Agitacijų naštą partijai palengvina nuosava žiniasklaida

Laura ČEKANAVIČIENĖ, Žurnalas IQ

LT_06_II.jpgRinkimams besiruošiančiai Darbo partijai bus kiek paprasčiau paskleisti informaciją apie save, nei politiniams oponentams. Partijos lyderiai valdo 53 interneto svetaines, kurios dar neįsibėgėjus rinkimų karštinei reiškia ypatingas simpatijas „darbiečiams“.

www.akmenietis.lt, www.plungiskis.lt ar www.trakietis.lt – tik keli iš UAB „Interneto žinios“ valdomų tinklalapių, skirtų mažesnių miestų gyventojams. Juose skelbiama informacija – palankiausia Darbo partijai (DP), kitoms opozicinėms partijoms, o informacijos apie politinius oponentus – mažai.


DP atstovai neslepia ryšių su „Interneto žiniomis“. Partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas ir jo pavaduotojas Vytautas Gapšys savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijose nurodo, kad jie arba jų šeimos nariai yra vieni iš bendrovės akcininkų. Naujienų portalų vyriausiosios redaktorės vietą užima jaunimo organizacijos „Darbas“ atsakingoji sekretorė Inga Bitkovaitė. Kai kurių portalų redaktoriai – DP ar jaunimo organizacijos nariai. Tiesa, vyriausioji redaktorė tikino, jog politine veikla užsiėmė anksčiau, o dabar interneto portalus sieti su viena politine jėga nėra pagrindo. Pasak jos, tiek V. Uspaskichas, tiek V. Gapšys jau seniai nebėra bendrovės akcininkai.


V. Uspaskichas taip pat kratosi sąsajų su bendrove – teigė, jog nebeturi bendrovės akcijų, tačiau kada jų atsisakė, negalėjo įvardyti. Pastarąjį kartą Europos Parlamento nario deklaracija atnaujinta praėjusių metų gegužės mėnesį. Politikas aiškino nesidomintis dabartine bendrovės veikla, tačiau paklaustas, kaip bendrovė yra susijusi su partija, atsakė: „Jūs džiaukitės, jog DP turi bent vieną vietą, kur gali pasireikšti.“

Visuose bendrovės valdomuose portaluose dominuoja tos pačios aktualijos, kiek atskiestos vietinėmis naujienomis. Tuo metu, kai buvo rašomas šis straipsnis, pagrindine visų tinklalapių politikos skilties tema buvo V. Uspaskicho pranešimas „Gerbiama prezidente, ar tokią jūs įsivaizduojate teisinę ir demokratinę Lietuvą?“

Visuose susijusiuose portaluose gausu partijos pirmininko ir V. Gapšio ar partijos pranešimų. Pavyzdžiui,www.kaunietis.lt iš 47 šiemet paskelbtų politikos naujienų 18-oje minimos „darbiečių“ pavardės arba pati partija.


Portalų vyriausioji redaktorė I. Bitkovaitė šias tendencijas aiškina savaip – esą politikos sritis interneto puslapiuose nėra pagrindinė, o informacijos atranka nėra griežta – publikuojami atsiųsti pranešimai spaudai. „Tie patys pranešimai publikuojami ir kitose žiniasklaidos priemonėse. O jei mums premjero kanceliarija nesiunčia jokios informacijos, čia ne mūsų problema – esame atviri visiems“, – teigė I. Bitkovaitė.


Konkurentams neužkliuvo


Interneto portalų palankumą vienai partijai Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas, pastebėjo prieš pusantrų metų, prieš savivaldos rinkimus. Tuomet „Interneto žinios“ valdė maždaug kelias dešimtis portalų.


Tačiau nei politiniams oponentams, nei visuomenės veikėjams DP įtaka žiniasklaidai neužkliuvo. Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, teigė, kad komisija nėra gavusi nė vieno skundo ar prašymo: „Jei būtų konkrečių ir pagrįstų nusiskundimų, komisija pasidomėtų, ar interneto puslapiuose nėra proteguojama tik viena partija. Prieš rinkimus į Seimą tai turėtų būti ypač aktualu.“ Darbo partijos įtaka nėra susidomėjusi ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija – nėra gautas nė vienas skundas, o be oficialaus pareiškimo tyrimai nėra pradedami.


Politiniams oponentams prieš rinkimus būtų paranku ne tik atskleisti ryšius su žiniasklaidos priemonėmis, bet ir užkirsti galimybę nemokamai reklamuotis oponentams. Tačiau D. Radzevičius mano, kad nei politinės partijos, nei atskiri politikai nėra suinteresuoti diskredituoti konkurentų – saugo savo pačių ryšius su žiniasklaidos priemonėmis ar jų atstovais.

Priemonių sustabdyti „Interneto žinių“ palankumą Darbo partijai nėra. Įstatymai politikams būti žiniasklaidos priemonių akcininkais nedraudžia. Akcijų negali turėti Seimo nariai, tačiau jos gali priklausyti šeimos nariams. Kaip teigė D. Radzevičius, Žurnalistų etikos kodeksas neleidžia žurnalistams užsiimti politine veikla, tačiau kiekviena žiniasklaidos priemonė gali turėti savo politinę kryptį, kuri gali ir neapsiriboti tik „kairiaisiais“ ar „dešiniaisiais“.


Įsigalėję periferijoje


Bendrovės „Interneto žinios“ valdomi interneto portalai – ne vienintelis DP ruporas. Neseniai visi interneto puslapiai pakeitė pavadinimus – prie jų pridėta galūnė „balsas.lt“. Vienas skaitomiausių šalyje naujienų portalų www.balsas.lt neigia turintis sąsajų su konkrečia politine jėga, tačiau abiejų žiniasklaidos bendrovių bendradarbiavimas gali byloti ką kita.


Darbo partija karaliauja ir V. Uspaskicho gimtųjų Kėdainių žiniasklaidos priemonėse. Uspaskichų šeimos koncernui „Vikonda“ priklauso laikraštis „Rinkos aikštė“, televizija „Kėdainių krašto televizija“, pastebima sąsajų ir su laikraščiu „Kėdainių garsas“.


D. Radzevičius teigė, jog politinės jėgos savo įtaką dažniausiai demonstruoja periferinių miestų žiniasklaidos priemonėse: „Itin retai kada pasitaiko, kad didžiųjų leidinių, radijo ar televizijos akcininkais būtų politikai, tačiau tokie ryšiai dažni savivaldybėse – miestų valdžios atstovai įvairiomis formomis dalyvauja žiniasklaidos priemonių valdyme ar veikloje.“

Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešinys „Privati valda”

Panašūs straipsniai