2019 m. gegužės 25 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Diskusija „ŽINIASKLAIDOS ŠEŠĖLIAI“. 3. Antanas Staškevičius: žmogiškumas ar žmoniškumas?

Antanas Staškevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

GeraiStaskevicius_II.jpg, kad žurnalistė, LŽS ir NŽKA narė Virginija Grigaliūnienė atvirai prabilo apie mūsų žiniasklaidos trūkumus („Aktualijos“, 2013 07 09), o internetinė svetainė www.kaunozurnalistai.lt visus pakvietė diskutuoti šia tema ir mokytis iš... savo klaidų. 

Kaunietės kolegės Virginijos mintis įdomiai papildė ir praplėtė vilnietė, portalo www.15min.lt žurnalistė Jurgita Lapienytė (2013 07 18). 

Aš, dešimtmetį paskyręs profesionaliai žurnalistikai (laikraščio „XXI amžius“ korespondentas, savaitraščio „Gyvulininkystės specialistas“ redaktorius) šį kartą, nesileisdamas į didelius ir gilius žiniasklaidos problemų ieškojimus, noriu palinkėti, kad mūsų spaudoje, radijo ir televizijos laidose būtų kuo mažiau „sausų'  ir ,,kanceliarinių“ žodžių, sakinių, kad mūsų rašiniai ir kalba būtų nepriekaištinga, patraukli, vaizdinga, taisyklinga.

Lietuvių kalba nepaprastai turtinga. Tik nelabai mums sekasi ja naudotis. Netgi žiniasklaida (spauda, radijas, televizija) gali mus nejučia suklaidinti. Ir visai to nenorėdama. Mat kartais pritrūksta žinių redakcijų darbuotojams ar laidų vedėjams. Ypač, kai norima atskirti giminingų žodžių reikšmes. Štai tik vienas pavyzdys...

Šiuo atveju, mane kaip senąjį humanitarą ir žumalistą-praktiką neramina ir vis verčia suklusti, kai tik perskaitau ar išgirstu neatsakingai pavartotus, o tikriau sakant ir supainiotus žodžius ar sąvokas: žmogiškumas ar žmoniškumas. Pavyzdžiui, vietoje „žmoniškumas" dažnai vartojamas „žmogiškumas“ arba būna ir atvirkščiai, nesigilinant į prasmę ar kontekstą. 

Juk „žmogiškumas“ priklauso fiziologinei, o „žmoniškumas“ - etinei kategorijai, kaip mokė mus kažkada mokytojų kvalifikacijos kursuose Vilniaus pedagoginio universiteto etikos dėstytojas p. Kydikas. Palyginkime. Juk žmogiškumo sąvoka labai plati ir daugiareikšmė dėl to, kad žmogus iš prigimties gali būti visoks - tiek teigiamas, tiek ir neigiamas. Ypač pirmosiose gyvenimo stadijose - pusiau laukinis, savanaudis, agresyvus, net žiaurus - panašus į gyvūną. O klasikinis posakis „viskas kas žmogiška - man nesvetima“ gali priminti, kad turime vidurius, virškinimą su gamtiniais reikalais, būdingais ne tik žmogui. Tik dėl to per daug nesusimąstant. Taip elgėsi ir laukiniai žmonės, ar ne? 

Ir tik išauklėtas, išugdytas žmogus jau gali tapti žmonišku - civilizuotu, kultūringu, sugebančiu suprasti, atjausti, aukotis. O tokiam ugdymui reikia pastangų. Žmoniškumui išreikšti tiktų posakis:  „Nors ir nežmoniškai, kad tik kitoniškai". Arba iš operetės libreto: „Elgiuosi aš kitoniškai, miesčioniškai, nežmoniškai, tačiau amerikoniškai! Kapron, neilon, perlon..." 
Ar dar aštriau sakant „žmogus žmoniškas, o š... kitoniškas", - kaip teko girdėti jaunystėje.

Varpas_I_2.jpg Beje, žmoniškumo sąvoka siauresnė ir vienareikšmė, nes vertinama jau tik etiniu požiūriu. Nors vartodami šiuos du žodžius kalbantieji, rašantieji ar net redaguojantieji tekstus nevisada susimąsto... O tai juk šaukštas deguto žiniasklaidos medaus statinėje. Tad ko norėti iš mūsų abiturientų, patiriančių lietuvių kalbos egzamine vis daugiau nesėkmių.

Nuotraukoje: Profesionalus bibliotekininkas ir žurnalistas, LŽS Kauno apskrities skyriaus narys Antanas Staškevičius

Vido Mačiulio nuotr.


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)