2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

ADOMAS SUBAČIUS. SENO DZŪKO NUO IGNALINOS SEIMO RINKIMŲ LAPELIAI ( VIII-XI )


Subacius_II_n.jpg    8. Apie valdžių skirtumus

Unksčiau, bra, gyvenom Sovietų sąjungoj, dabar gyvenam Europos sąjungoj. Sovietų sąjunga buvo didelė i Europos sąjunga yra didelė. Tai daug kas jose panašu. I tada, i dabar metai turi keturis laikus -- pavasarį, vasarą, rudenį i žiemą. I unksčiau, i dabar metuose dvylika mėnesių, e mėnesy keturios savaitės. Savaitė turėjo septynias dienas, tiek pat turi i dabar. Nei kiek nepasikeitė nei saulė, nei mėnulis, nei žvaidždės. Ir gyvuliai liko tie patys. Žmonės kap gimė, tep i gimsta, kap mirė, tep i miršta. Žmonės mirdavo maži, jauni, pagyvenę i visai seni, e gimdavo tik maži. Tas pats i dabar. Mirdavo nevienodai: kas iš senatvės, kas nuo infarkto, kas nuo vėžio, kas žūdavo per avariją, gaisrą ar paskęsdavo, bet gimdavo visi vienodai. Tas pats i dabar. Mirdavo įvairiu metų laiku, panašiai i gimdavo. Tas pats i dabar.

Vis dėlto atsidūrus kitoj sąjungoj, Lietuvoj daug kas pasikeitė. 
--Unksčiau buvo viena partija, ale neklystanti, dabar tų partijų velnio pekla i visos klystančios.
--Unksčiau nebuvo politikų, buvo tik politbiuras, e už politikavimą duodavo metų. Dabar tų politikų... Išrinko kokį gydytoją, statybininką ar komediantą deputatu, anas jau niekap kitep nesvadina tik politiku.
--Unksčiau negalėjai visko kalbėt, kad nepasklausytų, aba už nugirstas neleistinas kalbas galėjai gauti lagerio ar metų. Dabar gali kalbėt ką nori, kiek nori, kada nori i kur nori, ale niekas tavęs nesklauso i negirdi.
--Unksčiau neleisdavo niekur ažusieniuosan išvažiuot, tai važinėdavom Palangon. Dabar galima važinėt per visą pasaulį, ale negalima nuvažiuot Palangon, -- sūnus sako, kad per brangu.
--Unksčiau buvo kaukozų, dabar yra dvarų.
--Unksčiau až apsėtus i gražiai prižiūrėtus laukus kabindavo ordinus i medalius, dabar moka pinigus, kad nieko nesėtum.
--Unksčiau buvo sunkiau, visus vertė dirbt, spaudė bezdielninkus. Dabar niekam nerūpi, tu dirbi ar nedirbi, niekas neklausia, iš ko kasdien pasigeri.
--Unksčiau ragindavo kuo daugiau primelžt pieno, prigamint cukraus, e dabar visa kam nustatytos kvotos, až katarų viršijimą skiriamos baudos.
--Unksčiau statė ligonines i didino jose lovų skaičių. Dabar lovų vis mažėja i mažėja, ažtat vaistinių vis daugėja i daugėja.
--Unksčiau visi buvo neturtingi, dabar yra i turtingų. Vien Seime turim kelias dešimtis milijonierių.
--Unksčiau rublis buvo vertinamas -- ką nors rimtesnio perkant, sakysme, mašiną, reikėjo inrodyt, kap aždirbai tuos rublius. Dabar litas bevertis, pirk ką nori kad i až dešimt ar dvidešimt milijonų litų, niekas nepasdomės, iš kur tuos litus gavai.
--Unksčiau žemė buvo valstybės turtas, dabar ji pirmą kartą pasaulyje padaryta kilnojamu turtu.
--Unksčiau Lietuvoj buvo daug gyvulių, ale parduotuvėse mėsos buvo ne kas. Dabar gyvulių ne kas, ale parduotuvėse mėsos kiek nori i kokios nori.
--Unksčiau dainuodavo: “Jei ne grybai, jei ne uogos, mūsų mergos būtų nuogos”. Dabar reikia dainuoti: “Nedygsta grybai, nesirpsta uogos i mūsų mergos darosi nuogos”. 
--Unksčiau sekso nebuvo, ale vaikų kažkaip rasdavos. Dabar per akis visokiausio sekso: lytinio i politinio, asmeninio i visuomeninio, individualaus i kolektyvinio, ale vaikai randas kažkaip sunkiai. 
--Unksčiau vykdavo balsavimai, e dabar turim rinkimus. Tai labai i labai didelis skirtumas.
Senojoj sąjungoj kandidatus parinkdavo i paskirdavo partija. Žmonėms reikėdavo tik pabalsuot. Nueini, ti va, balsavimo punktan, duoda tau popierių su viena pavarde, inmeti jį urnon i po visam. Nei tau mislyt, nei galvos sukt nereikia. Tade i eidavo visi balsuot. Devyniasdešit devyniais procentais, da i su viršum. E da i bufetas veikdavo, kur kai kada galėjai nuspirkt kokio deficito. 
E dabar tų partijų daugybė, kandidatų velnio pekla, i žinok žmogus, katarų geriausia išrinkt. Čia, bra, reikia pamislyt, pasukt galvą. Tade rinkimuose dalyvauja tik pusė rinkėjų. Kiti tingi pagalvot.
Gerbiamieji rinkėjai, nebūkime tinginiai, nepagailėkime savo galvos! Tegu ji padirba, paprakaituoja i išrenka labiausiai tinkamą kandidatą. Nejau norit, kad i vėl būtų ne rinkimai, e balsavimas?!

9. Apie politinę paranoją 

Gimsta, bra, vaikelis, jį pakrikštija -- i anas iškart pasdaro katalikas. Užrašė vaiką mokylon, i anas iškart mokinys. Instojo aukštojon mokyklon -- iškart studentas. Sustiko berniukas su mergaite, susrašė metrikacijos skyriuj ar susivinčiujo bažnyčioj, i iškart anys jau vyras i žmona. E kitas vyras su moteriške gyvena susdėję gal dešimtį metų, vaikų prisdirba, ale anys ne vyras i žmona. Tik sugyventiniai. Kad pasdarytų vyru i žmona, turi ažusukt metrikaciojos skyriun arba bažnyčion. 

Kai kas mislija, kad šite lingvai, vienu ypu, galima pasdaryt i politiku. Gavai deputato pažymėjimą, tu jau i politikas! Nie velnio! Tu da tik politikos mokinys, geriausiu atveju studentas. Da reiks daug kaulų apgraužt, kad pasdarytum politikas. Sakysme, vyrą patepė švintais aliejais, anas iškart i kunigas. Ale kiek makslų, bra, tas vyras prieš tai išėjo! Lotyniškai kalbėt i skaityt, mišias laikyt išmoko. 

Va buvo gydytojas, medicinišką priesaiką davė. Ale kur tau! Spjovė anas in tos priesaikos i prisiekė būt ištikimas politikai. Dabar kitep jau nesvadina, tik politiku.Gydytojo darbas sunkus, reikia atsakyt ažu savo darbą i žmonių sveikatą. E seimūnas neatsako nei ažu savo darbą, nei ažu valstybės sveikatą. Niekas jų ažu prastą darbą nebaudžia, nar valstybė smarkiai gripuoja. Tade tų medikų pilnas Seimas. Viena gydytoja, bra, net karo ministrė pasdarė. Mano kaimynas sako, kad jeigu prasdėtų karas, tai šita ministrė pilnas kelnias privarytų. Aš su juo nelabai sutinku. Netikiu, kad jai šitiek išeitų.

Aba va šou juokdarys ar merga giesmininkė nuo estrados. Gavo deputato pažymėjimą, anys jau kitep nesvadina, tik politikais. Jiem regis, kad i Seimo pirmininku gali būt, nar prigimtis scenon traukia, kap inmanydami šitie “politikai” jan veržias. 
Šitie apsišaukėliai politikai labai lingvai suserga politine paranoja. Be politikos negali gyvint, niekakia darbo nenori dirbt. 

Buvo politikų, kataruos rinkėjai politikos šiukšlynan išmetė. Ale šitie politiniai paranojikai nerimsta, naktim nemiega, naujas partijas kuria, vėl valdžion inropot nori. Tik jau ažu juos tai nebalsuok, aba, ti va, Dievas až tai gali nubaust. Balsuok tep, kad dar koks politinis paranojikas šiukštyne atsidurtų.

10. Apie seną pažįstamą

Sustinku, bra, miestely Levoną, labai seną pažįstamą, da nuo bernavimo laikų. Aš jau buvau bernas, e anas da pusbernis. Ale mergas kuokinėj tep insukdavo, tep insukdavo, kad o jo joi. I dabar išsičiustijęs, su galstuku. Tai pasisveikinęs i sakau, kad galėtų būt deputatas.

--E kade gi ne, -- nespriešina Levonas. -- Galėčia Seime sėdėt da geriau až kitus. Dabar kai reikia balsuot, daugelis iš pakumpių lekia savo vietosan. Anys net negirdi, ažu ką reikia balsuot. I balsuoja. E aš visą laiką sėdėčia, man geriau sėdėt nei vaikščiot. Nu, reiktų nuveit tavuletan, su prostata ne kažin kas.
--Maža sėdėt, reikia, ti va, balsuot, -- aiškinu.
--E kas ti dabar Seime pabalsuot! Net runkos nereikia kelt. Inkiša bilietą aparatan, i po visam. 
--Tai až kataruos tuos vaikščiotojus balsuoji per Seimo rinkimus?
--Balsuok nebalsavęs, e Seime nieko nauja neišvysi i neišgirsi. Vis tie patys, velnio skūros. Aš savo balsą sugadinu.
--Kap sugadini?! Kai visi pradės gadint, tai kas Seimą išrinks? Nar visos valdžios nuo Dievo, ale išrinkt reikia patiem. 
--Išrinks! Yra kam renka. Kas jau balsuoja až konservatorius, tai i per žemės drebėjimą ateis i až juos pabalsuos. Kam nosies negadina bolševikinė smarvė, tas keliais ateis pabalsuot ažu socialdemokratus. Paksininkai toža kieti... Tai va tep i išeina, kad balsuot yra kam. Vienąkart vieniem geriau pasiseka, kitiem kitąkart, e velnio pekla lieka ta pati. Tai kai per televiziją parodo tą peklą, džiaugies, kad až niekokius velnius nebalsavai. Geriau sakyk, kap pats gyveni...
Gal kam i rūpi, kap gyvenu, ale tik ne tiem, kataruos išrenkam.

11. Apie partijas

I per Seimo, i per savivaldybių, i per Briuselio rinkimus, bra, reikia balsuot až partijas. Tai kas gi tos partijos?

Bolševikai turėjo vieną partiją. Ana kap krabas buvo apčiaupus visą sovietinę imperiją. Jo galva buvo Centro komitetas, Maskvoj, e visa kita buvo organai. Tep i sakydavo: partijos organai. Kap žmogaus galva valdo visus kūno organus, tep partijos galva valdė visus partijos organus. Sakydavo: Maskvoj pirstelėjo, tai bezdalas per visą valstybę nuplaukė.
Vieni bolševikų partijon stodavo iš įsitikinimų, kiti dėl karjeros, da kitus priversdavo stot, kitep būtų iš darbo išmesti. Būdavo i tokių, katarie norėdavo instot, ale neperiimdavo. Visus stojančius iš pašaknų patikrindavo saugumas. Tai priimtieji būdavo labai patikimi. Anys i valdžią turėjo, i visokių lengvatų gaudavo. 

Va, bra, mūsų kaime gyveno išgeriantis gaspadorius, dažnai kelnias prišlapinuntis. Tai jį inrašė partijon i brigadininku padarė. E brigadininkas buvo didelis viršininkas, arus matuodavo. Jei su juo gražiuoju, geresnėj vietoj atmatuos, arų pridės. E jo žmoną mokyklos valytoja padarė, tai jai nereikė eit kaukozan dirbt. 

E dabar tų partijų kelias dešimtys. Vis atsiranda žmonių, katarie viršininkais nori būt, tai i kuria partijas. Anys dalyvauja rinkimuos, nar i supranta, kad nebus išrinkti. Dalyvavimas -- tai reklama, kad esi ne iš kelmo spirtas, e partijos vadas. Pati nosis viršun riecias. Suveitų, sustartų, susjungtų, tai i Seiman patektų. Ale niekas nenori vado vardo prarast. I pavyzdys nepadeda. Prisjungė bolševikai socialdemokratus, e konservatoriai tremtinius i krikščionis demokratus, tai didelės partijos pasdarė, vis valdžioj i valdžioj. 

Dabar partijon instot vienas juokas, visos išskėstom runkom laukia. Nar tu sėdėjęs i nusidėjęs. Tik stok! I stojuncių atsiranda. Sutinka nar karpa, nar spuogu, nar strazdena in partijos kūno būt.
E didžiųjų partijų veikėjai, bra, postų nepasdalija. Jei kataras negauna, ko nori, tai spjauna i perbėga kiton partijon, katara daugiau žada. Va, buvo tokia ministrė. Pasikeitė po rinkimų valdžia, i ana neteko ministrystės. Pati pasisiūlė pereit kiton partijon, kad tik liktų ministrė. Tai rinkėjai nuspyrė ją Briuselin, kad po kojom nespainoitų i kad akys jos nematytų. I toliau tep reikia daryt, kad tokie perėjūnai Seimo slinkscio neperžingtų. 

Prauda, ti anas va, kad yra perbėgusių ne dėl postų. Nepatinka jiem partijos darbas, kritikuoja jį, tai partijos vadai tokį laiko votim ar piktašasiu ant partijos kūno. Tai i bėga iš partijos. Tegu sau bėga! Ale kad bėga ne darbo dirbt ar pensijon, e kiton partijon. Až tokius toža nereikia balsuot, aba anys ligonys, politiniai paranojikai. 

(Bus daugiau)

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)