2020 m. spalio 23 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

A. Matusas: radijas netrukdo žmogui tuo pačiu metu atlikti kitos veiklos

Virginijus Savukynas, LTV laida „Įžvalgos“

matusas_arturas_bfl_4842_II.jpgDažnai sakoma, kad Lietuvos rinka tokia maža, kad čia tiesiog neapsimoka kurti kokybiško produkto, taip pat ir kalbant apie mūsų žiniasklaidą. Tačiau yra viena laida, kuri gali pasigirti... šimtatūkstantine auditorija ir nuolatiniu klausytoju dėmesiu.

 Tai – Lietuvos radijo laida „Ryto garsai“. Populiariausios šalyje radijo laidos vedėjas Artūras Matusas LRT laidos „Įžvalgos“ vedėjui Virginijui Savukynui atskleidė neįtikėtino „Ryto garsų“ populiarumo priežastis.

- Kada jūs pradėjote dirbti radijuje?

- Radijuje pradėjau dirbti prieš aštuoniolika metų. Taigi šiemet spalio mėnesį sulauksiu radijo pilnametystės. (Šypsosi – red. past.)

- Kokia buvo pati pradžia?

- Debiutas ir apskritai atsiradimas radijuje buvo gana įdomus. Gyvenime nesu avantiūristas, bet visada kažkodėl susiklosto taip, kad aš vis įsiveliu į veiklas ir profesijas, ko anksčiau nesu daręs ir su kuo nesu susidūręs. Nuo ankstyvos jaunystės buvau užkietėjęs laikraščių skaitytojas ir radijo klausytojas. Išbandęs kelias profesijas pagalvojau: kodėl radijas, žinios ir laikraščių skaitymas negalėtų tapti mano darbu? Taip 1994-aisiais atėjau ir pasisiūliau dirbti tuometinėje Lietuvos radijo informacijos redakcijoje. Ir buvau priimtas...

- Kas nustebino, kas buvo netikėta?

- Netikėta buvo tai, kad iš šalies žvelgiant viskas atrodė žymiai paprasčiau. Kai pats klausai radijo, atrodo, kad viską padarytum daug geriau. Kitaip paklaustum klausimo ir pan. (Šypsosi – red. past.) Deja, kai pats sėdi eteryje, viskas atrodo šiek tiek kitaip... Iš pradžių ir balsas dreba, ir žodžiai veliasi. Vienaip sumąstai, kitaip paklausi. Arba kartais balsas eidavo greičiau už mintis. Visko būdavo... Iš pradžių dirbau reporteriu. Manau, kad kiekvienas apie tiesioginį eterį galvojantis žurnalistas pirmiausia turėtų padirbėti reporteriu. Tai tokia mokykla ir toks apsišaudymas, kad tik po to gali gerai jaustis studijoje. 

- Turėjote baimę tiesioginiam eteriui?

-  Prisipažinsiu, kad pirmaisiais kartais aš prastai miegodavau likus jau dviem dienoms iki eterio, o naktį prieš jau beveik visai nemiegodavau... Gerai prisimenu pirmąją „Ryto garsų“ laidą. Susiklostė tokia situacija, kai man ją pasiūlė vesti. Atėjo naujienų tarnybos vadovas ir pasakė: Artūrai, tiek metų dirbi, atėjo laikas eiti į tiesioginį eterį. Visaip svarsčiau, galų gale sutikau. Visą naktį aš lygiai taip pat galvojau: kaip reikės pasisveikinti, kaip pradėti... Reikia turėti galvoje ir tai, kad turėjau keltis pusę penkių ryte. Buvo neramu, tačiau paskui...

- Neužmiršote pasisveikinti? (Šypsosi – red. past.)

- Pasisveikinau. (Šypsosi – red. past.) Šalia buvo patyrusi kolegė Alvyda. Ji man labai padėjo. Kadangi mes seniai pažįstami, buvo daug lengviau.

- Pakalbėkime apie „Ryto garsus“. Kodėl ji populiariausia Lietuvoje radijo programa?

- Manau dėl to, kad rytinis laikas yra radijo laikas. Kažkaip neįsivaizduoju ryte televizijos... Radijas yra tavo draugas, kaip rytinis fonas. Gali kepti kiaušinienę, valytis dantis, šukuotis, blizginti batus ir t. t., o radijas tuo metu eina. Gauni pagrindines žinias, orų prognozę, ypač žiemą reikalingą informaciją apie kelius. Tai labai svarbu ir radijas netrukdo kitos tavo tuo metu atliekamos veiklos.
- Bet kodėl būtent „Ryto garsai“? Juk yra kitos radijo stotys, kitos laidos.

 -Esame klasikinė nacionalinio transliuotojo laida. Kaip senas, geras, išbandytas draugas. Patikimas, nesivaikantis sensacijų.

- Kiek laiko jau dirbate „Ryto garsuose“?

- Jei radijuje dirbu aštuoniolika metų, tai „Ryto garsuose“ – trečdalį to laiko.

- Tikriausiai per tą laiką nutiko ne viena kuriozinė situacija?

- Situacijų būna visokių, ypač tiesioginiame eteryje. Nepaisant to, kad neatvažiuoja į laidą pakviesti žmonės, atsiliepia ne tas, kas turėjo atsiliepti, mus dabar gelbsti mobilieji telefonai. Radijas - tai ne televizija, nes visada žmogus gali šnekėti telefonu. Yra buvę atvejų, kai įstrigęs spūstyje žmogus kalba iš S. Konarskio gatvės - čia pat, tau po langais. Jis kalba mobiliuoju telefonu ir, atrodo, dalyvauja tavo laidoje. Taip pat buvo situacija, kai „Ryto garsuose“ kalbėjome apie spūstis. Kalbinome saugaus eismo specialistą, kuris taip pat su mumis kalbėjo mobiliuoju telefonu. Jis buvo įstrigęs spūstyje ir kaip tik tuo metu prie jo priėjo policininkas... Pareigūnas paklausė, kodėl šis, būdamas prie vairo, kalbasi telefonu. Žmogus paaiškino, kad kalba radijui apie spūstis, policininkas atsiprašė ir nuėjo.
- Nenubaudė? (Šypsosi – red. past.)

- Nenubaudė. (Šypsosi – red. past.)

ryto_garsai__II.jpg- Kas yra svarbiausia Lietuvos žmonėms? Kokios temos juos labiausiai domina?

- Visuomet ruošdamasis laidai darau tai iš vakaro ir svarstau. Mūsų eteris yra nuo pusės septintos ryto iki dešimtos valandos darbo dienomis. Trys su puse valandos eterio.
- Labai daug...

- Labai daug. Yra nuolatinės pozicijos: laikraščių apžvalga, orai, eismo sąlygų aptarimas, komentarai. Pats pradedi galvoti, kas tau turėtų būti įdomu. Lygiai taip pat įsivaizduoji ir savo klausytoją. „Sunkiąją artileriją“ taikome pusę aštuntos. Apklausos rodo, kad tai yra piko metas. Jeigu tikėtume apklausomis, septintą valandą mūsų klausosi apie 300 tūkst. žmonių. Na, arba bent jau kartais įsijungia radiją. Taigi paruoši solidžią temą – politinę, ekonominę. Ir tada pamažu lengvini: socialinių reikalų, t. y. pensijos, išmokos, taip pat kultūros temos. Per tas tris su puse valandos turi pasiruošti nuo Seimo frakcijų reikalų iki paukščių žiedavimo.

- Kaip tai pavyksta? Juk labai įvairios temos, turi būti visų galų ekspertas arba bent jau išmanyti šį bei tą...

- Turi išmanyti, domėtis. Todėl reikia pasiskaityti, ruoštis.
- Ar tai nėra pernelyg sunku?

- Tai nėra sunku. Tai įdomu. (Šypsosi – red. past.)

- Visgi ar nenorėtumėte turėti vieną laidą, pavyzdžiui, susijusią su ekonomika ar politika, gamta ar dar kuo nors? Tada tiesiog galėtumėte gilintis, specializuotis.

- Matyt, čia ir yra tos laidos šarmas, kad neprisiriši prie vienos temos. Vieną išmanai geriau, kitą – prasčiau. Tačiau juk laidoje esame dviese. Mes dalijamės, vienas mieliau imasi ekonominių temų, kitas – politinių, kultūrinių, meno, literatūros ir pan.

- Sakėte, kad jūsų atėjimas į radiją buvo tam tikra avantiūra. Ar dabar pakartotumėte tokią avantiūrą?

- Tikriausiai, kad pakartočiau... Esu patenkintas savo darbu, tikiu radijo perspektyva. Manau, kad nepaisant visokiausių prognozių radijas išliks. Galvoju taip ne dėl to, kad dar dešimtį metų į priekį turėčiau sau darbo. Radijas tiesiog reikalingas žmonėms. Tas darbas smagus vien todėl, kad atėjęs ryte gali paskaityti laikraščius.

Dėkoju už pokalbį.

Nuotraukose: LRT radijo žurnalistas Artūras Matusas ir  laidos "Ryto garsai" autoriai ir vedėjai

                               Nuotr. iš asmeninio albumo






Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)