2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

ŽURNALISTĖ KRISTINA BENDŽIŪTĖ: TURIU RAŠYT, RAŠYT, RAŠYT...


Kristina_II.jpgĮ šį pasaulį įsiveržiau gūdžiais 1977-aisiais, vasarį. Kaune. Žuvys. Nors Nikita Sergėjevičius jau kuris laikas dausose ilsėjosi, bet kukurūzų kultūra vis dar klestėjo, todėl sąlyginai mane galima priskirti kukurūzų vaikų kartai. Būdama dvejų pasiklydau greta namų vešėjusiame kukurūzų lauke... Būtent šis sukrečiantis įvykis ir nulėmė mano asmenybės raidą bei neišdildomai paženklino kukurūzo simboliu. 

Netrukus po to gimdytojų valia buvau nublokšta bemaž už 100 kilometrų – į Raseinius. Taip tapau raseiniške, o sulaukusi septynerių užsisvajojau tapti rašytoja. Po dešimtmečio prisiminusi vaikystės godas nukeliavau į Šiaulių universitetą lietuvių kalbos ir literatūros pasisemti. Ketverius metus mokytojaudama atidaviau duoklę valstybei už man suteiktą išsilavinimą. Dar pora metų ieškojimų...

 Akivaizdu, kad rašytoja netapau, kaip ir mano bendraamžiai netapo kosmonautais. Bet skaitytoja iš manęs visai pakenčiama – štai jau šešti metai sėdžiu savaitraščio „Alio, Raseiniai“ redakcijoje, brolių ir sesių straipsnius skaitau: rašmenis šifruoju, kabliukus ir nosines kabinėju, negražius žodžius negailestingai išbraukiu, ant ė taškiukus sudedu. O įkvėpimo pagauta ir pati vieną kitą rašinėlį brūkšteliu. 

Kažkoks labai žymus poetas yra pasakęs, kad kūrybai labiausiai pastūmėja nelaiminga meilė arba mirtis. Kadangi visos mano meilės buvo lamingos, o artimųjų dar nedaug teiškeliavo, tai ir mano kūryba tvenkinių neužtvenksi. Būna, sėdžiu kokiam nuobodžiam renginy, o iš tribūnos delegatas pasmukusiais reitingais apie šviesų rytojų postringauja – žiovauti ar nosį krapštyti nepadoru, tai oriai išsitraukiu plunksnakotį ir pakramtydama dantiraščiu ketureilį išsunkiu (pasitaiko ir didesnių apimčių). 

Paskui draugams rodau, o šie tik galvomis linguoja. Štai keletą tokių užrašų, iš darbo maldaknygės ištrauktų, paleidau į viešumą pasiganyti. 

***
Šiandien manyje tiek daug Dievo,
Kad dosniai dalint ketinu –
Ne visiems –
Tik kam reikia be proto -
Antraip sudegint galiu.

TRAUMA

už ką
save baudžiu
nurėžiu
apolono ausį
virtualiu peiliu
trapias salotas
užpilu krauju
maišau
save baudžiu
už ką

***

ELEGIJA

Sužvango ginklai, nutilo mūzos.
Užsnūdo Tėvas, sapnuoja raitūzus...
Barankų kepėjos karpo tekstus,
Motina audžia Sujainių raštus...

Kaimynas traukia suktinį be žado,
Kažką išgirsta, kažkam pasako...
Sūnus atsilošęs skaito grašius,
Laisvalaikiu žarsto kiaulėms perlus...

Skaitlingas rašeiva vandenį pilsto,
O kapinių sargas ant visų širsta...
Pamišus našlaitė tako nemato,
Aklai tiki karma ir paskui ją seka...

ApoKALIPSĖ

Aplankė meilė seilėta,
Susėdom abu ant skėčio
Ir žavimės saule varškėta,
Žalmarge dėmėta.

Paskui sulipom į puodą,
Ragavom košę ir juodą,
Iš ryto sukom į šoną,
Naktį lošėm bekoną.


Vėlai klimpom į batą,
Pasirinkau celibatą,
Tu sukai cukraus vatą,
Garbinai Arafatą.

Vakar prekiavome burtais,
Sipajai užvertė turtais,
Tu sudaužei vario vazą,
Aš išėjau pas Gervazą.

Ir vėl viskas iš pradžių –
Pliekiu rimbu, laikais vadžių.
Prisodinom naujų medžių,
Sukūrėm senų baladžių.

Staiga uždarė gimnaziją,
Pabiro žvaigždžių invazija.
Niekas paleido kurtus,
Sutrypė mūsų gultus.

Atėjo 12-ųjų gruodis,
Žemę užklojo suodys.
Pasaulis dingo kaip nebuvęs,
Rytojus – kibiras prakiuręs.

***

EKONOMINŠKAS

Brendu pavėjui apsitempus
Skystkelnėm,
O ekonomika vis smunka,
Bet liaudis sako:
Vilkas bėga – vilkas tunka.
Prie darbo biržos atsistoju,
Apie silkutę pasvajoju...
Deja, langai čia uždaryti,
Pilioriai rąstais paramstyti...
Globalizacijos padariniai
Sugriovė man gyvenimą,
Dabar visas viltis dedu į
Eurosąjungos paramą.
Tyliai nuryju skurdžią seilę,
Sutinęs pilvas neteikia paguodos,
Bet liaudis sako:
Yr burna, tai bus ir duonos.
Ištiesiu ranką prie sparnuoto štabo –
Delnan gal košės kas įkrės
Bet tyrai aidu man atsako:
Krės krės – varškės....

Geriau badu,
Nei pas buožę vergu -
Tauta pro šalį šovė.
Šaknys negali, šakos nenori -
Net broliai Vailokaičiai
Rankas nusiplovė.


Boružės slėpiniai

Medžio drožėjas
Klajojo po šilą,
Išvydo ant kelmo
Boružę vos gyvą.

Jis pagriebė pliauską,
Kaltuką, peiliuką
Ir ėmės skaptuoti
Tą vabaliuką.

Išpjaustė ragus
Ir šypseną dailią,
Į suriestą kiautą
Sudėjo vien meilę...


Nunešęs į turgų
Bandė parduoti,
Bet tikrąjį meną
Sunku išmatuoti...

Ekspertai rimti
Galvas tik krapšto,
Didžiausius traktatus
Ir užrašus kapsto.


Boružė atrado
Vietą po saule –
Galerijoj tupi
Ir dvelkia apgaule.

Aplankė boružę
Filosofai žili,
Keli kosmologai,
Jogai seni.

Vieni meditavo,
Kiti kortom būrė:
Kokią čia mįslę
Drožėjas sukūrė?!

Askezę iškentus
Išniro tiesa –
Visai ne boružė –
Ten sraigė riesta!..

Karma šuns akimis

Sumušto gyvulio žvilgsnis
Nuo palangės dulkių
Įstrigęs tarp sukulentų –
Bespyglių, didingų
Niekad nežydinčių
Jokių žirklučių
Miegančiais pirštais
Narpliosiu mazgą
Ketu ar rachu –
Nebesvarbu
Kur benuskęstų
Drakonų galvos ar uodegos
Nudėvėtais tinklais susemsiu
Raštuoton prijuostėn
Kurios niekada neturėjau
Prideginsiu
Skausmo dygiais peniuarais
Riedlentėm, silikoninėm tulpėm
Tiesiai ant slenksčio užjūrio laiškas
Su meilės sėklomis, agatų pjuvenom
Liūtpėdėm, šunvyšnėm, vilkauogėm
Pagrįsti laimės sodai
Iš saulės sūpuoklių
Selenės tamsiosios pusės
Pamerksiu musės sparną
Į dūmo skaidrumo rašalą
Primena falą, kaktusą
Ir truputį vasarą

Sušluok mano adatas
Po rūsius ir palėpes išmėtytas
Žaliai kaligrafiškai įamžink
Tik vienai pilnačiai
Nesibaigiančiai

***
Pasiimu tave kaip bausmę –
Giliai nunėrus žalvarinę galvą.
Klūpau prie kupsto kryžkelėj –
Už vieškelių juodžiausius darbus.

Surakinti delnai pameta žvaigždę –
Kuo ji vardu? Aušrinė, Hidra...
Apsimetus nuliu blankiai žybteliu.
Žvanga Bacho švelni tokata...

Atsitiesiu – kaip vakar – per petį grįžteliu –
Smilga raiste sutrypta.
Dar...pakirdusioj sąmonėj blyksteli,
Kad bausmė gali būt dovana...
***

Iki laidos sprindis giesmės
Ištrinta jahvė spjaudo sėklas
Druska ir dilgėlėm nukarstyti kampai
Be kontūrų be rūbų vaškiniai pranašai
Dovanoja penktą gyvybės medį
Tuštybės šermenis matai
Atjoja juokdariai šiandien be iečių
Saturno valdos sutrupa ore žemai
Su molžemio grumstais
Peržengt tabu
Nerūksta dūmai
Nėra namų
**************

Kas įdėjo lūposna cigaretę – ne maldą.
Kas parišo rūtose ne raudoną skardą.

Kas sutraiškė formą, nors turėjo turinį.
Pasnūdai be filtrų – kurgi dabar gūrini...

Pasiliko tonai, bet spalvų per maža -
Nenupiešt gyvenimo netgi be pagražinimų.

Išvarvėjo žodžiai – jais nebepradžiugini.
Kaip pasirašyti, jeigu nepabudini.

***

Nesisielok –
Net jei rakštis į širdį.
Juk ne visiems laiminga meilė spindi.

Neberaudok –
Net jei prispjaudė sielą.
Rytoj padovanos erškėčio žiedą.

Nusišypsok -
Visi mes reikalingi.
Ne tik jauni gražuoliai talentingi...

Nuotraukoje: Savaitraščio "Alio, Raseiniai " žurnalistė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė Kristina Bendžiūtė, 2012 metais pirmąkart skaitytojams pateikusi savo eilėraščius


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)