2019 m. gegužės 25 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Mykolas Drunga. Kada žiniasklaida atitinka savo profesijos esmę?

LRT radijas

1233415499am09013101mykolasdrunga_II.jpgNeseniai visais atžvilgiais pavyzdingo Šveicarijos laikraščio „Neue Zürcher“ vyriausiasis redaktorius Markusas Spillmannas priminė savo kolegoms žurnalistams, kad šie „nesitikėtų, jog prie jų būtų prisiliečiama tik šilkinėmis pirštinėmis. Be to, būtų neetiška sau patiems, kaip žurnalistams ar leidėjams, reikalauti teisių, į kurias savo publicistiniame darbe jie patys nežiūri rimtai“.

Tarp tų dalykų, kurių publicistai reikalauja sau, bet dažnai nepaiso kitų atžvilgiu, yra štai tokie: „teisė būti išklausytiems, faktų tikrinimas pagal tiksliausias žinias ir švariausią sąžinę, skaidrumo dėl savo paties motyvų, interesų ir nuosavybės ryšių užtikrinimas.

Užtat žiniasklaidos atstovai turėtų daryti viską, kad liktų kuo ištikimesni savo pačių profesijos taisyklėms – net ir esant ekonomiškai sunkioms sąlygoms ir negarantuotoms darbo aplinkybėms.  
Kartu, žinoma, būtina, kad žurnalistai būtų gerai išmokyti, padoriai apmokami ir galėtų dirbti žmoniškomis sąlygomis. Jų nereiktų priversti bijoti, jog dėl savo veiklos bus be pakankamo pagrindo traukiami į teismą ar jiems grėstų suėmimas ar net mirtis.

Šitaip suprasta žiniasklaida ir gali tikėtis, kad atitiks savo profesijos esmę – per kritišką klausinėjimą, kruopštų tyrimą ir aklai nepasitikintį atstumą išlygintį tą informacijos ir žinių deficitą, kuris piliečius nuolatos skiria nuo galią ir valdžią turinčiųjų.

Žurnalistai ne tik šiaip sau kuria „informacija“ vadinamą produktą, kurį būtinai reikia parduoti. Jie visų pirma prisiima atsakomybę visuomenės atžvilgiu, kurios negalima tiesiogiai išreikšti kaina.
Žiniasklaida užtat pirmiausia turi tarnauti švietimui, o ne suvedžiojimui“, – rašė dienraščio „Neue Zürcher“ vyriausiasis redaktorius Markusas Spillmannas.

Kad ne viskas išmatuojama pinigais, kitame – ir būtent švietimo – kontekste, priminė ir Naujojo Džersio kolegijos Verslo mokyklos dekanas Williamas W. Keepas. Savaitraščio „Chronicle of Higher Education“ (Aukštojo švietimo kronika) išspausdintame straipsnyje „Nelemtas verslo iškilimas aukštajame švietime“ jis rašė: 
„Nors kolegijos gali daug ko išmokti iš verslo operacijų, traktuoti kolegiją tik kaip verslo įmonę būtų klaida.

Aišku, aukštojo švietimo institucijos stovi prieš precedento neturinčius iššūkius. Tai didėjanti konkurencija dėl naujų studentų srautų savo krašte ir užsienyje, naujų technologijų galimybės, kainos ir netikrumai, mažėjanti valstybės parama viešosioms įstaigoms, kylantys išsimokslinimo kaštai, didesnis studentų finansinis įsiskolinimas.

Visa tai reikalauja atsargiai pasverti biudžetus. Stagnuojančios ar net mažėjančios įplaukos ir neaiškios įsidarbinimo prognozės aktualizuoja klausimą, kokia gi išvis mokso diplomo nauda“. 
Todėl, – tęsia W. W. Keepas, – kai kurie kritikai ir siūlo aukštajam mokslui taikyti daugiau verslo įmonei būdingus kriterijus, žiūrėti į studentus kaip į klientus. Vis dėlto „studento kaip kliento modelis netinkamas“, – aiškina verslo mokyklos vadovas ir tikina, kad „mums reikia išmokti verslo drausmės be orientavimosi į trumpalaikę naudą“.

Kodėl? Ogi todėl, kad „rinka yra amorali. Konkurencinga rinka nustatys teisingą kainą – nesvarbu, kokainui ar kakavai – bet nebūtinai visuomeninę to produkto vertę. Metinis 25 procentų būsto kainų pakilimas neatskleidžia giluminių to kilimo priežasčių ar būsto tikrosios vertės. Rinkos nežino brandaus miško vertės po trijų kartų. 
Jos taip pat negali tiksliai nustatyti visą gyvenimą apimančios sąmoningo susipažinimo su meno ar muzikos klasika vertės. 

Savybės ir įgūdžiai, dėl kurių sielojasi profesionalūs švietimo darbuotojai, dažnai nepaklūsta trumpalaikiems rinkos vertinimams. 
Iš verslo įmonių galime išmokti atsakingai paskirstyti resursus, kurti skaidrius ir drausmingus biudžetus, planuoti saugesnę finansinę ateitį. Tačiau lygia greta turime vengti užriesti nosis dėl komercinės „sėkmės“.

Per daug jau sėkmingų verslo vadybininkų aukština laisvosios rinkos sistemos pliusus, skelbdami, jog kai kurie veikėjai bene per dideli, kad jiems būtų galima leisti sužlugti, todėl juos ir reikia apsaugoti nuo rinkos jėgų. 
Per daug sėkmingų verslo vadybininkų veidmainiškai priima pinigus iš valdžios ir tuo pat metu verkia dėl valdžios kišimosi į ekonomiką. O kas atsitinka, kai tiems pinigams iškyla pavojus?

Manheteno prokurorai neseniai pradėjo tirti Niujorko miesto universiteto Barucho kolegijos verslo magistrantūros programą, kurioje kai kurie pažymiai, įtariama, buvo klastojami tam, kad pinigų srautai iš valdžios neišsektų“. 
Savo ilgą straipsnį Naujojo Džersio kolegijos Verslo mokyklos dekanas Williamas W. Keepas baigia taip: „mes akademiniame pasaulyje turime atsargiai atskirti tuos verslo aspektus, kurie mums pasitarnauja, nuo tų, kurie mums netinka“.

Nuotraukoje: Apžvalgos autorius,  Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centro ir  Lietuvos radijo bendradarbis Mykolas Drunga

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)