2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Teatro scenoje - dviejų Lietuvos politikų ginčas prie bedugnės krašto

Vaida Kelerytė, dienraštis "Lietuvos rytas"

Balsys_II.jpg„Žurnalisto Gedimino Jankaus drama „Kybartų ak-tai“ apie tarpukario politikos veikėjus Antaną Sme-toną ir Augustiną Voldemarą aktuali ir šiandien“, - įsitikinęs  režisierius  Vytautas  Balsys. Jis sukūrė naują spektaklį - birželio 15 dieną Marijampolėje, ,istorinėse Cukraus fabriko klubo patalpose, bus parodytas spektaklis „Smetona“ pagal G. Jankaus pjesę „Kybartų aktai“.




„Man svarbūs istorijos vingiai, bet dar labiau - žmogaus aistros ir paklydimai“, - sakė režisierius Vytautas Balsys.                   Fotografo    Algio  Barzdžius nuotr.



Spektaklio veiksmas vyksta 1940 metų birželį Lietuvos pasienio mieste Kybartuose, greta Marijampolės. Prezidentas A. Smetona palieka Kauną, o jo amžinas oponentas, buvęs bendražygis ir nesutaikomas priešas A. Voldemaras iš Berlyno skubiai grįžta į tėvynę. Scenoje vaizduojamas šių dviejų iškilių asmenybių susitikimas, kurio tikrovėje, matyt, nebuvo.

Režisierius prisipažįsta ilgai svarstęs, ar verta liesti šią prieštaringai vertinamą Lietuvos istorijos temą. „Dvejonės išsisklaidė, kai pakalbėjau su „Arvi“ įmonių grupės prezidentu Vidmantu Kučinsku, - sakė V.Balsys. - Jis man pasiūlė premjerą surengti unikaliose Cukraus fabriko klubo patalpose, pastatytose dar A. Smetonos prezidentavimo laikais.“

Cukraus fabriko klubas daugelį metų nebuvo naudojamas - jis tik šiais metais atgijo. Neseniai čia vyko Niujorke gyvenančio lietuvių dailininko Ray Bartkaus tapybos paroda.

- Kauno mažojo teatro scenoje sukūrėte daug žaismingų spektaklių. Dabar ėmėtės istorinės temos. Kodėl? - paklausiau A. Balsio.

- A. Smetonos valdymo laikotarpis dažnai tapatinamas su Lietuvos valstybės gerove ir pažanga. Visa tai gaubia istorijos migla.

Spektakliu „Kybartų aktai“ per istorinio teismo prizmę mėginu pažvelgti į dviejų istorinių asmenybių - A. Smetonos ir A. Voldemaro konfliktą.

Personažams pateikiami dokumentiniai faktai ir įvykiai, tirštinamos aplinkybės. Jie priversti rinktis ir darsyk permąstyti Lietuvos likimą.

Trečiasis pjesės personažas Paternalijus lyg aukščiausias teisėjas svaidosi kaltinimais ir A. Smetonai, ir A. Voldemarui. Paternalijus - tai likimas. O gal šiandienis Lietuvos pilietis ar žmogus iš šalies, spektaklyje virstantis Justu Paleckiu, Jozefu Pilsudskiu, komunaru, Adolfu Hitleriu...

Atkurdamas istorines aplinkybes, Paternalijus provokuoja kitus personažus prisiminti praeitį, kaltinti kitus, prisiimti kaltes sau, tačiau atsakyti į lemtingą klausimą - ar turėjo Lietuva nors menkiausią galimybę pasipriešinti fašizmo ir komunizmo despotizmui?

Ar A. Smetonos pasitraukimas į Vakarus buvo tik bailus savisaugos instinktas, ar tai Lietuvos konstitucingumo išsaugojimo galimybė? Vieniems jis liko karikatūra pokario „Šluotos“ žurnale, o kitiems tylaus heroizmo simboliu.

- A. Smetona žūva Amerikoje gaisro liepsnoje, o A. Voldemaras atsiduria Stalino lageryje. Kokios šios istorijos pamokos?

- Man svarbūs istorijos vingiai, bet dar labiau - žmogaus aistros ir paklydimai.

Prezidento amžinas oponentas A. Voldemaras - daugialypė asmenybė. Kadaise buvę draugai ir valstybės pamatų statytojai tapo intrigų ir nesutaikomo priešiškumo aukomis.

Profesorius, humanitaras, diplomatas, mokantis šešiolika kalbų, ieškojo kitokio kelio į Lietuvos valstybės išsaugojimą. Tačiau dėl nesuderinamo charakterio A. Smetonos buvo ištremtas ir kalinamas.

G. Jankus suvedė abu personažus į vieną erdvę, tiksliau - atvedė juos prie Lietuvos bedugnės krašto. Aplink liepsnoja karo laužai, už akių įvykę valstybiniai sąmokslai, o du buvę bičiuliai ir didžiausi priešai Lietuvos okupacijos išvakarėse susitinka Kybartų stotyje. A. Smetona sprunka iš pragaro, o A. Voldemaras grįžta. Ką gelbėti - save ar tėvynę? Klausimų daugiau nei atsakymų.

- Kiek šių dviejų iškilių vyrų ginčas svarbus šiandieną?

- Matau ir jaučiu, kad spektaklyje keliami klausimai be galo aktualūs ir šiandien. Ar Lietuva gali dar kartą patirti tokio masto agresiją? Ar pati Lietuva sprendžia savo tautos pasirinkimą ir likimą? O gal mes tik marionetės didžiųjų valstybių žaidime?

- Kam šįkart bus priklijuota A. Smetonos barzda?

- Populiariam aktoriui Ramūnui Šimukauskui. Su juo sukūriau ne vieną spektaklį. Saulius Bagaliūnas vaidins A. Voldemarą. Aš jais pasitikiu.



Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)