2020 m. rugsėjo 24 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Daiva BUDRIENĖ. Gero žodžio savaitė


Budriene II_1.jpgŽiūriu į mėnulį, o jis kabo toks apmenkęs, kaip pelių nuėstas sūris. Dyla. Tiesiai virš mano lango ir jaukia mintis. Šaltas. Tiesiog bėgte bėga dangum - taip greitai eina laikas. Ar tie, kurie žiūri į jį pro trobos langą, galvoja apie tą patį? O pro daugiabučio stiklą? Ar jie visi galvoja apie tą patį?

Gal kad prasidėjo metai, kurie yra ir Donelaičio, ir Šeimos. Praėjusieji buvo Maironio. Kažin ar atsivertė jo tomelį tie, kuriems nereikėjo rengti pranešimo, literatūrinio montažo mokykloje ar pristatymo kur nors kitur. Aš - neatsiverčiau.

 Bet gal kiti atsivertė? Pavyzdžiui, Domas Akstinas, kuklus kultūros vertybių puoselėtojas ir leidėjas iš Kauno. Jis, perskaitęs keletą stambių, kontroversiškų leidinių, pasirodžiusių klasikui paminėti, ir net pyktelėjęs, kad Maironis kai kuriuose - labai jau nusaldintas moteryčių draugas, išleido nedidelį, bet svarų lietuvių literatūros ir kultūros istoriko, kritiko, profesoriaus Algimanto Radzevičiaus darbą „Taip niekas tavęs nemylės" ir pagerbė šiandien daugelio rfuvertintą lietuvių klasikinės literatūros atstovą- Maironį.

Galvoju: ar mokam ką nors daugiau iš Donelaičio negu „jau saulelė vėl atkopdama budino svietą" - ištrauką, kurią reikėjo išmokti mokykloje? Aišku, galima prieštarauti, o kam mokėti, jei prireikus paguglini ir jau skaitai tą keistą hegzametrą, tik neaišku, kaip kirčiuoti: „šalčio pramonė", kaip išleido „Metus" ir sukirčiavo Lietuvių literatūros instituto darbuotojai, ar „pramonė", kaip aiškino viena radijo klausytoja, kuri sakė: „Juk tais laikais, prieš tris šimtus metų, negi jis, kunigas, apie pramonę rašė? 

Dar girdėjau mokinius kvatojantis, kad „saulelė tai budino svietą, bet Svietą nesikėlė..." Taip ir įsivaizduoju, kaip jie abu, Maironis ir Donelaitis, su tomis pačiomis žemiškomis sutanomis vaikšto po rojaus sodus ir juokiasi iš tokių kalbų. Ir slapta tikisi, kad juos prisimena. Neformaliai. Ir ne tik tie, kurie, gavę finansavimą savo sumanytiems darbams, juos padarys, nes reikės atsiskaityti.

Didelis dalykas sugalvoti, kam paskirti metus. Ir darbas ilgas. Ir atsakingas, jei galvotojas pareigingas. Todėl prisižadu panašiai, kaip dainavo Andrius Mamontovas: „Kreiptis į aukščiausią ministeriją", ir pateikti tokią iniciatyvą: tegu viena, visų ilgų metų savaitė būna paskirta geriems žodžiams sakyti. Nes kai tokia diena išaušta netikėtai, ji sukelia daug nepatogumų: nežinai, žmogus, kur dėtis.

Man taip atsitiko. Viena proga išgirdau tiek gerų žodžių apie save, kad organizmas reagavo drastiškai, priešinosi: prakaitavo, į veidus mėtė raudonį, buvo neaišku, kur dėti rankas ir sukti akis. Nesakau, buvo malonu, tik nepatogu... O paskui, po kurio laiko, kai gauta dozė baigė cirkuliuoti kraujyje, prasidėjo gerų žodžių pagirios.

Darbas manęs laukia didelis: juk reikia surinkti parašus, kreiptis. Ir jei ta aukščiausia ministerija paskelbs gerų žodžių savaitę, galvoju, ar nepadarysiu meškos paslaugos, juk dažnai vartojant norisi dar, taip sakant, atsiranda pripratimas...

Septintajame dešimtmetyje rusų poetas Eduardas Asadovas rašė: „Kaip maža tų, su kuo norėtųsi tylėti. Ir kas supras iš pusės žodžio, pusės žvilgsnio... Kaip daug tokių, su kuo gali kasnakt užmigti, kaip maža tų, su kuo norėtum atsibusti."

Prasta aš vertėja. Bet šitą eilėraštį radau „YouTube" - skaitė jaunas aktorius, nufilmuotas tikrai vaizdingas klipas, todėl nenustebau, kad jį pažiūrėjo beveik milijonas naršytojų. Sentimentalu, tačiau žodžiai gražūs. Vadinasi, dar neoficialiai, nepatvirtinta, nepalaiminta ir be jokio finansavimo gražių žodžių savaitė prasideda.

Nuotraukoje: Komentarų autorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybos narė Daiva Budrienė

Nuotr. iš asmeninio archyvo



Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)