Rašytojas ir žurnalistas Laimonas Inis. Kybartų aktų peripetijos

Tą vakarą, kai Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune vyko dramaturgo Gedimino Jankaus dviejų dalių istorinės dramos „Kybartų aktai“ *) pristatymas, sodelyje, prie Antano Smetonos paminklo, degė daugybė žvakučių. Jas atnešė ir uždegė miestiečiai, dar kartą išreikšdami pagarbą nepamirštamam Prezidentui.

Antano Smetonos vardas visiems laikams įrašytas į Lietuvos istoriją. Tačiau niekada nenutilo svarstymai ir reiškiamos įvairiausios nuomonės, bandant įvertinti Respublikos Prezidento įvairiašakę veiklą ir prieštaringą asmenybę, stengiantis kiek galima objektyviau suvokti jo valdymo laikotarpio istorinę reikšmę, Lietuvos likimą. Vis dar neatsikratoma sovietinės ideologijos sukurto stereotipo vertinant Antano Smetonos elgesį 1940 metų vasarą.

Dramaturgas Gediminas Jankus, parašęs ne vieną istorinę ir biografinę dramą („Amžinas keleivis“, „Ir šviesa, ir tiesa“, „Stolypino vagonas“ ir kt.), sukaupęs drąsą, ėmėsi meninėje kūryboje dar beveik negvildentos temos, kaip pastebėjo poetas Robertas Keturakis, į pirmą planą iškeldamas žmonijos, tautos, žmogaus likimą.

Taigi, nors dramos veiksmas vyksta tik vieną dieną ir naktį – 1940-ųjų birželio 15-tąją, - tačiau aprėpia platų Lietuvos istorijos laikotarpį. Dramaturgas gretina įvykius ir žmones, analizuoja jų poelgius, samprotauja, teigia ir neigia, iškelia herojus virš kasdienybės ir lemties ir vėl skandina juoduose akivaruose. Bandydamas suvokti tai, kas įvyko, kas tie žmonės, sprendę Lietuvos likimą ar prisidėję prie jos agonijos, Gediminas Jankus pažeria daugybę faktų, stengdamasis paskatinti skaitytoją (manykime, ateityje ir žiūrovą) giliau susimąstyti, atsisakyti trafaretų ir suvokti: istorijos labirintuose nėra vien teisiųjų ir neteisiųjų, ne viską lemia vien fizinė galia, sąžinė ir nuojauta, išdidumas ir pasiaukojimas.

Dramoje tik du svarbiauisi veikėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona ir Pirmasis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, buvęs vidaus ir užsienio reikalų ministras Augustinas Voldemaras. Visi kiti – šauliai, pasienio policininkai, organizacijos „Geležinis Vilkas“ aktyvas, demonstrantai, agentai, saugumiečiai – autorius juos ivardina kaip Chorą arba Paternalijų – tik fonas, atkartojantis bei šiek tiek papildantis pagrindinę temą ir galintis duoti peną pjesės režisieriui intensyvinant scenos veiksmą. Tiesa, vienoje kitoje vietoje užsimenama apie žinomas ano meto asmenybes: Ministrą Pirmininką Antaną Merkelį, generolus Musteikį, Tallat-Kelpšą bei kitur, tačiau šios punktyrinės personalijos beveik nieko neduoda nei dramos turiniui, nei veiksmui.

Gerai žinome, kad tą lemtingąją birželio dieną Antanas Smetona ir Augustinas Voldemaras Kybartuose nebuvo susitikę, nors mažai trūko, kad tai būtų įvykę. Tą dieną Prezidentas, įveikdamas

įvairias kliūtis ir patyręs bendražygių išdavystę, perėjo valstybės sieną, o buvęs Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras grįžo į Lietuvą, tikėdamasis pagarbos ir valdžios, tačiau tuose pačiuose Kybartuose buvo sulaikytas ir neišvengė tragiško likimo (buvo tardomas, kalinamas, išgabentas į Maskvą ir 1942 m. gruodžio 16 d. mirė Butyrkų kalėjime). Galima sakyti, tai ir vienos, ir kitos iškilios asmenybės vilčių žlugimo naktis. Vadinamieji Kybartų aktai buvo pasirašyti vėliau, tačiau tai nėra kliūtis dramaturgui jais remtis ir net „padaryti“ pagrindine dramos ašimi.

Drama sukonstruota dviejų priešingų jėgų – personažų – konfrontacijos principu. “Šlovė ir garbė lietuvių tautos Mozei... mūsų valstybės gyvybės versmei...“ – vos pasirodžius Antanui Smetonai, gieda Choras. Ir toliau Prezidentui negailima gražių epitetų: tautos pranašas, tautos garbė ir simbolis, tikras Mesijas, jaunosios kartos auklėtojas ir globėjas, visų pasiekimų įkvėpėjas ir mecenatas ir t.t.

Antanas Smetona įsijaučia į tą išgarbintojo vaidmenį. Tačiau viskas pasikeičia, kai pasirodo Augustinas Voldemaras, didelių ambicijų žmogus, ne kartą stojęs skersai kelio Prezidentui, turįs savo sąskaitų ir su juo, ir su Lietuva, o dabar jau įsivaizduojąs esąs tikrasis valstybės gelbėtojas.
Tada ir pasipila kaltinimų, priekaištų, įžeidinėjimų lavina.

„Pats esi apkvailintas, nustumtas, gėdingai bėgantis. Kur tavo jėga?“ – niršiai šaukia Augustinas Voldemaras. Nepagarbių žodžių, priekaištų lavina tarsi turėtų galutinai pribaigti, morališkai sužlugdyti Smetoną: silpnas, neryžtingas, apsimetėlis, bevalis, galiausiai: „Pats esi apkvailintas, nustumtas, gėdingai bėgantis. Kur tavo jėga, kur atramsčiai?“ Žinoma, Antanas Smetona nelieka skolingas: tuščiagarbis svaisčiotojas, filosofas, priešgyna, įžūlėlis...- štai koks tas Voldemaras, jau įsijautęs į valstybės gelbėtojo vaidmenį.

Apskritai, dramoje gal per daug (per ilgai) žarstomasi deklaratyviais kaltinimų žodžiais, abstrakčiomis publicistinėmis replikomis ir toji dviejų asmenybių priešprieša primena aršias bekompromisines varžybas: kas ką sugniuždys, palauš, labiau sumenkins. Suprantamas autoriaus noras pateikti kuo daugiau faktų, interpretuojant jau girdėtas ar trafaretines frazes.

Knygos įžangoje Gediminas Jankus prisipažįsta perskaitęs daugybę ano meto veikėjų ir liudininkų knygų, atsiminimų, laiškų ir, juos lygindamas, norėjęs išryškinti kai kurias iki šiol nutylimas aplinkybes, pažvelgti į jas kitu žvilgsniu. Ar autoriui pavyko atsakyti į paties keliamus klausimus? Kodėl paskutinio Vyriausybės posėdžio metu buvo nuspręsta nesipriešinti bolševikų ultimatumui ir agresijai? Kodėl vis dėlto Antanas Smetona nutarė pasitraukti iš Lietuvos kritiška akimirka? Ar tik baimė dėl savo ir šeimos likimo lėmė tokį Prezidento elgesį? Pagaliau kodėl taip įnirtingai buvo stengiamasi sugrąžinti jį iš Kybartų? Ir kas būtų atsitikę, jeigu Prezidentas būtų grįžęs į Kauną? Kokio jo parašo reikėjo sovietams? Tikriausiai juo būtų pasinaudoję perduodant valstybės valdymo įgaliojimus sovietų suformuotai valdžiai ir visiems laikams nebeliktų teisinio pagrindo ginčyti okupacijos.

Klausimų daug ir jie labai sudėtingi. Dramaturgas G. Jankus nesistengė (ir negalėjo) į juos vienareikšmiškai atsakyti. Iškėlęs daug prieštaringų vertinimo aspektų, jis ragina nepamiršti šios temos, ir stengtis atskleisti tikrąją tiesą.

Autorius nepaiso tradicinių dramos taisyklių, lengvai pereina iš esamojo laiko į buvusį ar būsimą, tarsi pats garsiai svarstydamas ir ragindamas susimąstyti: ar istorijoje buvo tik teisieji ir neteisieji? Ko verta pareiga ir sąžinė ir kaip tai išmatuoti? Ar galima reikalauti iš Tėvynės ir žmogaus tiek, kiek nepajėgia duoti? Ar galima rašyti dviejų svarbių Lietuvos žmonių politinį testamentą ir padėti galutinį tašką istorijos byloje?

Beje, dėl istorijos. Istorine tematika lietuvių dramaturgijoje neturi labai tviertų tradicijų. Iš prieškario metų žinome Balio Sruogos, Vinco Mykolaičio-Putino, Maironio, dar vieno kito autoriaus istorinius veikalus. Vėliau tautos dvasios studijų, istorinių laikotarpių meninio įprasminimo ėmėsi Juozas grušas, Justinas Marcinkevičius, JAV – Kostas Ostrauskas... Šių autorių pjesės, nors ir nepraradusios meninės vertės, vis labiau pamirštamos ir teatrų scenose jau nebematome. Ir dėl Gedimino Jankaus „Kybartų aktų“ vyksta diskusijos apie kauniečio režisieriaus Vytauto Balsio ir jo bandraminčių pastatytą ir parodytą G.Jankaus dramą "Kybartų aktai" Kauno "Romuvos" kino teatro scenoje. Rudenį numatoma dramą dar kartą parodyti Kaune. O Lietuvai?

Pagaliau ir istorikų (ypač jaunosios kartos) dėmesys 1940 – 1941 metų įvykiams yra menkas. Rodos, dabar archyvai, buvę slapti fondai prieinami. Kas ryšis imtis čia paliestos temos?.. Vienu paskutinių Antano Smetonos replikų pjesėje skamba taip: „Istorija viską sudėlios...“ Tikėkime, taip ir bus.

*Gediminas Jankus. Kybartų aktai: dviejų dalių drama. – Kaunas, Naujasis lankas, 2012 m.

Nuotraukose: Publikacijos autorius, rašytojas ir žurnalistas Laimonas Inis (apačioje); Kaunietis dramaturgas Gediminas Jankus ir jo "Kybartų aktai" (viršuje)

Ričardo Šaknio nuotr.

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Gruodžio 5 diena, antradienis

Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime.

Gruodžio 4 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek

Gruodžio 3 diena, sekmadienis

Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena

Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime.

Gruodžio 1 diena, penktadienis

Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge.

Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis

Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu.

***

Lapkričio 29 diena. trečiadienis

Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka.

***

Lapkričio 28 diena, antradienis

Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove.

Lapkričio 27 diena, pirmadienis

Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save.

***

Lapkričio 25 diena, penktadienis

Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena

Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi.

Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis

Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau.

***

Lapkričio 21 diena, antradienis

Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip.

***

Lapkričio 20 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor

***

Lapkričio 19 diena, sekmadienis

Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu

***

Lapkričio 18 diena, šeštadienis

Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris.

Lapkričio 17 diena, penktadienis

Tarptautinė studentų diena
Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime.

***

Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis

Tarptautinė tolerancijos diena

Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime.

***

Lapkričio 15 diena, trečiadienis

Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi.

***

Lapkričio 14 d., antradienis

Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas

***

Lapkričio 13 d., pirmadienis

Pasaulinė Gerumo diena

Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime.

***

Lapkričio 11 d., šeštadienis

Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena

***

Lapkičio 8 d., trečiadienis

Europos sveikos mitybos diena

Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus.

***

Lapkričio 7 d., antradienis

Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip.

***

Lapkričio 6 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins

***

Lapkričio 4 d., šeštadienis

Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas.

Lapkričio 3 d., penktadienis

Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa.

***

Lapkričio 2 d., ketvirtadienis

Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau.

***

Lapkričio 1 d., trečiadienis

Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime.

***

Spalio 30 d. antradienis

Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys.

***

Spalio 30-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė

***

Spalio 29-oji, sekmadienis

Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti.

***

Spalio 28-oji, šeštadienis

Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti.

***

Spalio 26-oji, ketvirtadienis

Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti

***

Spalio 25-oji, trečiadienis

Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena.

***

Spalio 23-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor

Spalio 22-oji, sekmadienis

Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim

	2023 m. gruodžio 6 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	Rašytojas ir žurnalistas Laimonas Inis. Kybartų aktų peripetijos Tą vakarą, kai Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune vyko dramaturgo Gedimino Jankaus dviejų dalių istorinės dramos „Kybartų aktai“ ) pristatymas, sodelyje, prie Antano Smetonos paminklo, degė daugybė žvakučių. Jas atnešė ir uždegė miestiečiai, dar kartą išreikšdami pagarbą nepamirštamam Prezidentui. Antano Smetonos vardas visiems laikams įrašytas į Lietuvos istoriją. Tačiau niekada nenutilo svarstymai ir reiškiamos įvairiausios nuomonės, bandant įvertinti Respublikos Prezidento įvairiašakę veiklą ir prieštaringą asmenybę, stengiantis kiek galima objektyviau suvokti jo valdymo laikotarpio istorinę reikšmę, Lietuvos likimą. Vis dar neatsikratoma sovietinės ideologijos sukurto stereotipo vertinant Antano Smetonos elgesį 1940 metų vasarą. Dramaturgas Gediminas Jankus, parašęs ne vieną istorinę ir biografinę dramą („Amžinas keleivis“, „Ir šviesa, ir tiesa“, „Stolypino vagonas“ ir kt.), sukaupęs drąsą, ėmėsi meninėje kūryboje dar beveik negvildentos temos, kaip pastebėjo poetas Robertas Keturakis, į pirmą planą iškeldamas žmonijos, tautos, žmogaus likimą. Taigi, nors dramos veiksmas vyksta tik vieną dieną ir naktį – 1940-ųjų birželio 15-tąją, - tačiau aprėpia platų Lietuvos istorijos laikotarpį. Dramaturgas gretina įvykius ir žmones, analizuoja jų poelgius, samprotauja, teigia ir neigia, iškelia herojus virš kasdienybės ir lemties ir vėl skandina juoduose akivaruose. Bandydamas suvokti tai, kas įvyko, kas tie žmonės, sprendę Lietuvos likimą ar prisidėję prie jos agonijos, Gediminas Jankus pažeria daugybę faktų, stengdamasis paskatinti skaitytoją (manykime, ateityje ir žiūrovą) giliau susimąstyti, atsisakyti trafaretų ir suvokti: istorijos labirintuose nėra vien teisiųjų ir neteisiųjų, ne viską lemia vien fizinė galia, sąžinė ir nuojauta, išdidumas ir pasiaukojimas. Dramoje tik du svarbiauisi veikėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona ir Pirmasis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, buvęs vidaus ir užsienio reikalų ministras Augustinas Voldemaras. Visi kiti – šauliai, pasienio policininkai, organizacijos „Geležinis Vilkas“ aktyvas, demonstrantai, agentai, saugumiečiai – autorius juos ivardina kaip Chorą arba Paternalijų – tik fonas, atkartojantis bei šiek tiek papildantis pagrindinę temą ir galintis duoti peną pjesės režisieriui intensyvinant scenos veiksmą. Tiesa, vienoje kitoje vietoje užsimenama apie žinomas ano meto asmenybes: Ministrą Pirmininką Antaną Merkelį, generolus Musteikį, Tallat-Kelpšą bei kitur, tačiau šios punktyrinės personalijos beveik nieko neduoda nei dramos turiniui, nei veiksmui. Gerai žinome, kad tą lemtingąją birželio dieną Antanas Smetona ir Augustinas Voldemaras Kybartuose nebuvo susitikę, nors mažai trūko, kad tai būtų įvykę. Tą dieną Prezidentas, įveikdamas įvairias kliūtis ir patyręs bendražygių išdavystę, perėjo valstybės sieną, o buvęs Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras grįžo į Lietuvą, tikėdamasis pagarbos ir valdžios, tačiau tuose pačiuose Kybartuose buvo sulaikytas ir neišvengė tragiško likimo (buvo tardomas, kalinamas, išgabentas į Maskvą ir 1942 m. gruodžio 16 d. mirė Butyrkų kalėjime). Galima sakyti, tai ir vienos, ir kitos iškilios asmenybės vilčių žlugimo naktis. Vadinamieji Kybartų aktai buvo pasirašyti vėliau, tačiau tai nėra kliūtis dramaturgui jais remtis ir net „padaryti“ pagrindine dramos ašimi. Drama sukonstruota dviejų priešingų jėgų – personažų – konfrontacijos principu. “Šlovė ir garbė lietuvių tautos Mozei... mūsų valstybės gyvybės versmei...“ – vos pasirodžius Antanui Smetonai, gieda Choras. Ir toliau Prezidentui negailima gražių epitetų: tautos pranašas, tautos garbė ir simbolis, tikras Mesijas, jaunosios kartos auklėtojas ir globėjas, visų pasiekimų įkvėpėjas ir mecenatas ir t.t. Antanas Smetona įsijaučia į tą išgarbintojo vaidmenį. Tačiau viskas pasikeičia, kai pasirodo Augustinas Voldemaras, didelių ambicijų žmogus, ne kartą stojęs skersai kelio Prezidentui, turįs savo sąskaitų ir su juo, ir su Lietuva, o dabar jau įsivaizduojąs esąs tikrasis valstybės gelbėtojas. Tada ir pasipila kaltinimų, priekaištų, įžeidinėjimų lavina.* „Pats esi apkvailintas, nustumtas, gėdingai bėgantis. Kur tavo jėga?“ – niršiai šaukia Augustinas Voldemaras. Nepagarbių žodžių, priekaištų lavina tarsi turėtų galutinai pribaigti, morališkai sužlugdyti Smetoną: silpnas, neryžtingas, apsimetėlis, bevalis, galiausiai: „Pats esi apkvailintas, nustumtas, gėdingai bėgantis. Kur tavo jėga, kur atramsčiai?“ Žinoma, Antanas Smetona nelieka skolingas: tuščiagarbis svaisčiotojas, filosofas, priešgyna, įžūlėlis...- štai koks tas Voldemaras, jau įsijautęs į valstybės gelbėtojo vaidmenį. Apskritai, dramoje gal per daug (per ilgai) žarstomasi deklaratyviais kaltinimų žodžiais, abstrakčiomis publicistinėmis replikomis ir toji dviejų asmenybių priešprieša primena aršias bekompromisines varžybas: kas ką sugniuždys, palauš, labiau sumenkins. Suprantamas autoriaus noras pateikti kuo daugiau faktų, interpretuojant jau girdėtas ar trafaretines frazes. Knygos įžangoje Gediminas Jankus prisipažįsta perskaitęs daugybę ano meto veikėjų ir liudininkų knygų, atsiminimų, laiškų ir, juos lygindamas, norėjęs išryškinti kai kurias iki šiol nutylimas aplinkybes, pažvelgti į jas kitu žvilgsniu. Ar autoriui pavyko atsakyti į paties keliamus klausimus? Kodėl paskutinio Vyriausybės posėdžio metu buvo nuspręsta nesipriešinti bolševikų ultimatumui ir agresijai? Kodėl vis dėlto Antanas Smetona nutarė pasitraukti iš Lietuvos kritiška akimirka? Ar tik baimė dėl savo ir šeimos likimo lėmė tokį Prezidento elgesį? Pagaliau kodėl taip įnirtingai buvo stengiamasi sugrąžinti jį iš Kybartų? Ir kas būtų atsitikę, jeigu Prezidentas būtų grįžęs į Kauną? Kokio jo parašo reikėjo sovietams? Tikriausiai juo būtų pasinaudoję perduodant valstybės valdymo įgaliojimus sovietų suformuotai valdžiai ir visiems laikams nebeliktų teisinio pagrindo ginčyti okupacijos. Klausimų daug ir jie labai sudėtingi. Dramaturgas G. Jankus nesistengė (ir negalėjo) į juos vienareikšmiškai atsakyti. Iškėlęs daug prieštaringų vertinimo aspektų, jis ragina nepamiršti šios temos, ir stengtis atskleisti tikrąją tiesą. Autorius nepaiso tradicinių dramos taisyklių, lengvai pereina iš esamojo laiko į buvusį ar būsimą, tarsi pats garsiai svarstydamas ir ragindamas susimąstyti: ar istorijoje buvo tik teisieji ir neteisieji? Ko verta pareiga ir sąžinė ir kaip tai išmatuoti? Ar galima reikalauti iš Tėvynės ir žmogaus tiek, kiek nepajėgia duoti? Ar galima rašyti dviejų svarbių Lietuvos žmonių politinį testamentą ir padėti galutinį tašką istorijos byloje? Beje, dėl istorijos. Istorine tematika lietuvių dramaturgijoje neturi labai tviertų tradicijų. Iš prieškario metų žinome Balio Sruogos, Vinco Mykolaičio-Putino, Maironio, dar vieno kito autoriaus istorinius veikalus. Vėliau tautos dvasios studijų, istorinių laikotarpių meninio įprasminimo ėmėsi Juozas grušas, Justinas Marcinkevičius, JAV – Kostas Ostrauskas... Šių autorių pjesės, nors ir nepraradusios meninės vertės, vis labiau pamirštamos ir teatrų scenose jau nebematome. Ir dėl Gedimino Jankaus „Kybartų aktų“ vyksta diskusijos apie kauniečio režisieriaus Vytauto Balsio ir jo bandraminčių pastatytą ir parodytą G.Jankaus dramą "Kybartų aktai" Kauno "Romuvos" kino teatro scenoje. Rudenį numatoma dramą dar kartą parodyti Kaune. O Lietuvai? Pagaliau ir istorikų (ypač jaunosios kartos) dėmesys 1940 – 1941 metų įvykiams yra menkas. Rodos, dabar archyvai, buvę slapti fondai prieinami. Kas ryšis imtis čia paliestos temos?.. Vienu paskutinių Antano Smetonos replikų pjesėje skamba taip: „Istorija viską sudėlios...“ Tikėkime, taip ir bus. Gediminas Jankus. Kybartų aktai: dviejų dalių drama. – Kaunas, Naujasis lankas, 2012 m. Nuotraukose: Publikacijos autorius, rašytojas ir žurnalistas Laimonas Inis (apačioje); Kaunietis dramaturgas Gediminas Jankus ir jo "Kybartų aktai" (viršuje)* *Ričardo Šaknio nuotr.*	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Gruodžio 5 diena, antradienis Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime. Gruodžio 4 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek Gruodžio 3 diena, sekmadienis Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime. Gruodžio 1 diena, penktadienis Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge. Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu. ***** Lapkričio 29 diena. trečiadienis Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka. * Lapkričio 28 diena, antradienis Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove. Lapkričio 27 diena, pirmadienis Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save. ***** Lapkričio 25 diena, penktadienis Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi. Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau. *** Lapkričio 21 diena, antradienis Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip. * Lapkričio 20 diena, pirmadienis Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor ***** Lapkričio 19 diena, sekmadienis Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu *** Lapkričio 18 diena, šeštadienis Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris. Lapkričio 17 diena, penktadienis Tarptautinė studentų diena Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime. *** Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis Tarptautinė tolerancijos diena Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime. *** Lapkričio 15 diena, trečiadienis Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi. *** Lapkričio 14 d., antradienis Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas *** Lapkričio 13 d., pirmadienis Pasaulinė Gerumo diena Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime. *** Lapkričio 11 d., šeštadienis Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena * Lapkičio 8 d., trečiadienis Europos sveikos mitybos diena Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus. ***** Lapkričio 7 d., antradienis Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip. *** Lapkričio 6 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins *** Lapkričio 4 d., šeštadienis Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas. Lapkričio 3 d., penktadienis Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa. *** Lapkričio 2 d., ketvirtadienis Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau. *** Lapkričio 1 d., trečiadienis Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime. * Spalio 30 d. antradienis Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys. * Spalio 30-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė *** Spalio 29-oji, sekmadienis Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti. *** Spalio 28-oji, šeštadienis Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti. *** Spalio 26-oji, ketvirtadienis Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti * Spalio 25-oji, trečiadienis Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena. ***** Spalio 23-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor Spalio 22-oji, sekmadienis Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)