DISKUSIJA APIE TELEVIZIJOS LAIDAS, PARENGTAS POLICIJOS REIDŲ METU

Vilma Leskauskaitė, LRTK ryšių su visuomene ir užsieniu skyriaus specialistė

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), atlikdama televizijos programų stebėseną, atkreipė dėmesį į tai, kad dažnai pasitaiko laidų, kuriose, rodant filmuotus fizinius asmenis, gali būti padaryta asmens teisės į privatų gyvenimą pažeidimų.

Ypač daug įtarimų dėl asmens teisės pažeidimų bei jų neigiamo poveikio nepilnamečias sukėlė laidos apie policijos reidus (tokios kaip „LNK“ laida „Farai“, „TV3“ laida „Žvaigždė policininkas“), kuriose įsiveržiama į privačius butus, rodomi neblaivūs, smurtaujantys ar nuo jų nukentėję asmenys.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu atlikta Teisės instituto ekspertų ekspertizė dėl tokių laidų turinio patvirtino LRTK įtarimus dėl galimų minėtų pažeidimų.
Siekdama aptarti šią problemą bei rasti jos sprendimo būdus, Komisija 2012-ųjų gegužės 23-ąją Lietuvos Seime surengė diskusiją su televizijos programų kūrėjais, TV transliuotojų ir policijos atstovais, teisės ekspertais, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos nariais bei kitais suinteresuotais asmenimis.

Diskusijos metu buvo pristatytos bei aptartos minėtos Teisės instituto išvados. Jose, apžvelgiant asmens teisę į privatų gyvenimą reguliuojančius teisės aktus, akcentuojama, kad daugumoje atvejų norint filmuoti ir rodyti fizinius asmenis turi būti gautas tų asmenų sutikimas. Asmenis be sutikimo galima filmuoti tik tam tikrais teisės aktuose numatytais atvejais, tačiau, Teisės instituto ekspertų nuomone, minėtose laidose rodomi atvejai neatitinka šių kriterijų: rodomas ne pats pažeidimas, o tik jo pasekmės ar konfliktinės situacijos, dauguma filmuojamųjų nėra vieši asmenys, nėra siekiama atskleisti kokį nors valstybinės reikšmės įvykį, o tik patenkinti kai kurios auditorijos dalies smalsumą.

Visais šiais atvejais yra būtina gauti asmenų sutikimą būti filmuojamiems arba problema galėtų būti sprendžiama techninėmis priemonėmis padarius programose nufilmuotus asmenis neatpažįstamais, t. y. nerodant jų veidų ir panašiai. Be to, asmenys dažnai yra filmuojami sužaloti, apsvaigę ar miegantys, įterpiami pajuokiami komentarai, todėl toks vaizdavimas dažnai gali būti laikomas žeminantis asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.

Teisės instituto ekspertai taip pat kėlė klausimą, ar policijos pareigūnai, teikdami pagalbą laidų kūrėjams rengiant reportažus, tinkamai užtikrina Lietuvos valstybės įsipareigojimus saugoti asmens teisę į privatų gyvenimą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei nacionalinius teisės aktus.

Konvencijos 8 str. nurodo, kad „valstybei tenka ir pozityvi pareiga, tai yra valstybė (ir jos įgalioti asmenys) ne tik turi susilaikyti nuo asmens privatumo pažeidimo, bet ir aktyviai veikti neleidžiant privatumo pažeisti tretiesiems asmenims“, todėl „Policijos pareigūnų veiksmai teikiant pagalbą privatiems informacijos rengėjams rengiant reportažus galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos įsipareigojimus saugoti asmens teisę į privatų gyvenimą“.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas pritarė Teisės instituto išvadoms, teigė, kad susitikimo metu parodytuose siužetuose akivaizdus prasilenkimas su teisės normomis, pabrėžė, kad valstybės pareigūnai turėtų užtikrinti teisės aktų vykdymą.

Jis siūlė, kad šią problemą reikia spręsti sistemiškai, kad atsakomybę dėl asmens teisių pažeidimų turi prisiimti ir policija, ir transliuotojai.

Teisės instituto išvadoje taip pat buvo nustatyta, kad minėtos laidos gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams (detaliai ir įtaigiai rodoma smurtinio pobūdžio informacija, rodomi nepadorūs gestai, skatinama tyčiotis iš žmogaus ir kt.).

Jų nuomone, dauguma tokių laidų turėtų būti žymimos ne indeksu „N-7“, o, priklausomai nuo jų turinio, „N-14“ ar „S“. Transliuotojams tinkamai indeksuoti programą pagal Nepilnamečių apsaugos neigiamo nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą turėtų padėti Žurnalistų etikos inspektorius bei jo parengtos įstatyme pateiktų kriterijų bei nustatytų ribojimo taikymo rekomendacinio pobūdžio gairės.

Tačiau šios gairės dar nėra parengtos ir viešai paskelbtos. Teisės ekspertų išvadoje teigiama, „kad tai sukuria neapibrėžtumą įgyvendinant įstatymo nuostatas tiek viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, tiek valstybės įgaliotiems asmenims, prižiūrintiems įstatymo nuostatų įgyvendinimą“.

Diskusijoje dalyvavęs UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ advokatas pritarė išsakytoms pastaboms dėl laidos „Farai“ indeksavimo ir žadėjo svarstyti laidos rodymo laiką, o UAB „Tele-3“ atstovas informavo, kad laida „Žvaigždė policininkas“ iš viso nebebus rodoma.

Susitikimo metu policijos pareigūnai ir laidų kūrėjai kalbėjo apie tai, kas skatina rodyti laidas apie policijos reidus ir koks yra jų rodymo tikslas, akcentuodami jų prevencinę misiją bei informavimo apie policijos darbą svarbą.

Tačiau dauguma diskusijos dalyvių suabejojo, ar tokiu būdu pateikiama informacija padės šiuos tikslus pasiekti, buvo siūloma paieškoti kitokių pateikimo būdų ar prevencijos
formų.

LRTK kreipėsi į policiją su siūlymu peržiūrėti sutartis su laidų kūrėjais, siekiant, kad abiejų pusių įsipareigojimai būtų didesni ir būtų išvengta teisės aktų pažeidimų.

Vido Mačiulio nuotraukose: LRTK surengtos diskusijos Seime apie televizijos laidas, rengiamas drauge su policijos pareigūnais, akimirkos