2019 m. gruodžio 5 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

TRADICINĖS VAIŽGANTINĖS MALAIŠIUOSE

Rasa Kaunaitė

IMGP1052r_II.jpgNe kartą Malaišiuose, Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje, buvo organizuojami jau tradicija tapę respublikiniai „Vaižganto skaitymai”. Šių renginių metu pradėtos įteikinėti ir literatūrinės Vaižganto premijos, įsteigtos dviejų kūrybinių šalies organizacijų – Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos. Tokių sambūrių metu visuomet prisimenamas ir pagerbiamas žymusis kraštietis Juozas Tumas-Vaižgantas, organizuojamos fotografijų parodos „vaižgantiška” tematika, pristatomos naujai išleistos svėdasiškių knygos, po aukštais Malaišių klevais skamba meno profesionalų ir mėgėjų atliekamos dainos, skaito aktoriai. 

Nuo 2009-ųjų metų šis renginys pavadintas „Vaižgantinėmis”. Per pirmąsias „Vaižgantines” Malaišiuose buvo paminėtos Vaižganto140-osios gimimo metinės, o respublikinė Vaižganto premija buvo įteikta Tautos poetui Justinui Marcinkevičiui. 2010-ųjų rugsėjį Vaižganto premija įteikta kauniečiui žurnalistui Juozui Kundrotui, tais metais buvo paminėtas ir Malaišių 755-asis jubiliejus. O 2011-ųjų „Vaižgantinės” irgi buvo neeilinės. Šio respublikinio renginio metu organizuoti jubiliejiniai – jau dvidešimtieji „Vaižganto skaitymai”, o jubiliejinė – dešimtoji Vaižganto premija įteikta vilniečiui rašytojui ir publicistui Liudvikui Jakimavičiui. Vaižganto gyvenimo pėdsakus menančiuose Malaišiuose „Vaižgantinių” metu pagerbiami ir svėdasiškiai, jiems įteikiant Svėdasų seniūnijos įsteigtas Vaižganto mažąsias premijas „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui”. 

Kauniečių žurnalistų delegacija, vadovaujama ir vežama skyriaus pirmininko ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Valdybos nario Vido Mačiulio rugsėjo 22-rosios rytą išsirengė į sėlių kraštą, į „Vaižgantinių” iškilmes. Pakeliui vis diskutuodami apie kultūrą bei sportą, nepajutome kaip atsidūrėme Kunigiškių kaime, Vaižganto muziejaus kiemelyje. Nors oficialiai tai Svėdasų krašto muziejus, priklausantis Anykščių rajono savivaldybei ir Svėdasų seniūnijai, bet Vaižganto vardas Svėdasų krašto muziejui savaime tiko ir pritiko. Šis muziejus veikia dar carizmo laikais statytos buvusios Kunigiškių pradžios mokyklos pastate. 

IMGP0991r_II.jpgJau pats statinys -- istorijos paminklas. Šią mokyklą lankė ir būsimieji šviesuoliai, gerai žinomi savo veikla, garsinę Tėvynę Lietuvą žmonės: lietuvių literatūros klasikas, visuomenės veikėjas, kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas, akvarelės meistras Kajetonas Skėrius, žymi išeivijos rašytoja Alė Rūta ( Elena Nakaitė-Arbienė ). Kunigiškių mokytojų šeimose, įvairiu metu gyvenusiose mokyklos pastate, augo jų vaikai, vėliau tapę garsiais žmonėmis. Tai pasaulinio garso mokslininkas, semiotikos mokslo pradininkas prof. Algirdas Julius Greimas, mokslininkas kalbininkas Zigmas Kuzmickis. Ilgas būtų pasakojimas apie mokyklos ir jos tapimu muziejumi istoriją, reikia džiaugtis, kad šį muziejų turime. 

Prieš pasirašydami muziejaus lankytojų knygoje, dar nuoširdžiai pasidžiaugėme išgirdę, kad muziejuje rengiamas Svėdasų krašto talentų sambūris „Ieškokime „deimančiukų” savyje ir šalia savęs”. Džiugiai nuteikia ir bendras keleto organizacijų darbas – „deimančiukų” paieškas ir pristatymus muziejus rengia kartu su vaižgantiečių klubu „Pragiedrulys” ir Anykščių kultūros centro Vaitekūnų skyriumi. 

Į Malaišius atvykome dar truputį anksčiau, norėjome prieš renginį suspėti pabendrauti su atvykusiais kolegomis, draugais ir bičiuliais. Žinojome, kad „Vaižgantinių” iškilmės pasižymi renginių gausa. Nudžiugome pamatę, kad atvyko daug vilniečių. 
Nors sinoptikai ir pranašavo ne kokius orus, o jie tikrai svarbu, kai renginys keletą valandų vyksta po rudenio dangum, -- bet lietus Malaišių padangę maloningai aplenkė. 

IMGP1027r_II.jpg„Vaižgantinių” iškilmių pradžią paskelbė patrankos salvės už Tėvynę Lietuvą, Vaižganto šviesų atminimą, Vaižganto premijos laureatus ir visus “Vaižgantinių” dalyvius. Tokia dovana pasirūpino Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys Bronius Budreika,Vytautas Budreika ir Pranas Maišelis. Kol vyrai triūsė užtaisinėdami patrankas, o žiūrovai skendėjo parako dūmuose, jaunoji bardė dainavo, pritardama sau gitara. Ta skirtingų energijų dermė tikrai išsklaidė kasdienybės nuotaikas, visi nusiteikė tapti šventės dalyviais. 

Šventės vedėjo mikrofoną perėmė LŽS ir NŽKA valdybų narys, LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis. Jis paskelbė vienuoliktosios Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos įsteigtos respublikinės Vaižganto premijos įteikimo ceremonijos pradžią ir suteikė žodį Juozo Tumo-Vaižganto premijos Vertinimo komisijos pirmininkui Juozui Kundrotui - devintajam šios literatūros premijos laureatui. 

Juozo Kundrotas pranešė, kad 
rugsėjo 12-ąją Vilniuje įvyko kasmetinės, jau vienuoliktosios lietuvių literatūros klasiko Juozo Tumo – Vaižganto vardo literatūrinės premijos vertinimo komisijos posėdis, kuriame buvo išnagrinėti šešių autorių pateikti septyni kūrybiniai darbai. Lietuvos menų kūrėjų asociacijos nariai - rašytojai Birutė Jonušaitė, Liudvikas Jakimavičius, Danielius Mušinskas, ir žurnalistai Danutė Jokubėnienė, Aldona Žemaitytė-Petrauskienė,Juozas Kundrotas sprendė, kam skirti Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos įsteigtą 2012 metų Vaižganto premiją.

Balsų dauguma vertinimo komisija šių metų Vaižganto premijos laureate pripažino Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narę kaunietę Perpetua Dumšienę už jos parengtą monografiją „Dulkėto erškėčio ugny“. Tai knyga apie poetą Antaną Kalanavičių, dramatiško likimo kūrėją, kurio aukštos prabos poezija, jam gyvam esant, buvo ignoruojama. Poetas buvo pateikęs „Vagos“ leidyklai keletą eilėraščių rinkinių suaugusiems ir vaikams, bet nė vienas nebuvo išleistas. Tik po poeto mirties išėjo stambi poezijos knyga „Ne akmenys guli“, sukėlusi didžiulį susidomėjimą net užsienyje ...

Laureato diplomas ir vardinis medalis įteikiamas Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narei Perpetuai Dumšienei. 
Išmoningi šventės organizatoriai šiais metais ceremoniją praturtino dar vienu akcentu – sukūrė originalų laureato krėslą. Pasirodo jis tikrai pravartus, nes sveikinimo kalbos, muzikiniai ir poetiniai sveikinimai truko apie valandą, tad laureatui prisėdus daug lengviau deramai laikytis, skendint ąžuolo lapų vainike. 

Sveikino Anykščių rajono vicemeras Donatas Krikštaponis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Šimėnas, Svėdasų seniūnijos seniūnas Valentines Neniškis, kiti Vaižganto krašto kultūros žmonės. 
Pasveikinti atvyko ir visuomeninių organizacijų – XXVII knygos mėgėjų draugijos ir Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkų – Dalios Poškienės ir Juozo Dingelio vadovaujami laureatės kolegos. Perpetua Dumšienė yra abiejų šių organizacijų narė. Tai organizacijos, kurių įkūrėjas buvo Juozas Tumas-Vaižgantas. Laureatę pasveikino ir iš Dainavos girios atvykęs Vygandas Čaplikas, dailininkės Gražinos Didelytės kūrybinio palikimo globėjas ir skleidėjas. 

IMGP1039r_II.jpgYpatingą siurprizą šį kartą padarė į renginį atvykę knygos „Dulkėto erškėčio ugny” herojaus -- poeto Antano Kalanavičiaus žemiečiai. Nedzingės moterų ansamblis savo marčią pasveikino daina ir gimtojoj žemėj išaugintų astrų kašiką įteikdami. Pasirodo, kad Nedzingės mokykloje mokėsi ir garbingas renginio svečias nuo pat pirmųjų „Važganto skaitymų” -- aktorius Vytauto Didžiojo ordino kavalierius Tomas Vaisieta. Jis užsiminė, kad į savo kūrybines programas įtrauks ir poeto Antano Kalanavičiaus eiles. ( Neoficialūs šaltiniai mums pranešė, kad rugsėjo 22-roji yra ir Tomo Vaisietos gimimo diena.) Pamatę tokį Dzūkijos desantą, svėdasiškiai pajuokavo: Dzūkai mus okupavo. 

Atėjo eilė ir laureatei tarti žodį. Nusilenkusi žemei, kuri išaugino Vaižgantą ir susirinkusiems žmonėms, kuriems svarbūs Važganto idealai, padėkojusi už premijos paskyrimą knygai, P. Dumšienė pasidalijo savo mintimis: 

"Vaižganto premijos nuostatuose buvo toks reikalavimas – knygoje turėjo gražiai derėti grožinis ir publicistinis tekstas. Tad ir savo neilgą pasisakymą padalinsiu į grožinį ( fantazy ), jame daugiau vaizduotės ir emocijų; ir į publicistinį.
Dėkodama už Vaižganto premijos paskyrimą knygai DULKĖTO ERŠKĖČIO UGNY, pabandysiu Jums atskleisti, kaip aš pati įsivaizduoju šį įvykį. O jaučiu lyg man būtų pavykę padovanoti Vaižgantui džiaugsmo dėl dar vieno atrasto deimančiuko. Neabejoju, kad jei Vaižgantas būtų gyvenęs Kalanavičiaus laikais, jis tikrai būtų poetą su džiaugsmu visuomenei pristatęs juk taip mokėjo talentais pasidžiaugti. Ir dabar Aukštybėse, kur Vaižgantas apsigyvenęs jau seniai, jis nudžiugs, galėdamas pagloboti ten poetą, kuris dar naujokas – jis ten dar tik 20 metų. Tad ir Jus, Vaižganto žemės žmones, labai prašau į savo širdis ir knygų lentynas priimti poetą Antaną Kalanavičių. Jo humanistinė kūryba, pagarba visai Kūrinijai, žmogaus darbui, harmonijos šalininko laikysena Vaižgantui tikrai būtų priimtina. Tegul Antano Kalanavičiaus kūryba tampa vis labiau artima ir Jums. 

IMGP0994r_II.jpgPublicistinėje savo kalbos dalyje, noriu pasakyti, kad Vaižganto švietėjiškas nusiteikimas man visada atrodė labai svarbus lietuvio inteligento laikysenoje. Priklausau atkurtai XXVII knygos mėgėjų draugijai, kurios vienas iš kūrėjų buvo rašytojas Juozas Tumas – Vaižgantas. Tai draugija, vienijanti knygų kolekcionierius ir mėgėjus. Ne kartą teko skaityti labai pilietiškus Vaižganto pasisakymus „Apie dvigubą bibliofilybę”. Jų esmė tokia: lietuvių inteligentas, gyvenantis nelabai turtingoje savo Tėvynėje, negali elgtis šioje draugijoje taip, kaip turtingųjų visuomenių atstovas – tik gėrėtis savo elitiniame ratelyje savo knygų kolekcijomis it aptarinėt knygų grožio subtilumus. Lietuvis inteligentas turi būti švietėjas, ir kiek gali su kitais visuomenės sluoksniais savo žiniomis dalintis. Šiam vaižgantiškam Draugijos sparnui mielai save priskiriu. Kiek jėgos leidžia, tokia pozicija vadovaujuosi rašydama kultūros klausimais į Čikagos „Draugo” Kultūros priedą, susitikdama su mokiniais Meno kūrėjų asociacijos projekte „Aukštosios kultūros impulsai Lietuvos mokykloms”, savanoriaudama „Šviesuvos” projektuose. 
DULKĖTO ERŠKĖČIO UGNY tuos principus irgi galima atsekti – stengiamasi kiek galima pagerbti poetą išauginusią žemę ir jį išugdžiusių žmonių kultūrą. "

Dovanodama Vaižganto muziejui knygą „Dulkėto erškėčio ugny: knyga apie poetą Antaną Kalanavičių” laureatė paskaitė ir savo mėgstamiausių Antano Kalanavičiaus priegiesmių. 
Pagal šventės programą atėjo eilė ir ketvirtosios Svėdasų seniūnijos įsteigtos Vaižganto mažosios premijos “Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui” įteikimui. Visi nudžiugo, kai jos laureatu buvo paskelbtas žinomas teatro, kino ir televizijos aktorius, Respublikos nusipelnęs artistas Ferdinandas Jakšys, nes tikėjosi išgirsti jo talento atgaivintus kūrėjų tekstus. Bet teko nuliūsti, nes aktorius yra išvykęs. Apdovanojimą atsiėmė aktoriaus sesuo. 

IMGP1018r_II.jpgŠiemet Vaižganto herojų skulptūrų parkas vėl praturtėjo. Tad vyko medžio skulptūros, skirtos Vaižganto apysakos“Dėdės ir dėdienės”herojui tijūnui Rapolui Geišei palaiminimas ir pristatymas visuomenei. Sukūrė skulptorius Aleksandras Tarabilda Svėdasiškių draugijos “Alaušas”ir Vaižganto giminaičių sambūrio “Ainiai”iniciatyva. Rėmėjai -- Anykščių miškų urėdijos urėdas Sigitas Kinderis, Svėdasų girininkijos girininkas Donatas Tuska. 

Gražiai buvo surengtos ir knygos “Svėdasai: praeitis ir dabartis” sutiktuvės Malaišiuose. 
Plojimais visi pasitiko Rokiškio krašto ūkininką Vytautą Šliką, kuris visiems šiandien pažymėtiems kūrėjams įteikė po savo išaugintos ruginės duonos kepalą. 

Meninėje programoje koncertavo meno kolektyvai, dainuojamosios poezijos atlikėjai. Ant Malaišių senųjų pastatų sienų veikė fotografijų parodos. Ta proga buvo išleistas naujausias laikraščio „Pragiedrulių žemė“ numeris. ( Lėšas laikraščio leidimui skyrė Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės labdaros ir paramos fondas.)

IMGP1006r_II.jpgPasibaigus renginiui turėjome progos maloniai pabendrauti, pasišnekučiuoti po rudenio spalvomis nuauksintais klevais prie bendrų vaišių stalo. Vaižgantinių organizatoriams dzūkai papasakojo kaip Nedzingėje rengiami tradiciniai poeto Antano Kalanavičiaus poezijos skaitymai – poetinės Antaninės. 

Grįžome į Kauną vėlai, nes pakeliui aplankėme dar ir Puntuką, o laureatė su šeima dar pasuko link Biliūno „Laimės žiburio”. 



Kauniečio fotografo, LŽS nario Ričardo Šaknio nuotraukos 




Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)