2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

ADOMAS SUBAČIUS. SENO DZŪKO NUO IGNALINOS SEIMO RINKIMŲ LAPELIAI ( XII - XIII )


Subacius II n_1.jpg (Tęsinys)

12. Apie deputatų atšaukimą 

Yra, bra, tokie pasakymai: dirba kap ne sau, dirba kap sau, dirba atbulom runkom. Da možna pridurt, kad galima dirbt i atbulu protu. Tep jau yra, kad vieni talkindami ar pasamdyti dirba kap sau, e kiti i sau dirba atbulom runkom. Labai norėtųs, tep i turėtų būt, kad mūsų išrinkti deputatai, mūsų tarnai, mums dirbtų kap sau. Galima keikties, galima šaipyties, ale šite nėra. Anys dirba sau.
Va, Seimo posėdis, reikia balsuot, e balsuotojų mažiau nei penkiasdešim. Iš šimto keturiasdešim vieno. Kur visas šimtas mūsų tarnų? Kade anys nesėdi Seime? Nelabai gerai pasakiau, kade nesėdi. Anys gi turi ne sėdėt, e dirbt. E dabar i pasėdėt nesteikia. Tai ką anys veikia? Velniai žino, ką veikia. Tik darban nevaikščioja. Vėl negerai pasakiau, anys darban gali važinėt, jiem benzinas darmavas. 
Šite mūsų tarnai darban nevažinėja, darbo metu velnius išdarinėja, šaipos iš mūsų, darbdavių. I nieko jiem negalima padaryt, niekap negalima sudrausmint. Gaspadorius šitokį akiplėšą i tinginį tarną, nu, berną, i per patį darbymetį atleisdavo. E mes negalim. Nėra tokio įstatymo. Tai seniai reikia, kad anas atsirastų. Ale mūsų išrinktieji niekaip nenori priimt įstatymo, pagal katarų būtų galima ne tik išrinkt, ale i atšaukt blogai dirbančius i nevalyvai gyvenančius išrinktuosius. 
Pamėginkim vieną kartą pasiekt, kad tokis įstaymas būtų priimtas. Prispirkim kandidatus pasižadėt, kad anys tokiu įstatymu rūpinsis. Duokim jiem pasrašyt šitokį pasižadėjimą. 
Pasižadėjimas
Aš, takis i takis, susitikime su rinkėjais pasižadu, jei būsiu išrinktas Seiman, kiek galėdamas rūpinties, kad būtų priimtas įstatymas, pagal katarų jūs galėtumėt mane atšaukt iš deputatų, jei netesėčiau pažadų ar padaryčiau kokią bjaurią kiaulystę. (Data i parašas.) 
Mano žmonelė sako, kad da reiktų pridėt “Tepadeda man Dievas”. Bet gal nereikia. Kai pridėsi, paskui anas galės teisinties, kad netesėjo pažadų, aba jam nepadėjo Dievas. Tegu anas pats sau padeda! 
Jeigu kandidatas pasrašyt nesutiktų, reikia pasiųst jį ten, iš kur atėjo, e jeigu neišeitų, patiems stotis i išeit. Tegu džiaugias likęs vienas su savo parankiniais.

13. Apie susilaikymą balsuojant

Ažeinu, bra, in Juozupų, kataram kojos ataimtos, e ti jau Bronusis sėdi. Didelis politikierius. Juozupas negali vaikščiot, niekur negali išeit, vis guli, tai politikuoja pagal laikraščius i televizorių. E Bronusis politikuoja daugiau per save, laikraščių neskaito i prie televizoriaus per dienas nesėdi. Tade inejis i sakau:
-Tai ką, politikuojat? Valdžią verciat? 
-Valdžios liežuviu nenuversi, -- sako Juozupas. -- E paeit negaliu. Va, Brunusis toža sėdi i neina verst, nar jam labai nepatinka Seimo balsavimai... 
-Cia ne patikimo reikalas, -- karštai pertarė Bronusis. -- Tvarkos nėra! Balsuot reikia už arba prieš. E vis atsiranda tokių, katarie atsisako balsuot, suslaiko. Tai kokio velnio tu ten sėdi! Tave išrinkom balsuot, ne suslaikyt. Tai i balsuok, kap galva neša. Gyvenimas parodys, kap ana neša. 
-Tai kad kai kada žmogui sunku apsispręst, kap būtų geriau, šite ar šite, -- iš patirties paprieštaravau. 
-Sunku! Žinau, kad sunku. Va, sakysme, prisimenat, gaspadoriaujunt reikdavo apsispręst, kur sodint bulbas: in kalniuko ar lobe. Jei vasara bus sausa, geriau lobe, jei lietinga -- lobe bulbos gali prigert. I apsispręsdavom, i pasodindavom. Kai kadu labiau pataikydavom, kai kadu mažiau. Ale nigdi nesuslaikydavom. Nebūdavo tep, kad nežinau, kokie bus orai, tai bulbų i nesodinu, suslaikau.
-Gaspadoriui lingviau apsispręst, -- iemė aiškint Juozapas. -- Anas atsako tik ažu save, e deputatas atsako až visą valstybę. 
-Netinka gaspadorius, paimkim teisėją. Anas, va, turi bylą, reikia nuspręst, žmogus kaltas ar nekaltas. Vienep paima -- lyg i nekaltas, kitep paima -- lyg i kaltas. E nuspręst reikia teisingai. Negalima kalto išteisint, e nekalto nubaust. I nusprendžia. Negali pasakyt: aš suslaikau.Gal i suklysta, ale nusprendžia.
-Teisėjas teisėjavimo mokslus išėjęs, jam lengviau, -- paprieštaravau.
-Mokslai mokslais, ale i galvą reikia turėt. I valios turėt galvai išjudint. I sąžinės turėt. Tik neaišku, kur buva deputato sąžinė, kai balsuojant anas suslaiko. 
Klausaus Bronusio, laikraščių neskaitančio i prie televizoriaus perdien nesėdinčio, daugiau per save politikuojančio. Teisingai kalba, tik kad gyvenime ne visa kas po teisybei eina.

14. Apie asilus

Asilas, bra, gyvuliukas nedidelis, turi keturias kajas, ilgas ausis i ilgų uodegų. Nar anas i nedickas, ale labai drūtas, ištvermingas. Kuntriai neša ne tik visakius šeimininką nešulius, ale, ti va, i jį patį, apsižergusį, kajam žemį siekiuntį.Tik kai vienų razų asilas asispiria, tai, bra, nei iš vietas. Nei ja išprašysi kad eitų, nei išstumsi. Stavi kap žemen inkastas. Šeimininkas turi kų nars sumislįt, kad anas suminkštietų i pajudietų.
Vieni saka, kad Lietuvaj asilų niera, kiti saka, kad yra labai daug. Kai gerai pamisliji, tai i vienų prauda, i kitų prauda. Keturkajų asilų tikrai niera, e dvikajų -- kiek nari. I miesti, i kaimi. In jų valdzia krauna kū tik nari i kiek nari, valdininkai in jų jadinieja i paslepsnius kulnais dauža, pašara kiek duoda, kiek neduoda i vis ragina i ragina. Šitakie, bra, yra, balševikų žadziais sakunt, visi darba žmanes, aba kitep, darba liaudis. 
Išeitis tik viena. Jeigu šitie darba žmanes nari būt žmaniem, turi sakyt “Stop!, nesduot šite apkraunami, šite jajami i padarami asilais. E jeigu nari būt asilais, turi toža sakyt “Stop!”, asispirt i nejudiet iš vietas, kap tikri asilai. Tegu valdzia suka galvū, kap išjudint. Tai kad i kuo kuo save laikytum, vis tiek reikia sakyt “Stop!” I sustajus nuspirt tuos, katarie in tavįs jaja. 
Mana žmanele saka, kad takias kalbas man gali blagai baigties. Da apkaltins, kad agituoju nuverst valdziū. Šita negali būt. Aš gi, bra, rinkiminiej agitacijaj nesakau “Pirmyn!” (vergai nužemintieji) , aš gi sakau “Stop!”

15. Apie pavienius kandidatus

Giliai urve gyveno pasakų slibinas. Baisus buvo. Turėjo devynias galvas ir spjaudė ugnimi. Bet nebuvo besotis. Kasmet reikalaudavo tik vienos mergelės, kad tik būtų graži ir skaisti. Amžius ir ūgis nesvarbu. Nusivilkdavo ją urvan ir visus metus būdavo ramus. Neidavo apylinkės siaubt ir žmonių galabyt. Ką jis su ta skaisčia gražuole visus metus darydavo, pasakos nutyli.
Kartą į apylinkes atklydo ne tik gražus, bet ir šaunus jaunikaitis. Pagailo jam mergelių. Susigrūmė su slibinu, nukapojo visas galvas ir dar liežuvį nupjovė. Vedė išgelbėtą gražuolę ir ilgai bei laimingai gyveno. 
Partijos taip baisiai kaip slibinas neatrodo. Galvų ir čiuptuvų turi nemažai, bet ugnimi nesispjaudo, skaisčiųjų nereikalauja. Atvirkščiai, į kokį urvą nelenda, tarp žmonių gyvuoja, jiems meilikauja, ką nori, tą iš jų pasiima. Apetitą turi nežmonišką. Tuo nesunku įsitikinti ir per rinkimus.
Sudaro jos ilgą kandidatų sąrašą ir turi teisę kelti kandidatą vienmandatiniam balsavimui. Tai ir suka galvą, kaip čia daugiausia išpešus. Iškelsi mažiau žinomą -- rinkėjai nelabai už jį balsuos, reikia kelt žymesnę galvą. Bet kartais rinkėjai nereiškia pagarbos ir žymesnei galvai, nelabai nori ją matyti Seime. Bet prieš rinkėjų valią ji vis dėlto patenka Seiman pagal partijos sąrašą. Tai ir susidaro situacija, kad partijos galva, kuris gavo dešimt procentų balsų, kuriuo rinkėjai nepasitiki, sėdi Seime, o tas, kuriuo rinkėjai labiau pasitikėjo ir gavo dvidešimt balsų, lieka ant ledo. Partija dėl tokios neteisybės, dėl tokio rajumo, neraudonuoja. Ji viešai džiaugias, kad Seime turės vienu balsu daugiau.
Būtų labai gera ir gražu, kad atsirastų šaunus jaunikaitis, kuris apkapotų rajas partijų galvas. Tik naivu tikėtis, kad toks jaunikaitis artimiausiu laiku užklys mūsų Lietuvon. Kol kas pasitikėkime savimi ir darykime, ką galime. Atidžiai peržiūrėkime partijos sąrašą, ar nėra jame įrašytas vienmandatinės kandidatas. Jei yra, būkime sąžiningi ir teisingi, neleiskime rankai daryti nusikaltimo ir dėti prie šitos pavardės paukščiuko.

16. Apie proto milžinus

Turėjo, bra, prancūzai tokį Napoleoną. Sako, kad anas galėjęs iškart tris darbus dirbt. Tade daug i nudirbo. Visą Europą nukariavo, Maskvą pasiekė i sudegino. Per Lietuvą pirmyn i atgal du razus perėjo. Ale jam iš tų didelių darbų ne kas išėjo. Ištremtas turėjo baigt savo dienas negyvenamoj saloj. Va, šitep!
Dabar Lietuvoj toža atsiranda Napoleonų, galincių dirbt vienu metu tris darbus. Ar net daugiau. Išrinkus Seimą, reikia sudaryt naują vyriausybę, nu, paskirt ministrus. E tais ministrais skiriama ne kas kitas, tik Seimo nariai. Šite žmogus gauna dvi kėdes: vieną turi trint Seime, kitą ministerijoje. Maža to, anas da i nemažos partijos pirmininkas, da i savivaldybės rinkimuose dalyvauja, až partiją agituoja i su kandidatais patagrapuojas. Išeitų, kad anys i proto, i kūno galiūnai milžinai. 
Prancūzijos tridarbis milžinas ką ažsitarnavo, tą gavo. Mūsų milžinam šitai negresia. Anys išeina sausi. Ale takis jų darbas tremtin stumia valstybę. Jau pusė milijono žmonių tremty, i kasmet tremtinių vis daugėja i daugėja. Galo nesiregi.
Valstybė turi dvi valdžias: viena priima įstatymus, kita juos vykdo. Tai tie proto milžinai išsiskėtę stovi viena koja vienoj valdžioj, kita kitoj. Tai koks ten gali būti darbas šite išsiskėtus. Reikia padaryt, kad abi kojos būtų vienoj valdžioj. Anas, ti va, i Konstitucija numato, kad šitos valdžios turi būti atskirtos.
Paskyrė seimūną ministru, tegu anas atsisako Seimo mandato. Jo vieton kandidatų nepritruks, partijų rinkiminiai sąrašai labai ilgi. I vis iš geriausių specialistų, kap aiškina partijų agitatoriai. 
Savo noru Seimas, bra, nepriims įstatymo, kad seimūnas, paskirtas ministru, turi atsisakyt Seimo nario mandato. Mes turim spirt jį šite padaryt. Reikalaukim, kad rinkiminiuose susitikimuose kandidatai, prisdėję runką prie širdies, prisiektų rūpinties, kad būtų uždrausta apsišaukėliam milžinam išsiskėtus stovėti po koja abiejose valdžiose. 
Mano kaimynas netiki, kad iš tos priesaikos kas gera išeitų. Sako, politikui prisiekt, tai kap nusperst, nors prisiekdamas prašosi Dievo pagalbos. Kiek kadencijų, tiek priesaikų. Tade i kvapas Seime ne kažin koks. 
E vis dėlto pareikalaukim prisiekti. Jei ne kitep, tai dėl įdomumo. 

17. Apie vandenį

Undenį, bra, žino i pažįsta visi. Be jo negalėtų gyventi nei žmonės, nei gyvuliai, nei augalai. Vis dėlto tas unduo ne visur i ne visadu reikalingas. Blogai, kai rudenį prilyja i pabjūra keliai, kai lietus supūdo išdžiovintą šieną, kai ištvinsta upės i ažlieja laukus. I da daug kitokių blogybių, ti anas va, unduo gali pridaryt.
Ale nereikia pamiršt, kad unduo gali būt ne tik skystas. Sniegas tai toža unduo. Jį vėjas gali pustyt, saulės spindulys suskystint. I ledas, bra, unduo, kad i kietas. Šilumai anas toža neatsispiria, ištyžta ir praskysta. Da tas unduo gali pavirst i rūku, nu, migla ar debesim, i plaukiot sau padungėj, e paskui skystas lietum nukrist žemėn.
Visa šitai reikia turėt galvoj, klausantis politikų kalbų. Jose esantis unduo nieko gera neduoda, e pridaryt blogybių gali nemažai. 
Kur tose kalbose skystas unduo, bra, nesunku pastebėt. Kap jie tą undenėlį pilsto iš tuščio į kiaurą, mato dauguma. Ale politikai ne tokie durni, kap kartais atrodo. Anys tą undenėlį stengiasi pateikt kap sniegą, kad jų prakalba būtų šviesi šviesi, balta balta, kad spindėtų kap tikras sniegas. E kiti net sugeba savo kalbos undenį paverst ledu i pateikt jį kaip kažką kietą, tvirtą i stiprų. Kad klausytojams atrodytų, jog šitas undenėlis yra tvirtesnis až paminklinį akmenį. E visą savo kalbą apgaubia tokiu tirštu rūku, kad net sunku, ti va, susgaudyt, kur kas kaip.
Šitokios kalbos, bra, labai pavojingos. Patikėsi jom, e paskui graušies pirštus. Net politiniams orams nepasikeitus, tų prakalbų sniegas suslūgsta i išvarva. Ledas gyvenimo kalvėj, kur kiekvienam palikta kalt savo likimą, pirmaisiais mėnesiais po prakalbų ištirpsta. Kasdieniniai žmonių rūpesčiai išsklaido kalbas supusias miglas. Ir tada, bra, pamatai, kad toj kalboj nebuvo nieko, tik grynas undenėlis.
Tode prieš rinkimus visi turim būt labai atidūs ir pastebėt kandidatų kalbose ne tik skystą undenį, ale i paverstą sniegu ar ledu.

18.Apie ekologiją

Kai prasdieja Sąjudis, bra, tribūnasan vis šakinieja takis berniakelis, Vaišviliukas, i vis kalbedava ape ikalogijų. Jam i pienas buva ikalogija, i mašinas, i elektra. Ape kų neprades kalbet, vis ikalogiškai. Per tų ikalogijų anas aukštai iškila, ale paskui nusmuka, suvis prapuole, kažna, gal jau i gyva niera. Tik ikalogija neprapuole, ana gyva i taliau žmanes mūčieja. E didziausia ikalogija yra akmenys.
E akmenų yra visakių. Vienui akmenys laukuos guli. Makslininkai saka, kad juos iš Narvegijas atanešie ledynai. Gal žina, kad saka. Ale nuo ta sakyma žmanem nelingviau. Aba kur akmuo guli, ti niekas augt negali. Žmanes nuo amžių juos iš dirvų rinka, e anys iš žemes vis kelias i kelias paviršiun.
Yra akmenų, kataruos kai kas ažunty nešiajas. Tai prisderinys kai tvaja takiu akmeniu žmagui, kataras takia smūgia nesivilia, tai gali perpus perskelt širdį, infarktų invaryt aba da žmagų i kapuosan nuvaryt.
Da yra akmenų, kataruos kai kas megsta svetiman daržan mėtyt.Tai žmogus, runkiadamas iš sava darža šituos akmenis gali i sveikatas netekt, i nesusvaldįs nuskeikt, vadinas, nusdiet, taigi netekt dungaus karalysties. 
Yra akmenų smiltim i dulkėm pavirtusių. Tai kai valgam neplautus vaisius ar daržaves, i da nešvariam runkam, tai tas smiltys i dulkies vis sesta i sesta žmagaus organuose. Iš smilcių vel ima daryties akmenys. Anys gali susdaryt i tulžies pūslej, i inkstuos, i da kitur. Nuo jų sape didziausia, žmagus raitas kap kirmele i niekas padėt negali, tik kirurgas.
E dulkės patenka kraujan. Nuo jų kraujas tirštieja, e tirštas ne taip greit teka, tai dulkies pradeda sėst ant gyslų sienelių i blagint kraują apytakų. Maža ta, dulkies gali sulipt į gumulus. Anys, krauja nunešti, gali aškimšt širdį i padaryt infarktų, e nunešti smegenysan sukelt insultų.
Tade mes visi visadu turim būt ikalogiški.
Svarbiausia:
valgykim tik nuplautus vaisius i daržaves, e prieš valgį visadu nusmazgakim runkas;
kvėpuokim per nosį, aba burna skirta valgymui, e nasis kvepavimui; 
nekarpykim nosies plaukų, aba kuo anys ilgesni i labiau išsikišį, tuo geriau sulaiko smiltis i dulkes, patikimiau saugo nuo akmenų susdarymo, nuo infarkto i insulto;
daugiau reikia būt usičiaupus i mažiau kalbet, e daugiau klausyties.
I da: 
Jeigu kų sumislijam daryt, pirmiausia turim apsižiūret, ar niera taj dirvaj akmenų. Jei yra, pirmiausia reikia pasistarat, kad jų neliktų. Kitep daug kas nuveis zanic;
nesnešiakim ažunty akmenų i nevarykim kitiem infarktą;
nemetykim kitų daržuosan akmenų, aba tikriausiai visi žinam, kap sunku juos runkiat;
nerinkim valdzian takių piliečių, katarie akmenis ažunty nešiajas i metą svetimuosan daržuosan.
Būkim ikalogiški! 

(Bus daugiau)



Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)