2020 m. vasario 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Jonas Laurinavičius. Žodžiai, skirti kolegos Juozo Kundroto jubiliejui


Kundrotas_80_II.jpg2014-ųjų vasario 2-ąją rašytojas ir žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir kauniečių senjorų klubo MES narys, nuoširdus bičiulis Juozas Kundrotas švęs savo aštuoniasdešimtąjį gimtadienį. Tądien mylimą vyrą, tėvą, senelį, dėdę sveikins ne tik artimieji. 

Juozas Kundrotas turi ir būrį nuoširdžių draugų, buvusių bendradarbių ir net savo knygų herojų. Vienas jų - Kaišiadorių rajono Garbės pilietis, laikraščio ,,Kaišiadorių aidai" redaktorius Jonas Laurinavičius.

Apie šį LŽS narį, publicistą, kraštotyrininką leidykla „Naujasis lankas“ pernai išleido kauniečio žurnalisto Juozo Kundroto kasdienybės atspindžių knygą „Be atoslūgių“. Neužsakytą. Neplanuotą. Bet parašytą! 

Šį kartą ,,Be atoslūgių" herojus Jonas Laurinavičius mūsų svetainei atsiuntė savo parašytas eilutes, kurios yra skirtos žurnalistikos senjorui Juozui Kundrotui.

***

Tyliu aidu
Ataidi Jūsų dienos,
Kurios tolyn tolyn
Nuo Jus nutolo…
Gyvenimas nepagailėjo
Jums šviesių spalvų,
Tik paįvairino jį
Rūpesčių brūkšniais.
Anie laikai
Išbandė Jus.
Neišmušė jie meilės
Žmogui,
Nei gimtinės slenksčiui.
Gerumo žvilgsnio
Nenublukino nė kiek.
Ilga lentyna knygų
Gražiai įprasmino
Jūs būtį…
Su knygnešiais, daraktoriais
Prie vieno stalo sėdote,
Kad jųjų lūpomis
Prabiltų praeitis –
Tokia istorinė,
Didinga, pamokanti
Ir paprasta…

Toj mūsų kasdienybėj,
Kur, regis, tiek daug pilkumo –
Ieškoti grožio –
Tai Jūsų pašaukimas.
Iš Jus akių,
Iš knygų puslapių,
Iš nutylėjimų
Ir kas dar tarp eilučių –
Tik nuoširdumo manija
Besklinda.

O kaip toli matyti
Vien tiktai nuo Jūsų „Skardžio“,
O kaip giliai
Į mūsų kraują
Tie jo krantai nutaikyti,
Kad, rodosi, nė vieną žmogų,
Nė dešimt personažų,
O visą Lietuvą
Matai, jauti.

Aštuoniasdešimt metų –
Tai visai nedaug.
Bet ir nemažai…

Kaišiadorys,

2014-ųjų sausis



Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)