1000-OJI MŪSŲ SVETAINĖS PUBLIKACIJA. TIKRO LIETUVIO BEIEŠKANT (PABAIGA. Pradžia 01.06 ir 09)

POVILAS ANTANAS KAUNAS, LŽS ir Kauno žurnalistikos senjorų klubo MES narys

4. Nejaugi patys save naikiname?

Dvidešimt du metus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Tai jau pakankamai didelis laiko tarpas, kad, akimirkai stabtelėję ir įvertinę nueitą kelią, pasitikrintume, ar tikrai niekas negresia mūsų valstybingumui.
Tarptautinėje erdvėje jau senokai esame pripažinti ir deramai vertinami. Atrodo, esame saugūs nuo grėsmių iš užsienio. Bet štai šalies viduje padėtis tikrai nedžiuginanti.

Šiandien Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena 690 tūkstančių žmonių, kurių pajamos nesiekia oficialiai nustatytų 850 ltO kaip išgyventi dar 183 tūkstančiams žmonių, kurių pajamos per mėnesį tik... 315 litų?). Šiuo metu 15 – 74 metų amžiaus gyventojų nedarbo lygis – 13,3 proc. Antrąjį ketvirtį ekonomiškai neaktyvūs buvo 314,6 tūkst. arba 70,2 proc. 15 – 24 metų amžiaus asmenų. Statistika negailestinga – bedarbių Lietuvoje yra dvigubai daugiau nei darbo vietų, todėl 8 iš 10 darbingų žmonių pasiryžę emigruoti! (O kiek jau emigravo?).

Rūpestį kelia kriminalinių nusikaltimų statistika – didelės vertės turto, „žaibiškos“ vagystės, turto sugadinimas, neteisėtas disponavimas šaudmenimis, kontrabandos mąstai, telefoniniai sukčiai... Atskiruose visuomenės sluoksniuose ypač ryškus moralinis nuosmukis: girtuokliavimas, moterų ir paauglių žaginimai, savižudybės, net prekyba žmonėmis. Neseniai Lietuvoje lankęsis išeivijos šviesuolis, Jeilio universiteto profesorius Tomas Venclova, duodamas interviu „Lietuvos rytui“, paminėjo ir dar vieną gręsiantį didelį pavojų Lietuvos viduje. Tai iš suaktyvėjusios kraštutinės dešinės. Jo nuomone, šis judėjimas gali patraukti daug daugiau žmonių, negu kraštutinė kairė (A. Paleckio vadovaujamas Socialistinis liaudies frontas), nes dabartinis jaunimas jau kaip reikiant nežino, kuo tai gresia.

Šie gerbiamo profesoriaus žodžiai privertė suklusti ir vėl prisiminti „Respublikos“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiojo specialisto ryšiams su visuomene, Lietuvių tautinio centro vadovo Ričardo Čekučio spaudoje, per demonstracijas atvirai reiškiamus rasistinius antisemitinius, ksenofobinius posakius.. Ypač balandžio mėnesį Feisbuke jo paskelbtą nuomonę, kad „Tautinėje valstybėje, pavyzdžiui, tokius tipus, kaip Auštrevičius, Andriukaitis ir Karosas šaudytų nemirktelėdami ir būtų teisūs...“.

Štai kokią ideologiją ir kokius susidorojimo su kitaip mąstančiais metodus šis asmuo, ir dar žurnalistas (!), kurio pašaukimas – būti visuomenės vedliu, bando įdiegti suaktyvėjusiam patriotiniam jaunimo judėjimui!

... Nejaugi tai, ko per šimtmečius neįstengė padaryti išorės jėgos, mes padarysime patys, savomis rankomis?

5. Lietuva – tik lietuviams?

Europos sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą Lietuvoje turi 92 proc. 25 – 64 metų amžiaus gyventojų. Išsilavinusių žmonių skaičiumi mūsų šalis lenkia tokias valstybes, kaip Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Prancūziją. Oficialiai pripažinta, kad lietuviai – vieni labiausiai išsilavinusių europiečių, todėl jų kaltinti sąmoningumo stoka nederėtų.

Prisiminkime Sąjūdžio, po penkiasdešimties metų mums vėl padėjusiam susigrąžinti nepriklausomybę, pagrindinį šūkį, kurį šio visuotinio visuomenės pakilimo išvakarėse suformulavo jau amžinatilsį literatūrologas Albertas Zalatorius – „Laisvas žmogus laisvoje Lietuvoje!“.

Kokia gili ir prasminga mintis! – jeigu mūsų visuomenėje žmogus nebus laisvas, laisvos Lietuvos tikrai neturėsime. O jeigu jis, nesvarbu kokios tautybės bebūtų, čia turės laisvę, o tuo pačiu ir teisę, neribotas galimybes save realizuoti, Lietuva gyvuos šimtmečius, taps visų pripažinta ir gerbiama, klestinčia valstybe. Ir priešingai, nuo viso pasaulio save atitvėrę „kinų siena“, eskaluodami jau seniai atgyveną dar carinės Rusijos okupacijos metu gimusį šūkį (Js buvo ypač aktualus Lietuvai būnant carinės Rusijos tik Severo zapadnyj krai lietuviams pasakyti, kad vis tiktai yra Lietuva ir jie – jos šeimininkai) – „Lietuva – lietuviams!“, išgyvensime neilgai. Tai rodo daugelis ekonominių ir kultūrinių faktorių, kad ir kiekvienais metais mažėjantis gimstamumas. Atsikvošėkime – juk mūsų šiuo metu jau mažiau, negu trys milijonai!

Emigracija. Per prabėgusius du nepriklausomybės dešimtmečius iš Lietuvos emigravo keli šimtai tūkstančių jaunų darbingų žmonių. Taip, tai didelė Lietuvos gyvastingumo netektis. Bet, pripažinkime, pati Lietuva savo ekonomine politika privertė juos tai daryti, nes nesudarė normalių sąlygų dirbti ir užsidirbti, gyventi normalų, perspektyvų gyvenimą. Todėl labai gaila, kad mūsų valdžioje sėdi (ir visų mūsų pinigais maitinasi) dar nemažai biurokratų, kurie to nesupranta (arba nenori suprasti) ir su išvykstančiais mėgina deginti visus tiltus, kad šie tik negrįžtų. ( Turiu omenyje jų kategorišką prieštaravimą, kad emigrantai turėtų dvigubą pilietybę).

Todėl įsiklausykime į Širvintose rugsėjo 1 – osios šventėje dalyvavusios mūsų Prezidentės Dalios Grybauskaitės moksleiviams pasakytus palinkėjimus: „Net jeigu išvažiuosite (iš Lietuvos) , nepamirškite, iš kur kilote, kas jus išmokė, kas suteikė žinių ir davė gyvybę. Tegul išlieka mūsų brangi Lietuva jums svarbiausia kelrodė žvaigždė visam gyvenimui, kad ir ką darytumėte, prisiminkite, iš kur kilote, kam dirbote ir kam esate skolingi. Taigi gaukite ir atiduokite“.

Apie emigrantams dvigubos pilietybės suteikimo svarbą labai argumentuotai pasakė savo nuomonę ir Rokas Beresniovas interviu Amerikos lietuvių laikraščiui „Draugas“ (2011.12.06): „Esu įsitikinęs, kad dviguba pilietybė yra reikalinga. Negalima sau leisti, kad Lietuva atstumtų išvykusius, darbščius, talentingus žmones, kuriems kitos valstybės siūlo pilietybes, pripažindamos jų vertę. Jeigu žmogus yra verčiamas rinktis vieną pilietybę, tai galėdamas turėti JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Vokietijos ar kt. išsivysčiusios šalies pilietybę, jis vien dėl savo ir savo šeimos gerovės greičiausiai rinksis ne Lietuvos pilietybę. Manau, kad tokiu poelgiu, Lietuva atstumia daug puikių lietuvių. Gimtasis kraštas juos atstumia, o tie žmonės tikrai daug galėtų jam padėti“.

...Tikro lietuvio beieškant teko susitikti su išvykstančiais emigrantais, aerouostuose jau sėdinčiais ant didžiulių ryšulių ir pro vitrininius langus paskutinį kartą su viltimis žvelgiančius į Lietuvos laukų platybes dar vis tikintis kada nors čia vėl sugrįžti, teko kalbėtis su jau dešimtmetį ir daugiau užsienyje gyvenančiais verslininkais, mokslininkais, pasiekusiais nemažas karjeros aukštumas – ir jie jaučia pareigą ištiesti ranką Lietuvai, kuo galėdami padėti savo Tėvynei, kalbėjausi su kitataučiais, prašančiais ir jau gavusiais Lietuvos pilietybę.

Ir, pagaliau, priėjau išvados – lietuvis ne tas, kurio gyslose nors teka baltiškas kraujas, bet mintyse... Tikru lietuviu reikia vadinti tą Lietuvos pilietį, kuris kad ir atvykęs iš kitos šalies, tolimesnį savo likimą sieja su Lietuva, jai gyvena savo darbais, troškimais, svajonėmis ir tvirtu tikėjimu mūsų šalies ateitimi.

Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai: "Perskelta Lietuva", "Protas ir jėga", "Žurnalistinis varpas"

AUDRONE NUGARAITĖ

Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija.

Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais.

GERUMO KOMUNIKACIJA

Gruodžio 5 diena, antradienis

Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime.

Gruodžio 4 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek

Gruodžio 3 diena, sekmadienis

Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena

Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime.

Gruodžio 1 diena, penktadienis

Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge.

Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis

Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu.

***

Lapkričio 29 diena. trečiadienis

Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka.

***

Lapkričio 28 diena, antradienis

Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove.

Lapkričio 27 diena, pirmadienis

Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save.

***

Lapkričio 25 diena, penktadienis

Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena

Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi.

Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis

Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau.

***

Lapkričio 21 diena, antradienis

Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip.

***

Lapkričio 20 diena, pirmadienis

Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor

***

Lapkričio 19 diena, sekmadienis

Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu

***

Lapkričio 18 diena, šeštadienis

Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris.

Lapkričio 17 diena, penktadienis

Tarptautinė studentų diena
Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime.

***

Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis

Tarptautinė tolerancijos diena

Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime.

***

Lapkričio 15 diena, trečiadienis

Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi.

***

Lapkričio 14 d., antradienis

Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas

***

Lapkričio 13 d., pirmadienis

Pasaulinė Gerumo diena

Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime.

***

Lapkričio 11 d., šeštadienis

Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena

***

Lapkičio 8 d., trečiadienis

Europos sveikos mitybos diena

Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus.

***

Lapkričio 7 d., antradienis

Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip.

***

Lapkričio 6 d., pirmadienis

Savaitės išmintis

"Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins

***

Lapkričio 4 d., šeštadienis

Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas.

Lapkričio 3 d., penktadienis

Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa.

***

Lapkričio 2 d., ketvirtadienis

Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau.

***

Lapkričio 1 d., trečiadienis

Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime.

***

Spalio 30 d. antradienis

Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys.

***

Spalio 30-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė

***

Spalio 29-oji, sekmadienis

Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti.

***

Spalio 28-oji, šeštadienis

Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti.

***

Spalio 26-oji, ketvirtadienis

Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti

***

Spalio 25-oji, trečiadienis

Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena.

***

Spalio 23-oji, pirmadienis

Savaitės išmintis

"Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor

Spalio 22-oji, sekmadienis

Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim

	2023 m. gruodžio 6 d. V. Putvinskio g. 48 44211 Kaunas lzs.kaunas@gmail.com +370 698 17188 Aktualijos Kūrybos artelė Apie skyrių LŽS nariai Archyvas
LŽS Metraštis. 1934 Fotoreportažai Videoreportažai Filmai Smailiu žvilgsniu Krepšinio pasaulyje Ketvirtoji valdžia Apdovanojimai VLADIMIRAS BERESNIOVAS: ,,GYVENIMAS VLABERIO ŽVILGSNIU " Būsiu teisingas ir doras Keisčiau lytį į Vytį, Tėvynę į kavinę, Bet... kad toks geras oras – Būsiu teisingas ir doras... * Pasirinkimas Kam – kairieji, Kam – dešinieji, Kam – centristai, O kam – aferistai. * Buvo rimta priežastis Kai mūsų krepšininkai pralaimėdavo, gerdavom iš nevilties. Kai laimėdavo – iš džiaugsmo... * Čia Lietuva... „Čia Lietuva, Čia lietūs lyja“. Čia painiava, Čia velniava, Čia juokas Ašaras praryja... Gyvenimas – „kakus“... Katinas pieną laka, Širdis smarkiai plaka. Nuo kaukolinės apakus, Gyvenimas tapo... „kakus“. * Katinas – „Miau“, Šuo – „Au, au“. Jis – „Aū- ū ! Ji – “ I love You!“ LDS ir LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ir vlaberizmai specialiai www.kaunozurnalistai.lt svetainei	1000-OJI MŪSŲ SVETAINĖS PUBLIKACIJA. TIKRO LIETUVIO BEIEŠKANT (PABAIGA. Pradžia 01.06 ir 09) POVILAS ANTANAS KAUNAS, LŽS ir Kauno žurnalistikos senjorų klubo MES narys *4. Nejaugi patys save naikiname?* Dvidešimt du metus gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Tai jau pakankamai didelis laiko tarpas, kad, akimirkai stabtelėję ir įvertinę nueitą kelią, pasitikrintume, ar tikrai niekas negresia mūsų valstybingumui. Tarptautinėje erdvėje jau senokai esame pripažinti ir deramai vertinami. Atrodo, esame saugūs nuo grėsmių iš užsienio. Bet štai šalies viduje padėtis tikrai nedžiuginanti. Šiandien Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena 690 tūkstančių žmonių, kurių pajamos nesiekia oficialiai nustatytų 850 ltO kaip išgyventi dar 183 tūkstančiams žmonių, kurių pajamos per mėnesį tik... 315 litų?). Šiuo metu 15 – 74 metų amžiaus gyventojų nedarbo lygis – 13,3 proc. Antrąjį ketvirtį ekonomiškai neaktyvūs buvo 314,6 tūkst. arba 70,2 proc. 15 – 24 metų amžiaus asmenų. Statistika negailestinga – bedarbių Lietuvoje yra dvigubai daugiau nei darbo vietų, todėl 8 iš 10 darbingų žmonių pasiryžę emigruoti! (O kiek jau emigravo?). Rūpestį kelia kriminalinių nusikaltimų statistika – didelės vertės turto, „žaibiškos“ vagystės, turto sugadinimas, neteisėtas disponavimas šaudmenimis, kontrabandos mąstai, telefoniniai sukčiai... Atskiruose visuomenės sluoksniuose ypač ryškus moralinis nuosmukis: girtuokliavimas, moterų ir paauglių žaginimai, savižudybės, net prekyba žmonėmis. Neseniai Lietuvoje lankęsis išeivijos šviesuolis, Jeilio universiteto profesorius Tomas Venclova, duodamas interviu „Lietuvos rytui“, paminėjo ir dar vieną gręsiantį didelį pavojų Lietuvos viduje. Tai iš suaktyvėjusios kraštutinės dešinės. Jo nuomone, šis judėjimas gali patraukti daug daugiau žmonių, negu kraštutinė kairė (A. Paleckio vadovaujamas Socialistinis liaudies frontas), nes dabartinis jaunimas jau kaip reikiant nežino, kuo tai gresia. Šie gerbiamo profesoriaus žodžiai privertė suklusti ir vėl prisiminti „Respublikos“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiojo specialisto ryšiams su visuomene, Lietuvių tautinio centro vadovo Ričardo Čekučio spaudoje, per demonstracijas atvirai reiškiamus rasistinius antisemitinius, ksenofobinius posakius.. Ypač balandžio mėnesį Feisbuke jo paskelbtą nuomonę, kad „Tautinėje valstybėje, pavyzdžiui, tokius tipus, kaip Auštrevičius, Andriukaitis ir Karosas šaudytų nemirktelėdami ir būtų teisūs...“. Štai kokią ideologiją ir kokius susidorojimo su kitaip mąstančiais metodus šis asmuo, ir dar žurnalistas (!), kurio pašaukimas – būti visuomenės vedliu, bando įdiegti suaktyvėjusiam patriotiniam jaunimo judėjimui! ... Nejaugi tai, ko per šimtmečius neįstengė padaryti išorės jėgos, mes padarysime patys, savomis rankomis? *5. Lietuva – tik lietuviams?* Europos sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą Lietuvoje turi 92 proc. 25 – 64 metų amžiaus gyventojų. Išsilavinusių žmonių skaičiumi mūsų šalis lenkia tokias valstybes, kaip Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Prancūziją. Oficialiai pripažinta, kad lietuviai – vieni labiausiai išsilavinusių europiečių, todėl jų kaltinti sąmoningumo stoka nederėtų. Prisiminkime Sąjūdžio, po penkiasdešimties metų mums vėl padėjusiam susigrąžinti nepriklausomybę, pagrindinį šūkį, kurį šio visuotinio visuomenės pakilimo išvakarėse suformulavo jau amžinatilsį literatūrologas Albertas Zalatorius – „Laisvas žmogus laisvoje Lietuvoje!“. Kokia gili ir prasminga mintis! – jeigu mūsų visuomenėje žmogus nebus laisvas, laisvos Lietuvos tikrai neturėsime. O jeigu jis, nesvarbu kokios tautybės bebūtų, čia turės laisvę, o tuo pačiu ir teisę, neribotas galimybes save realizuoti, Lietuva gyvuos šimtmečius, taps visų pripažinta ir gerbiama, klestinčia valstybe. Ir priešingai, nuo viso pasaulio save atitvėrę „kinų siena“, eskaluodami jau seniai atgyveną dar carinės Rusijos okupacijos metu gimusį šūkį (Js buvo ypač aktualus Lietuvai būnant carinės Rusijos tik Severo zapadnyj krai lietuviams pasakyti, kad vis tiktai yra Lietuva ir jie – jos šeimininkai) – „Lietuva – lietuviams!“, išgyvensime neilgai. Tai rodo daugelis ekonominių ir kultūrinių faktorių, kad ir kiekvienais metais mažėjantis gimstamumas. Atsikvošėkime – juk mūsų šiuo metu jau mažiau, negu trys milijonai! Emigracija. Per prabėgusius du nepriklausomybės dešimtmečius iš Lietuvos emigravo keli šimtai tūkstančių jaunų darbingų žmonių. Taip, tai didelė Lietuvos gyvastingumo netektis. Bet, pripažinkime, pati Lietuva savo ekonomine politika privertė juos tai daryti, nes nesudarė normalių sąlygų dirbti ir užsidirbti, gyventi normalų, perspektyvų gyvenimą. Todėl labai gaila, kad mūsų valdžioje sėdi (ir visų mūsų pinigais maitinasi) dar nemažai biurokratų, kurie to nesupranta (arba nenori suprasti) ir su išvykstančiais mėgina deginti visus tiltus, kad šie tik negrįžtų. ( Turiu omenyje jų kategorišką prieštaravimą, kad emigrantai turėtų dvigubą pilietybę). Todėl įsiklausykime į Širvintose rugsėjo 1 – osios šventėje dalyvavusios mūsų Prezidentės Dalios Grybauskaitės moksleiviams pasakytus palinkėjimus: „Net jeigu išvažiuosite (iš Lietuvos) , nepamirškite, iš kur kilote, kas jus išmokė, kas suteikė žinių ir davė gyvybę. Tegul išlieka mūsų brangi Lietuva jums svarbiausia kelrodė žvaigždė visam gyvenimui, kad ir ką darytumėte, prisiminkite, iš kur kilote, kam dirbote ir kam esate skolingi. Taigi gaukite ir atiduokite“. Apie emigrantams dvigubos pilietybės suteikimo svarbą labai argumentuotai pasakė savo nuomonę ir Rokas Beresniovas interviu Amerikos lietuvių laikraščiui „Draugas“ (2011.12.06): „Esu įsitikinęs, kad dviguba pilietybė yra reikalinga. Negalima sau leisti, kad Lietuva atstumtų išvykusius, darbščius, talentingus žmones, kuriems kitos valstybės siūlo pilietybes, pripažindamos jų vertę. Jeigu žmogus yra verčiamas rinktis vieną pilietybę, tai galėdamas turėti JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Vokietijos ar kt. išsivysčiusios šalies pilietybę, jis vien dėl savo ir savo šeimos gerovės greičiausiai rinksis ne Lietuvos pilietybę. Manau, kad tokiu poelgiu, Lietuva atstumia daug puikių lietuvių. Gimtasis kraštas juos atstumia, o tie žmonės tikrai daug galėtų jam padėti“. ...Tikro lietuvio beieškant teko susitikti su išvykstančiais emigrantais, aerouostuose jau sėdinčiais ant didžiulių ryšulių ir pro vitrininius langus paskutinį kartą su viltimis žvelgiančius į Lietuvos laukų platybes dar vis tikintis kada nors čia vėl sugrįžti, teko kalbėtis su jau dešimtmetį ir daugiau užsienyje gyvenančiais verslininkais, mokslininkais, pasiekusiais nemažas karjeros aukštumas – ir jie jaučia pareigą ištiesti ranką Lietuvai, kuo galėdami padėti savo Tėvynei, kalbėjausi su kitataučiais, prašančiais ir jau gavusiais Lietuvos pilietybę. Ir, pagaliau, priėjau išvados – lietuvis ne tas, kurio gyslose nors teka baltiškas kraujas, bet mintyse... Tikru lietuviu reikia vadinti tą Lietuvos pilietį, kuris kad ir atvykęs iš kitos šalies, tolimesnį savo likimą sieja su Lietuva, jai gyvena savo darbais, troškimais, svajonėmis ir tvirtu tikėjimu mūsų šalies ateitimi. Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai: "Perskelta Lietuva", "Protas ir jėga", "Žurnalistinis varpas"	AUDRONE NUGARAITĖ Gerumas kaip išteklius keisti mūsų gyvenimą. Gerumas kaip kiekvienos dienos norma ir siekiamybė. Visa tai pasiekti gali padėti gerumo komunikacija. Būkime raštingi ir dalinkitės savo gerumo kompetencija su kitais. GERUMO KOMUNIKACIJA Gruodžio 5 diena, antradienis Baltos žiemos apsuptyje pabūkime sau saule šiandienos padangėje. Pasakome-aš galiu ir einame savo įgyvendinamo tikslo keliu. Tegul ši diena bus tokia, kad jai vakardiena pavydėtų ir jį tarp savaitės gautų deimantų aiškiai žibėtų. Būkime. Gruodžio 4 diena, pirmadienis Savaitės išmintis "Papildomumas: joks požiūris neišsemia realybės; įvairios perspektyvos gali būti vertingos nors ir nesuderinamos. Gilesnis pagrindų suvokimas negali panaikinti patirties turtingumo. Jis gali apšviesti ir apšviečia patirtį nauja šviesa, kuri leidžia mums toliau ją turtinti. " F. Wilczek Gruodžio 3 diena, sekmadienis Advento pradžia. Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena Susikaupimo laikas džiaugsmingai laukti ir ramiai bendrauti. Save įvertinti ir apsivalyti. Tobulėjimo šviesa atnaujina mūsų dvasinį pasaulį, kuriame gerai jaučiamės ir ten šviečia mūsų norima saulė.Tai svarbu, kai kasmet einame brandos keliu ir žodis negalia gali tapti varžančia galia. Fizinė, protinė, įgimta, įgyta, pastovi, laikina ji mažina, neleidžia, atima iš mūsų galimybes būti savimi. Todėl turime nuolat daryti tai, kas padeda ne tik jos išvengti, bet ir susitikus būti tam pasirengus. Būkime. Gruodžio 1 diena, penktadienis Dar vienas metų laikas įžengė į sceną. Jis svarbus, nes pasitikę šventes, baigsime senus metus. Atėjo žiema - permaininga ir šalta - šilta. Su ledu, speigu, lijundra. Su atodrėkiu ir sniego pūga. Todėl svarbiausia turėkime šilumą savyje, kad būtų saugu dvasioje ir gera žiemos kelionėje. Einame drauge. Lapkričio 30 diena, ketvirtadienis Ruduo vėl palieka mus vienus su viltimi po metų susitikti. Dabar toliau mokysimės bendrauti žiemos ritmu, valdyti emocijas tokiu rezultatu, kad aplankytų jausmai, leidžiantys pasijusti patenkintu ir džiaugsmingu. ***** Lapkričio 29 diena. trečiadienis Nauja diena. Ko gero baltu sniegu papuošta. Ir vėl svarbu mūsų vidinė nuostata. Ką jaučiame viduje ir ką komunikuosime išorėje? Turime save nuteikti ir įvertinti, kuo džiugina ši diena, o praradimai -tik išmokta pamoka. * Lapkričio 28 diena, antradienis Mūsų kasdienybė nerimo ir nežinios sklidina. Paros erdvė vis naujomis tamsos valandomis pildoma. Todėl svarbu rutinoje turėti simbolius, kaip savo vidinius šviesulius. Pražydo mano gėlė ir suteikė stiprybės paversti nerimo ir nežinios tamsą dvasine gerove. Lapkričio 27 diena, pirmadienis Paskutinė rudens savaitė, atėjo su žinia, kad savo šalta temperatūra ji nori būti žinoma. Kai norima išsiskirti, reikia turėti aiškių lūkesčių ir atsarginių išeičių. Tada netikėtas šaltis ar šiluma, bus tik galimybė vėl patobulinti save. ***** Lapkričio 25 diena, penktadienis Šv. Kotrynos, Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris, Pasipriešinimo pirkiniams diena Puokštė progų pagalvoti apie mūsų kelionę gyvenimo keliu. Ne tik Šv. Teresė mokslą globoja. Ačiū jai. Bet ir smurtas vis dažniau mūsų gyvenseną žaloja. Visa tai susiję ir su pasipriešinimu pirkti. Kai pirkimas nustelbia reikmę įsigyti tik būtinų daiktų, o tampame vartojimo aukų būriu. Būkime išmanūs ir savyje galingi, galėdami pasidžiaugti, kad esame laimingi. Lapkričio 23 diena, ketvirtadienis Rudens diena, pabalinta sniegu ir vėjo genama pūga. Ryto oras keičia mūsų nuotaiką. Kur svyra pasitenkinimo rodyklė: gerai, kad atėjo žiema ar vėl šalta, slidu ir nesaugu? Svarbu pasakyti sau: naujos galimybės-aš einu toliau. *** Lapkričio 21 diena, antradienis Bėga laikas į gyvenimo lankas, apeidamas sėkmių kalnus ir nevilties duobes. Svarbu, kad jis pildytų mūsų svajones, kauptų energiją ir duotų tai, kai gali sau pasakyti: aš gyvenu laimingai ir gerai, ir negaliu daryti kitaip. * Lapkričio 20 diena, pirmadienis Savaitės išmintis. „Įvykiai neturi kitokios prasmės negu ta, kurią jiems suteikiame. Aš sustojau ir paklausiau savęs, kuri iš daugelio galimybių man tinkamiausia, naudingiausia? Kai šitaip pakeičiame mąstyseną pradeda vykti nuostabūs dalykai: ieškome teigiamų įvykių ypatybių, pastebime vieni kitų energingumą, matome aplink vykstančius stebuklus. Tai sudaro mūsų gyvenimą, ateitį, pasirinkimą ir daro poveikį, keičia gyvenimą.“ D. Taylor ***** Lapkričio 19 diena, sekmadienis Sekmadienis. Kaip jį įvertinsime, didžia dalimi nuo to priklausys jo nauda. Paskutinė savaitgalio diena, liūdna, rytoj vėl veikla. Dar sekmadienis - šaunu, toliau ilsimės, darome su meile kas patinka, rytojų pildome gerumu *** Lapkričio 18 diena, šeštadienis Sėkmės veiksniai. Kas tai? Žinios, vertybės, asmeninės savybės, įgūdžiai, padedantys atlikti darbą, pasiekti norimą rezultatą ir gerą saviraišką. Be technologinių gebėjimų labai svarbus veiksnys yra mūsų bendravimo pavyzdys. Kompetencija ir elgesys- tai raktas atidaryti sėkmės duris. Lapkričio 17 diena, penktadienis Tarptautinė studentų diena Studentija, tai ne tik puikus pasirinkimas būti išsimokslinusiu profesionalu. Tai viso gyvenimo kodas nuolat augti ir džiaugtis savo tobulėjimo procesu. Būkime. *** Lapkričio 16 diena, ketvirtadienis Tarptautinė tolerancijos diena Daug žodžių su ta pačia pabaiga: arogancija, elegancija, tolerancija. Visi jie turi savo sritis ir poveikius tam, kas susiję su mumis. Todėl būkime išmanūs, kad jau žodžio pradžia vestų į norimą pabaigą. Toleruokime. *** Lapkričio 15 diena, trečiadienis Kėlimosi ryte procedūra, pakeitus laiką, vis dar yra aktualija. Vieniems žiemos laikas yra atgaiva, nes viskas vėl stojo į savo vietas. Kiti kas rytą nelaimingi, nes jiems vasaros laikas buvo sėkmingas. Būkime laike laimingi. *** Lapkričio 14 d., antradienis Savaitės išmintis. "Švietimas veikia kaip vienijanti visuomenę jėga perduodant vertybes, jungiančias skirtingas visuomenės dalis." J. Grigas *** Lapkričio 13 d., pirmadienis Pasaulinė Gerumo diena Metai sezonų ciklą apsuko ir vėl atėjo ši diena. Ji mūsų paklausia, kiek gerumo puoselėjame savyje ir kaip tuo turtu dalinamės išorėje? Gerumas ir mes. Pasižiūrėkime, kaip mūsų asmeninėje erdvėje pasiskirsto gerumo linksniai: Kas? Gerumas; Ko?Gerumo; Kam? Gerumui; Ką? Gerumą; Kuo? Gerumu; Kur? Gerume; Ir šauksmininkas mums sako: Gerume, būkime visada drauge ir bėdoje, ir džiaugsme. Tu esi mūsų gyvenimo prasmės ir laimės raiška. Sveikinimai visiems Gerumo komunikacijos nariams. Einame toliau gerumo keliais ir dalinamės Gerumo vaisiais. Švęskime. *** Lapkričio 11 d., šeštadienis Mūsų nuotaika. Nuo ji priklauso? Kodėl vieną rytą ji puiki, o kitą- subjurusi? Gera-bloga, pakili-prislėgta. Ir aplinka lemia mūsų šitą emocinę būseną. Tegul šiandiena būna paženklinta nuotaika puikia ir norima laikysena * Lapkičio 8 d., trečiadienis Europos sveikos mitybos diena Valgome, nes norime būti sotūs. Gaminame, nes turime progą pasidžiaugti skaniu maistu. Viskas būtų puiku, jeigu visa šita maisto veikla būtų ne tik pavadinta sveika mityba, bet ir užtikrintų mūsų geros savijautos ir dvasinio meniu darybą. Skanaus. ***** Lapkričio 7 d., antradienis Eilinė metų diena. Jokių oficialių progų minėti nėra. Todėl padarykime ją švente, kad vaivorykštė spindėtų mūsų viduje, nes kas gera ir gražu pirmiausia jaučiame širdyje. Įsimintina diena, kuriai pavydės vakardiena. Va taip. *** Lapkričio 6 d., pirmadienis Savaitės išmintis "Lapkritis verčia jaustis, kad gyvenimas bėga greičiau. Valandas stengiuosi užpildyti prasmingiau, kad jas pristabdyčiau." H. Rolins *** Lapkričio 4 d., šeštadienis Puikiai žinome, kas mums nepatinka/patinka. Kas gražu/negražu. Ar turime atsakymą į klausimą ne tik šio žodžio prasme, bet ir savo būsena, kas mums yra GERA kūne ir dvasioje? Kaip visa tai daliname savo viduje ir išorėje? Kad savo likimą sietume su sėkmės taku ir laimės žvaigždės siekiu. Gera, gerai, gerumas. Lapkričio 3 d., penktadienis Šventės praėjo. Paminėjome, prisiminėme, susitikome. Ką jos paliko, kas vertinga ir stabilu? Kam dar reikia aktyvaus bendravimo ir daugiau realių veiksmų? Švenčių dvasia - tai kasdienybės energijos šviesa. *** Lapkričio 2 d., ketvirtadienis Emocinė stiprybė - tai ne piktintis sunkiais jausmais ir jais atsikratyti. Tai geba įveikti juos sveika reakcija ir sau aiškiai pasakyti: nebėgu nuo sunkių jausmų, juos žinau, dėmesį valdau ir savo atsparumą šitaip ugdau. *** Lapkričio 1 d., trečiadienis Lapkritis atėjo su Visų Šventųjų diena. Vėlinių dvasios šviesa. Proga ne tik pagerbti, prisiminti išėjusius, bet ir aktyviau su jais mintyse pabendrauti. Tai mūsų vidinio pasaulio vertybių sistema- įvertinti save ir pasakyti nesantiems šalia, kad gyvenimas teka norima vaga. Esame kartu ir atskirai - mes čia, o jūs tenai. Būkime. * Spalio 30 d. antradienis Paskutinė spalio mėnesio diena. Sutinkame ją su nuotaika gera. Ji patvirtina mūsų išmoktas pamokas, suteikia norimą jauseną. Laukia mūsų rudens tęsinys. Žiemai pasirengti taip, kad kojos ant ledo tvirtai laikys ir neslys. * Spalio 30-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas." J. V. Gėtė *** Spalio 29-oji, sekmadienis Ir vėl pasikeitė laikas. Tai kaip naujas veiklos saikas. Nors turi patirties ir žinai, reikia mokyti save gyventi naujai. Dieną neišsimiegojus baigti žvaliai. Tai detalės, jų nesunku išvengti ir gyvenimo sėkmės keliu žengti. *** Spalio 28-oji, šeštadienis Mūsų nusiteikimą ir keli žodžiai gali parodyti. 300 dienų praėjo, metai į pabaigą pajudėjo. 300 dienų į laiko bedugnę nugarmėjo. 300 dienų į patirties ir sėkmės bokštą ant sparnų nuskrido ir suteikė mums galimybę tobulėti. *** Spalio 26-oji, ketvirtadienis Mūsų asmens skirtumai-tai daigai ir želdiniai, kurios turime pirmiausia atpažinti ir žinoti. Skirtumas kaip galimybė išreikšti save, parodyti savo kūrybines puses. Išnaudoti savo originalumą ir nekonkuruoti, o mielai bendrauti * Spalio 25-oji, trečiadienis Kai protas ir kūnas įsitempę, išeitis slypi mūsų viduje. Pabūti gamtoje, pasirūpinti minčių, jausmų ir kūno derme. Tikėjimas savimi, noras duoti kitiems, yra vidinės energijos harmonija, potencialas džiaugtis kasdiena. ***** Spalio 23-oji, pirmadienis Savaitės išmintis "Norint būti lydimam sėkmės, privalu kliautis tik savimi. Viskas, ko reikia siekiant tikslo, slypi jumyse, tereikia naudotis." D. Taylor Spalio 22-oji, sekmadienis Apsikabinimo galia, susijusi ne tik su gera nuotaika. Jis padrąsina ir padeda įveikti baimę. Gesina streso ir pykčio laužą, padeda pajusti meilę. Apsikabinimas viena iš ryšio priemonių, suprantama geriau nei daug gražių žodžių. Net ir pačiam save reikia apsikabinti, nes per dieną, mokslininkų teigimu, tai reikia 4 kartus patirti. Apkabinimas virtualus - tai irgi pojūtis puikus. Apsikabinkim KLAUSIMĖLIS Warning: include(/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php): failed to open stream: No such file or directory in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php on line 15 Warning: include(): Failed opening '/usr/home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/apklausa.php' for inclusion (include_path='.:/usr/share/pear:/usr/share/php') in /home/fs/www/templates/zurnalistai/modules/shonas.php** on line 15 Radai klaidą? Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)