2020 m. rugsėjo 24 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Povilas Sigitas Krivickas. Vartus į Visatą atveria Gunaras Kakaras


Kakaras_II.jpgKai tenka galvoti apie žmones, atlikusius unikalius darbus, kuriais garsėja Lietuva, tarp jų atmintin ateina ir Gunaras Kakaras. Šis mokslininkas savimi apjungia dvi gana skirtingas veiklos sritis - astronomiją ir muziejininkystę. Jis su bendraminčiais įkūrė Lietuvos etnokosmologijos muziejų, kuris yra pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje.

 Etnokosmologija – žmogaus ir žmonijos ryšių su kosminiu pasauliu atspindys ir pasireiškimas tautos gyvenimo tradicijose, apeigose, materialiniame bei verbaliniame pavelde, moksle, technikoje, literatūroje, mene, filosofijoje, religijose, futurologijoje, mokslinėje fantastikoje. Pagrindinis Lietuvos etnokosmologijos muziejaus uždavinys yra rinkti, kaupti, sisteminti, saugoti, moksliškai tyrinėti, eksponuoti ir teikti lankytojams informaciją apie žmogaus ir žmonijos ryšius su kosminiu pasauliu. 

 1969 metais pradėta statyti Molėtų astronomijos observatorija, nes senoji Vilniaus universiteto observatorija Vilniuje jau buvo gaubiama miesto šviesų, dulkių ir dūmų.  
1978 metais viename teleskopo bokšto aukšte atidarytas visuomeninis muziejus, kur be pagrindinių eksponatų, senosios Vilniaus observatorijos teleskopų, jau buvo pirmieji etnografiniai rodiniai, atspindintys tautos ryšį su Dangaus pasauliu. 

1990 metų kovo 15 d. Mokslų Akademijos prezidiumo nutarimu ir buvo įsteigtas Etnokosmologijos muziejus. Anot jo vadovo dr. Gunaro Kakaro, mūsų egzistavimas yra šimtaprocentinis įrodymas, kad Visatoje gyvybė ir protas egzistuoja. Belieka kelti klausimą, kaip toli tos salelės viena nuo kitos nutolusios. Mokslininkas tiki, kad toks kontaktas padėtų žmonijai suvokti ir savo paskirtį bei kilmę. 

„Paprasčiausias dalykas, kuris mus sieja su Kosmosu, – kiekvienas mūsų kūno atomas prieš 6, 7, o gal ir prieš 8 milijardus metų gimė žvaigždžių gelmėse. Visi mes esame sudaryti iš realios žvaigždžių medžiagos“, - teigia Gunaras Kakaras.

 Pasak mokslininko, ne veltui visos pasaulio tautos su Kosmosu yra išlaikiusios mitologinius ryšius – per tautosaką, tautodailę, simbolius, apeigas, religiją. Tačiau pragmatiškas mokslas padarė mums meškos paslaugą pažinimą išskaidydamas į atskirus dalykus ir taip mus iš dalies „atribojo nuo didžiojo kosminio pasaulio ir šiek tiek apribojo“.

Patį Gunarą neatsiriboti nuo didžiojo kosminio pasaulio išmokė jo vyresnieji kolegos Kauno Vytauto didžiojo universiteto auklėtiniai ir dėstytojai akademikas Paulius Slavėnas, daktaras Antanas Juška. Jiedu jau pokario metais dirbo Vilniuje ir ugdė jaunuosius fizikus, iš kurių išaugo ir gražus astronomų bei astrofizikų būrys. Su Antanu Juška ir Algimantu Ažusieniu teko Gunarui Kakarui parašyti mokymo priemonę mokytojams „Astrofizika“. Ją 1977 netais išleido garsioji kauniškė „Šviesos“ leidykla. 

Gunaro Kakaro manymu, šiuolaikinis pažinimas susijęs su trimis problemomis – mus supančios Visatos sandara ir dinamika; kosmoso atsiradimo priežastimi; gyvybės ir proto problema. „Iš tiesų apie Visatą mes žinome labai mažai. Visi tie kūnai, kuriuos matome ir tyrinėjame, sudaro labai nedidelę jos dalį. Likusi erdvė – mums nežinoma tamsioji medžiaga. Tai, kad šiandien kalbame apie šią tamsiąją medžiagą, yra žingsnis į erdvę, kurios mes negalime apibrėžti jokiais fiziniais dėsniais.”

 Mokslininko teigimu, vienintelė tikra ir reali galimybė Žemės civilizacijai turėti informacijos apie proto salų egzistenciją šiame kosminiame pasaulyje yra tik viena – kontaktas su kitoms gyvybės ir proto salomis. „Kontaktas su kitomis proto salomis būtų unikali informacija, kuri leistų suvokti žmonijos atsakomybę už savo veiksmus Kosmose, mūsų egzistencijos priklausomybę nuo kosminės erdvės, žemiškos civilizacijos vystymosi alternatyvų paieškas kosminės ateities perspektyvoje“, - svarsto astronomas. 

Šių eilučių autoriui, kaip ir kitiems vyresnės kartos žurnalistams, yra didelė garbė ir džiaugsmas pažinoti daktarą Gunarą Kakarą nuo pat Etnokosmologijos muziejaus steigimo pradžios. Teko stovėti greta jo prie teleskopo ir giedrą naktį stebėti žvaigždėtą dangų, gėrėtis ta nuostabia didybe. Šią mokslo įstaigą kasmet aplanko iki dvidešimties tūkstančių lankytojų iš Lietuvos ir iš užsienio. Ir visus juos nepailsdamas pasitinka gamtos mokslų daktaras Gunaras Kakaras, atverdamas jiems vartus į neaprėpiamą Visatą. 2014-ųjų sausio aštuntąją  buvo ypač malonu pasveikinti garbųjį mokslininką 75-ojo gimtadienio proga. 

Nuotraukoje: Mokslininkas Gunaras Kaikaras

                         Nuotr. iš asmeninio albumo



Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)