2020 m. rugsėjo 24 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Albertas BARAUSKAS. Naujaisiais metais sugrįš dalis sovietmečio

www.ve.lt

Raseiva_I_a.jpgDėl valstybės politikų vykdomo spaudos naikinimo plano, nuo sausio pirmadieniais nebebus spausdinami nei didieji šalies dienraščiai, nei dauguma regioninių. Nebe už kalnų tie laikai, kai bus apmokestintos žiniasklaidos internetinės svetainės. Sprendimą, jog nuo naujųjų metų pradžios nutraukti pirmadienio numerių spausdinimą priėmė "Lietuvos rytas", "Respublika", "Vakaro žinios", "Lietuvos žinios", "Verslo žinios" bei didžioji dauguma regioninių laikraščių, tarp jų - ir "Vakarų ekspresas".

Dienraščių redaktorių ir vadovų apsisprendimas grįžti į sovietmetį, kai laikraščiai buvo spausdinami tik penkis kartus per savaitę, didžiąją dalimi yra nulemtas šalies valdžios nesupratimo ar tyčinio nenoro suprasti, kiek valstybės bei demokratijos raidai yra svarbus spausdintas žodis.

"Nebus stiprios valstybės"

"Jeigu ieškotumėme šaknų, tai dienraščių apsisprendimą nebeišeiti pirmadieniais reikėtų sieti su buvusios valdančiosios koalicijos sprendimu pakeisti visą mokestinę sistemą, sutapusiu su pasauline krize. Tai itin skaudžiai atsiliepė visiems menininkams, kūrybiniams darbuotojams ir žiniasklaidai, - teigė "Lietuvos žinių" vyriausiasis redaktorius Ramūnas Terleckas. - Spausdintas žodis neatsigavo iki šiol. Kad ir kaip kalbėtume ar žiūrėtume į naująją Lietuvos valdžią, ji vis tiek nesuvokia, kad be stiprios spausdintos žiniasklaidos nebus stiprios valstybės. Mokestinė aplinka nesikeičia į gera. O prisidėjus visame pasaulyje vykstančiai modernizacijai, kai dauguma naujienų pateikiama internete, spausdintam žodžiui tapo labai sunku išgyventi. Todėl kiekviena redakcija galvoja, kaip sumažinti savo sąnaudas."

UAB "Respublikos" leidiniai" direktorė Diana Veleckienė taip pat teigia, kad sprendimą nebespausdinti dienraščių pirmadieniais nulėmė keletas veiksnių - didėjantys spausdinimo ir platinimo kaštai, daugybę metų laikraščiuose mažėjantys reklamos užsakymai bei spausdinto žodžio atžvilgiu vykdoma valstybės politika.
 "Deja, bet prieš kelerius metus valstybės pradėta politika spaudos atžvilgiu nelabai keičiasi", - pažymėjo D. Veleckienė.

"Verslo žinių" vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas teigia iki šiol besistebintis, kaip į tokią pokyčių mėsmalę patekusiai spausdintai žiniasklaidai pavyksta išvis išlikti.

"Žiniasklaidoje keičiasi verslo modeliai, krizė paspartino tam tikrus struktūrinius pokyčius. Viena iš tokių permainų - keičiasi anksčiau egzistavęs verslo modelis, kai didžiąja dalimi žiniasklaida buvo finansuojama reklamos pajamomis. Reklama visiškai neišnyko, bet jos apimtys taip ženkliai sumažėjo, kad ypač spausdintos žiniasklaidos priemonėms tai tapo dideliu skausmu. Apimtys tokios mažos, kad nepadengia leidybos kaštų", - sakė R. Barysas.

"Atgavus nepriklausomybę dienraščiai buvo pradėti leisti ir pirmadieniais. Tai buvo didžiulė pažanga. Dabar tvirtais žingsniais žengiame atgal į sovietmetį, - sakė "Vakarų ekspreso" vyriausiasis redaktorius Gintaras Tomkus. - Senosiose demokratijos šalyse spauda vertinama kaip demokratijos garantas, egzistuoja įvairios paramos formos, o mūsų politikai, matyt, tik džiaugiasi, kad mažėja spausdinto žodžio. Kuo jo mažiau - tuo daugiau erdvės korupcijai, tuo daugiau pagundos daryti juodus darbus, didesnė tikimybė, jog bus nepastebėta jų žema kompetencija ir išsilavinimo spragos."

G. Tomkus pažymi, kad "Vakarų ekspresas" turi populiarų internetinį portalą VE.lt, tačiau internetinė žiniasklaida, jo giliu įsitikinimu, dar negali atstoti spausdinto žodžio, nes nemaža visuomenės dalis naujienų ir rimtesnės analizės internete dar neieško.

"Aš manau, kad politikai, vos tik išgirdę, kad spauda ieško nepopuliarių kelių kaip išgyventi, privalėjo tučtuojau sureaguoti. Seimas, bergždžiai ieškantis kelių, kaip pakelti savo populiarumą tautos akyse, galėjo surengti skubų posėdį padėčiai aptarti. Juk žinia, kad po Naujųjų pirmadieniais nebe išeis visi pagrindiniai šalies dienraščiai, skamba gana grėsmingai. Reikėjo tiek nedaug. Tik sudaryti finansines galimybes, kad spaudą pajėgtų užsiprenumeruoti biudžetinės šalies organizacijos. Taip būtų paremta ketvirtoji valdžia, o šalies gyventojai būtu pratinami aktyviau skaityti ir aktyviau dalyvauti Lietuvos, miesto, krašto, bendruomenės gyvenime. Jau kelis metus vykdomas spaudos naikinimo planas puikiai ir nuosekliai įgyvendinamas. Sveikinu "naktinės reformos" sumanytojus - jiems pavyko paskelbti spaudai blokadą, priversti mus atsisakyti naujų projektų, temų ir idėjų. Jei niekas nesikeis, pirmadienis be spaudos bus tik pradžia", - sakė "Vakarų ekspreso" vyriausiasis redaktorius.

"Šiaulių krašto" vyriausiasis redaktoriaus Vladas Vertelis taip pat pažymi, kad spaudos naikinimo planą pradėjo dar ankstesnė, konservatorių sudaryta koalicinė vyriausybė.

"Konservatorių ir liberalų valdžia turėjo aiškią poziciją - sužlugdyti būtent spaudą. Tai yra kažkokia savotiška keršto akcija. Per vieną naktį buvo nuspręsta laikraščiams mokesčius padidinti keliasdešimt procentų. Kai tuo metu kitiems mokesčiai pakilo tik procentu ar dvejais. Akivaizdu, kad suplanuota keršto akcija iš dalies pasitvirtino, mat sutapo su ekonomine krize, - sakė V. Vertelis. - Spaudai buvo smogta itin skaudžiai. Bet jų tikslas, kad daugelis dienraščių bankrutuotų, vis dėlto liko nepasiektas. Tai rodo, kad spausdinta žiniasklaida reikalinga Lietuvos visuomenei."

"Smūgis pilietinės visuomenės raidai"

Dienraščių redaktoriai ir vadovai tikisi, kad net ir esant tokiai situacijai, kai nesulaukiama pakankamo valdžios atstovų dėmesio, spausdintai žiniasklaida Lietuvoje pavyks išlikti.

"Dienraščiai bus priversti pereiti nuo kiekybės į kokybę. Turime tapti daugiau analizuojantys, keliantys problemas ir numatantys ateitį. Tačiau dar laukia keleri aktyvios kovos dėl išlikimo metai", - sakė "Šiaulių krašto" vyriausiasis redaktorius.

"Šiandien spausdintas žodis pateikiamų naujienų operatyvumu nebegali konkuruoti nei su internetine žiniasklaida, nei su televizija. Todėl turėsime žengti didžiulį žingsnį aukštesnės publikacijų ir nagrinėjamų temų kokybės link. Tikiu, kad taip išlaikysime savo skaitytoją", - pažymėjo "Respublikos" leidinių" direktorė. Optimistu teigia išliekantis ir "Lietuvos žinių" vyriausiasis redaktorius.

"Bėda tik ta, kad laikraščiai yra tam tikrų idėjų, tam tikro požiūrio į pasaulį, gyvenimą skleidėjai. Kuo labiau mažėja ši terpė, tuo mažiau žmonės pratinami mąstyti ir skaityti. Deja, bet sprendimas nebespausdinti dienraščių pirmadieniais yra smūgis Lietuvos pilietinės visuomenės raidai. Sunku prognozuoti, kas dėsis Lietuvoje ateityje, tačiau tikiu, kad spausdintai žiniasklaidai vietos užteks", - sakė R. Terleckas.

Tuo metu, anot "Verslo žinių" vyriausiojo redaktoriaus, nebe už kalnų tie laikai, kai bus apmokestintos žiniasklaidos internetinės svetainės.

"Internetinės reklamos kaina dar yra gerokai per maža, kad padengtų internetinės žiniasklaidos vystymosi kaštus. Vadinasi lieka kitas kelias - apmokestinti turinį. Pavyzdys - pasaulio žiniasklaidos tendencijas diktuojanti JAV, kur jau daugiau nei pusė dienraščių apmokestina savo turinį internete. Net Didžiojoje Britanijoje, kur ilgą laiką vyravo nuomonė, kad internetas nebus niekada apmokestintas, dabar jau matome tas pačias tendencijas. Panašiai ir Vokietijoje. Manau, kad pasaulis suvoks, jog sukurti vertingesnį, analitinį turinį kainuoja nemažai lėšų ir tam reikia investicijų. O šių investicijų grąža galima per turinio apmokestinimą", - teigė R. Barysas.

"Artimiausiu metu pokyčių nebus"

Mindaugas BASTYS, Seimo informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas
Sudėtinga iškart vertinti šį procesą, pamatysime nuo sausio pirmosios, kai tai įvyks. Akivaizdu, kad spausdinta žiniasklaida keičia kryptį ir daugiau naudosis internetinės žiniasklaidos galimybėmis. Tikrai negalima statyti į tą pačią eilę buvusios vyriausybės ir šios vyriausybės, su tuo aš tikrai nesutinku. Be abejo, būtina ir yra ką kalbėti apie galimybę skatinti spausdinamos žiniasklaidos plėtrą. Tačiau vertinant tai, koks bus kitų metų biudžetas, nemanau, kad artimiausiu metu bus kokių tai konkrečių pokyčių žiniasklaidos rėmimo klausimu.

"Neturi būti išskirtiniai"

Evelina BUTKUTĖ-LAZDAUSKIENĖ, premjero atstovė spaudai
Vyriausybė tikrai neabejinga esančiai situacijai, todėl, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas. Be to, atsižvelgiant į situaciją regionuose, kad žmonės ir toliau užsisakytų periodinę spaudą, periodinių leidinių pristatymo paslaugų tarifų Lietuvos paštas nedidina, nors ir patiria nuostolių - juos kompensuoja valstybė. Taip siekiama, kad žmogui, gyvenančiam kaimo vietovėje periodinė spauda būtų prieinama. Kalbant apie naujas paramos formas jos kol kas nėra svarstomos, reikia suprasti, jog didžioji dalis didžiųjų dienraščių irgi yra verslas, tad neturėtų būti išskirtinių sąlygų kitų verslo šakų atžvilgiu. Visame pasaulyje spauda susiduria su ta pačia problema - spaudos skaitytojų mažėja, nes rinkoje yra išpopuliarėjusi internetinė žiniasklaida. Tai - natūralus procesas naujų technologijų amžiuje.

"Skiriamas nuoseklus dėmesys" (Prezidentūros spaudos tarnyba)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nuosekliai skiria dėmesį nacionalinei ir regioninei žiniasklaidai. Jos iniciatyva buvo įtvirtintas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas periodiniams spaudos leidiniams. Taip pat Seimui buvo pateiktos įstatymų pataisos, kuriomis siūloma nustatyti europinę praktiką atitinkančią žiniasklaidos laisvės apsaugą ir užtikrinti šalies gyventojams teisę gauti informaciją apie šalyje vykstančius procesus. 
Paskutiniame metiniame pranešime prezidentės atkreipė dėmesį, kad Lietuvos žmonėms gauti objektyvią ir suprantamą informaciją šiandien tampa tikru iššūkiu. Patikimų faktų stoka ir klaidinančių pranešimų gausa, interesų grupių pinigų iškreipiamos žinios atima iš mūsų žmonių teisę rinktis ir spręsti patiems.



Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)