Rašytojo ir žurnalisto Viktoro Rudžiansko EILĖRAŠČIAI

viktoras_ruidzianskas_vlaberio_nuotr_II.jpg***

Keturi praeities laikai –
su tuo pačiu spuogu ant mėnulio skruosto –
visatą matau lyg būro varnas:
prieš vėją – ašarų pilnos akys, pavėjui – išdegina obuolius –
keturi praeities laikai – su keturiais gyvenimais, kai trys – po mirties, o vieno nebuvo.


***
Pakeleivį,
štai geriame romą ir coca cola, užkąsdami bespalvėmis šypsenomis –
tai geriausia išeitis, kai važiuoji per nužievintų medžių girią.
Ar tau
irgi tie medžiai panašūs į vaiduoklius –
į mane, į tave ?
Matai ?
Jie šviečia vagone, kai dingsta
elektros srovė.
Tu nori paklausti, ar aš bijau savo Dievo?
Girdi,
kaip dunda ratai ir barška mūsų šonkauliai ? Ir dantys barška, ir monetos
kišenėse.
Jauti,
į mūsų akiduobes įsigeria tūkstantis
Tamsos sluoksnių.
Beje,
aš irgi noriu paklausti, ar tu myli savo Dievą,
o tyliu:
į skirtingas puses per nužievintų medžių girią,
vejamės traukinį.

Štai šį, iš dabar.

***

graikinio riešuto viduje

graikinio riešuto viduje –

degtukas
kevalo gatvėmis eina
 ieškoti mergaitės
 paklysta 
H. Ch. Anderseno
prospekte—iš priekio

atžygiuoja 
karingų žiurkių pulkai –
undinėlė
su peruku—pagal
spragtuką – nulūžta.

***
vėl aštrėja žiema –
pavargstu gremžti gėlynus mu
ant sidabrinių amuletų
 herbo vietoj
išsilieja raudonos žuvukės
semiu rieškučiomis iš dangaus tekantį gyvsidabrį

***
melodija iš rytų – adatėle –
skaidru,
nieko pasakyto, nieko nutylėto,
(perregimi priešai-draugai beveik atpažįstu save)
ir tu pažiūrėk, pasakyk –
ar aš gerai nusiskutęs,
Marija.

***
ištrauka iš bulės

…išsinersime

ir pažinsime: nėra nieko tikresnio

 už tėve mūsų. 
nebent – tūkstantmetė gilė po
 nepasodintu ąžuolu—

Panašūs straipsniai