Pamislijimai pamislijimais, e gyvenimas eina savo tolku. Dalyvaut rinkimuos susgundė tik pusė partijų i vienas lipdinys. Iš viso ažtuoniolika. Kap rinkimai baigės, jau žinom. Daugiau kap pusė deputatų — Seimo senbūviai, prakiurksoję jame dvi tris ar net keturias kadencijas. Niekur nedingsi, vėl Seime visas partijų elitas. Sunku tikėties, kad anas inžiebs tokią ugnį, katara sudegintų visas valstybės bėdas.
Vienų šitų deputatų karšta meilė Tėvynei jau virtus pelenais, kitų ungliais, da kitų žarijom ar nuodėguliais. Tai kokia iš jų gali būt kaitra?! E jei Seime atsirado keletas beržinių ar uosinių pagalių, nepradės tų bėdų degint. Aba malkos kaitriai dega tik sukrautos krūvon, e pavieniai pagaliai tik smilksta. Žagarai toža tik plykstelėja…
Unksciau gaspadoriai panaudodavo visa ką, kas likdavo, sudegus malkom. Pelenus pildavo daržan, nuo jų gerai derėdavo cibuliai. Važiuodami kalvėn, visadu veždavos unglių. Žiemą per šalčius žarijų nešdavo pirkaitėn, kad nesušaltų bulbos. Smilkstančius nuodėgulius pildavo undeniu i gesindavo, aba nuo jų eina dūmai i nuodingos smalkės. Išmesti voliodavos, kol vėl patekdavo pečiun tarp malkų i virsdavo pelenais.
Būtų labai gražu, kad nepakeičiamieji deputatai pamislytų, kur anys galėtų Lietuvos labui pritaikyt savo Tėvynės meilės pelenus ar nuodėgulius, i be niekakių kompensacijų paliktų Seimą.
Seniai pasakyta, kad anyta primanytų, tai nuo sūnaus nupjautų i žintui pridurtų. Nauja valdžia žada kai kam pridurt. Palaukim, padabasme, kam ana i kiek nupjaus i kam pridurs. Tik sunku tikietės, kad ką nauja sukurs. I vėl visa kas bus daroma pagal Konstituciją.
Yra makytų žmanių, katarie, bra, sako, kad Konstitucija – ne švinta karvė, kad ją reikia taisyt. Gal tas pasakymas dabar kiek i pasenįs, aba nuo karvių švintumas nuimtas. Girdėjom, kad Indijoj karvės miestų gatvėse jau negulinėja, e ganos laukuos i pieno duoda. Šite, sako, reikia nuimt švintumą i nuo Konstitucijos, kad ana duotų žmaniem pieno i prie pieno.
I cia reikia imt pavyzdį iš bažnyčios. Vis dėlto Konstitucija – ne dešims Dievo įsakymų, ale i juos bažnyčia pagal reikalą pataisinėja, nu, kap dabar sako, paredaguoja, pakoreguoja. Kad būtų visa kas aiškiau i drūciau. Dešimt Dievo įsakymų dviejose akmeninėse plytose buvo surašyta žydiškai. Kap kas išmanė, tep juos išsivertė. Lietuvius katalikais padarė lenkai, e per juos atėjo i poteriai, i dešims Dievo įsakymų. Tai kai tais laikais nebuvo mokytų vertėjų, tai i kalbą reikė pataisinėt.
Interesna, bra, va kas. Tas dvi plytas žydai nešiojo Sandaros skrynioj. Nešiojo nešiojo — i nunešiojo. Prapuolė anos. I ne tik anos. Prapuolė i Sandaros skrynia. I niekas jų neieškoja. Nojaus arkos liekanų ieškoja, o dėl plytų nesuka galvos. Iš rastų arkos liekanų nebūtų niekakias polzas, e pagal plytas būtų galima sutikrint dabartinius dešims Dievo įsakymų, kap dabar sakoma, būtų galima sulygint su originalu. Gal kai kam geriau, kai tų originalų nėra?..
Tai va kap buvo pataisyti dešims Dievo įsakymų.
Mano prosenelės labai storoje maldaknygėje, nu, “Aukso altoriuje arba Šaltinyje dieviškų skarbų” dešims Dievo įsakymų buvo surašyti šite:
Deszimtis Dievo Prisakymų
Asz esmi Vieszpats Dievas tavo, kursai tave iszvedžiau isz Egipo žemės, isz namų nevalos.
1. Neturėk svetimu dievu priesz manę. 2.Neimk Vardo Vieszpaties Dievo tavo dovanai. 3.Atmink szventą dieną szvęsti. 4.Szienavok tėvą tavo ir motiną tavo. 5.Neužmuszk. 6. Nesvetimoteriauk. 7.Nevog. 8.Nekalbėk neteisiai priesz artimą tavo. 9.Negeisk moteries artimo tavo. 1O.Negeisk nei namų, ne tarno, nei tarnaitės, nei jauczio, nei asilo, nei jokio daikto, kurs yra artimo tavo.
Mylėsi Vieszpatį Dievą tavo isz visos szirdies savo, isz visos duszios savo, ir sz visos mislies savo, o artimą savo, kaipo patsai savę.
Mano maldaknygėj anys, ti va, atrodo šite:
D i e v o į s a k y m a i
Štai ką įsako Viešpats Dievas,
kurio kaip tėvo turiu klausyti:
Pirmas. Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną.
Antras: Netark Dievo vardo be reikalo.
Trečias: Švęsk sekmadienį.
Ketvirtas: Gerbk svo tėvą ir motiną.
Penktas: Nežudyk.
Šeštas: Nepleistuvauk.
Septintas: Nevok.
Aštuntas: Nekalbėk netiesos.
Devintas: Negeisk svetimo vyro ir svetimos moteries
Dešimtas: Negeisk svetimo turto.
Didysis įsakymas: Mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, * visa siela, visu protu, visomis jėgomis, * mylėk kiekvieną žmogų taip, kaip pats save.
Dabar jaunimo maldaknygėse… Jaunimas dabar, reikia pripažint, pamokytas, tai anas, ti va, meldžias ne iš maldaknygių, e iš galvos. Kitas gal iš viso savo runkase maldaknygės nevartė. Kas juos žino, gal anys i tuos įsakymus nelabai žino.
Dabar palyginkim abu Įsakymų parašymus i pamislykm, kas ir kade pakeista.
Pirmam parašyme, bra, pirmiausia prisistato pats Dievas. Betgi mes, katalikai, mislyk nemislijęs, nei buvom atsidūrę Egipte, nei mus reikė vaduot iš tos nevalios. Tai i atsisakyta šitų Dievo pasgyrimų. Pasakyta tiesiai, kad įsako Vešpats Dievas. Tik gal reikėjo sakyt, kad Dievo reikia klausyt labiau nei tėvo. Tėvo kai kada galima i nepaklausyt, e Dievo nepaklausyt nevalia. Suvis kas kita, kad Viešpats Dievas išlaisvino mus iš Sibiro nevalios, numarindamas da ne visai sukriošusį Staliną.
1.Labai, bra, neaiškūs buvo pasakymai “svetimų Dievų” i “prieš mane”. Kap norėjai, tep galėjai mislyt. Dabar pasakyta aiškiai, mislyt nieko nereikia, aba kai pradedi mislyt, tai gali kažin ką primislyt. Net tai, kas Dievui galvon nebuvo atėję.
2.Čia gal net nereikia aiškinties, kad buvo neaišku, kap neimt Dievo vardo dovanai. Pasakyta, kad tikėjime reikia tikėt, e ne aiškinties, ale kad čia buvo neaišku, kuo tikėt.
3.Čia dėl pataisymų tai, bra, visa kas aišku. Dievas įsakė švįst sekmą dieną, e ne švintes. Kai Dievas davė šituos įsakymus, niekokių švincių nebuvo. Nar galëjo būt, sakysme, Pasaulio sutvėrimo švintė.Visos švinties atsirado po Kristaus gimimo. I Kalėdos, i Velykos, i Sekminės, i visokios švintųjų dienos. Išeina, kad kažkas kažkada iškraipė Dievo įsakymą, e dabar anas buvo atstatytas.
4. Niekas nepakeista, tik kalba pataisyta.
5.Šitas įsakymas papildytas. Negalima ne tik ažmušt, ale i papjaut, nušaut, nunuodyt, paskundint i kitokiais būdais nugalabyt, nu, nužudyt.
6.Toža papildytas. Nesvetimoteriauk – tai įsakymas vyram. Moterys galėjo svetivyriaut, e bernai i mergos velnius išdarinėt. E paleistuvaut neturi niekas. Pakita, vienep atrodo pasakymas, kad aukščiausias valdžios vyras svetimoteriauja, nu, yra svetimoteris, i suvis kitep, bra, kad anas, ti va, paleistuvauja, nu, yra paleistuvis.
7.Kai buvo aiškiai vienu žodžiu pasakyta, kad nedera vogt, tai i taisyt nieko neprireikė.
8.Reikėjo nekalbėt netiesos prieš artimą, dabar įsakyta iš viso nekalbėt netiesos.
9.Kap i šeštas įsakymas, praplėstas.Vyras turi negeist ne tik savo artimo moteries, ale iš viso svetimos moteries.Apie moteris ankščiau nebuvo nieko pasakyta, e dabar i jom prisakyta negeist svetimo vyro. Jos, bra, net iškeltos pirmon vieton.
10.Kai dabar, bra, ne tik artimi, ale i tolimesni neturi nei jaučių, nei asilų, tai jų negalima i geist. Dabar reiktų sakyt, kad negalima geist svetimos mašinos, traktoriaus, kombaino… E per ilga da atsirastų visokių geidimų. Tai kad per amžių amžius nereiktų nieko keist, nu, tikslint, pasakyta trumpai i aiškiai: “Negeisk svetimo turto”.
Tai va kap šitie taisymai atrodo. Kap unksciau buvo dešims Dievo įsakymų, tai po taisymų dešims įsakymų i liko.Tik anys, ti va, pasdarė aiškesni i griežtesni. Ale atsirado da vienas įsakymas, pavadintas didžiuoju. Gal anas i Dievo duotas, ale nenumeruotas.
I visų mūsų galvos, bra, rodo, kad Konstituciją reikia keist. Keist tai keist, ale kap pakeist. Būk gudras i sumislyk. Seimas šito darbo tai nesims. Ne tik nesims, ale da visaip jį stabdys. Partijų iš tolo negalima prie jo prileist. Juozupui atrodo, kad Konstitucijos taisymu turi susrūpint Prezidentė. Nu, kap sakoma, paimt šitą reikalą į savo runkas. Ana gi yra Konstitucijos garantas, tai tegu garantuoja gerą Konstituciją, katara padėtų Lietuvai atkust.
Pirmiausia ana, nu, Prezidentė, turi sudaryt stiprią, nu, autoritetingą, komisiją. Kap ją sudaryt, šito ana negali neišmanyt. Tam ana i Pezidentė. Mažiau, ti va, turėtų pastikėt patarėjais i padėjėjais. Kai katarų šitų veikėjų akys gali būt nusuktos ne ton pusėn. Komisiją parengtų pataisytos Konstitucijos projektą i perduotų Prezidntei, e Pezidentė pateiktų svarstyt Seimui. Šiton komisijon mes galėtum pasiųst Juozupą, tik bėda, kad anas, ti va, neturi vežimėlio, vis lovoj guli. Galėtų valdžia šitokiam žmogui vežimėlį dykai intaisyt. Sunku tikieties, kad intaisys. Mes galėsme raštu visa ką surašyt.
Nu va, ėjom ėjom i vėl prie Seimo priėjom. E Seimas tą projektą gali marūdint i marūdint. Metų metus. Tade vėl reikia pasremt bažnyčios patirtim. Kai renka popiežių, suvaro kardinolus koplyčion, ažrakina, i kol anys, ti va, neišrenka popiežiaus, neišleidžia. Sėdi nevalgę i negėrę. Tai i stengias negaišt.
Šite reikia padaryt i su deputatais. Ažrakint juos i neišleist, kol tą projektą patvirtins. Tik pirma reikia pašalint iš Seimo bufetą su visais valgiais i gėrimais. Pripratę gerai i sočiai maitinties, anys, ti va, ilgai neištvrs.
Ale atsirado visokių naiškumų. Vieniem, bra, rodės, kad gal Seime yra slaptų išėjimų i per juos deputatai prasmuks. Kiti sakė, kad nereikia čia niekakių slaptumų, išmuš lungus i išeis. Seimo rūmai tai ne koplyčia, kur lungai aukštai i per juos neišlipsi. E Ignasius, bra, susrūpino, kap deputatai praneš, kad įstatymą priėmė. Kad popiežių išrinko, praneša dūmelis iš kaminelio, e Seime nėra nei pečiaus, nei kaminelio. Jį paniekino Bronusis. Sako, kalbi kap girtas. Kam to dūmelio reikia. Bažnyčia per amžius šite darė, tai i dabar neatsisako šito įpratimo, nu, tradicijos. Dabar visa kas eina per internetą. Patvirtintą įstatymą perduos internetu Prezidentei, e Prezidentė pasrašius praneš iš balkono, kad turim naują Konstituciją.
E kap Juozupas? Juozupas kap Juozupas. Sako, nieko nauja nereikia išmislyt. Turim praktiką. Šituos rūmus žmonės buvo apsupę žiemą, per šalčius. Stingo, ale nestraukė. Tai i dabar reikia šite daryt. Turi privažiuot žmonių iš visos Lietuvos, apsupt rūmus i nieko neišleist. E projektą Seimui svarstyt reikia duot vasarą, kai šilta, tik ne per patį darbymetį. I interneto pranešimui nereikia. Kai priims, pabarškins lungan. Žmonių delegacija ineis vidun, patikrins, kas i kap pasrašyta, i atadarys duris. Deputatai galės išlakstyt po restoranus i kavines. Kiti gal iki restoranų net nedaskas, pirmon pastaikiusion valgyklon inlįs. Tesižinai.
E man, bra, regis, kad čia neturi būt galas. Da reikia referendumo. Kad visi žmonės paskaitytų i instikintų, kad pagal šitą Konstituciją nereiks durstyt galo su galu. Aba žmonės turi gyvint, e ne durstyt galą su galu. Tai tik kepant baronkas galai durstomi su galais.
(Pabaiga)
Nuotraukoje: Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Adomas Subačius, parašęs mūsų svetainei nuotaikingus ” Seno Dzūko nuo Ignalinos porinkiminius lapelius”
www.kaunozurnalistai.lt archyvinė nuotr.
.
