozityvūs padedame pirmiausia sau. Geros jausenos. KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)