2019 m. spalio 23 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIUS SPRENDIMAS DĖL PUBLIKACIJOSE „ŽURNALISTAI IR TARSI ŽURNALISTAI“ („LIETUVOS ŽINIOS“, WWW.LZINIOS.LT, WWW.ALFA.LT, 2011-06-06) PASKELBTOS INFORMACIJOS


1223622492plaktukas_II.jpg2012 m. gegužės 8 d. Nr. SPR-40

Vilnius

2012 m. sausio 5 d. žurnalistų etikos inspektorė gavo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos persiųstą Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl publikacijose „Žurnalistai ir tarsi žurnalistai“ („Lietuvos žinios“, www.lzinios.lt, www.alfa.lt, 2011-06-06) paskelbtos informacijos. 2012 m. sausio 26 d. buvo gautas Pareiškėjo prašymas, kuriame prašoma minėtą skundą ištirti dėl galimų Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų. 

Pareiškėjas pateiktame skunde nurodė, kad minėtų publikacijų teiginiuose „Atrodo, D. Radzevičius netyčia atskleidė komisijos veiklos esmę. Penkiolikos atsitiktinių žmonių grupė gali sužlugdyti viešosios informacijos priemonę, jei pripažins ją neetiška“, „Todėl Seimui siūloma priimti įstatymo pataisas, kurios numatytų, jog neetišku pripažintas leidinys negalėtų dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir gauti lėšų iš valstybės įmonių paslaugoms atlikti. Šią įstatymo pataisą jau užregistravo konservatorius Kęstutis Masiulis, galbūt nelabai suprasdamas, kokių juodašimtiškų jėgų įrankiu jis gali tapti. Anksčiau neetišku buvo pripažintas dienraštis „Vakaro žinios“, dabar – TV3, tačiau Etikos komisijos sprendimai neturėjo teisinių ir kitokių pasekmių. Priėmus šią pataisą būtų suduotas dar vienas smūgis Lietuvos žiniasklaidai. Ironiška, kad represijų iniciatyvos prieš „Respublikos“ leidinių grupę, nacionalinį dienraštį „Lietuvos žinios“, populiariausią šalies kanalą TV3, kur sukurta daugybė žurnalistų darbo vietų, kyla iš LŽS. Žurnalistų savivalda tikrai išsigimė, jeigu ji puola žurnalistus ir smaugia žiniasklaidą, kuri atlieka savo misiją informuoti visuomenę“, „Tokiu atveju pagaliau būtų sukurta veiksminga susidorojimo su žiniasklaida schema – nepalankus Etikos komisijos sprendimas reikštų leidinio, TV kanalo ar radijo stoties žlugimą. Apie tokią schemą daugelį metų svajojo politikai ir valdžia, tačiau ją sukūrė LŽS ir jos pirmininkas“ paskelbta informacija neatitinka tikrovės, žemina asmens garbę bei orumą ir pažeidžia Lietuvos žurnalistų sąjungos dalykinę reputaciją. Pareiškėjas prašo ištirti jo skundą.

Žurnalistų etikos inspektorė, tirdama Pareiškėjo skundą, raštu kreipėsi į viešosios informacijos skleidėjus: UAB „Lietuvos žinios“ generalinį direktorių Valdą Vasiliauską bei UAB „Alfa media“ direktorių Raimondą Kurlianskį – prašydama paaiškinti nurodytuose ginčo objektu esančiuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes bei pateikti savo poziciją dėl susidariusios situacijos. 

V. Vasiliauskas jokių paaiškinimų ar kitos informacijos per nustatytą terminą nepateikė. R. Kurlianskis pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „Alfa media“ negali būti laikoma pažeidusia teisės aktų reikalavimus, kadangi, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jai negali būti taikoma redakcinė atsakomybė už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą. R. Kurlianskis pažymėjo, kad tai, jog publikacijos turinį sudarančios informacijos šaltinis yra kita visuomenės informavimo priemonė (UAB „Lietuvos žinios“) yra nurodyta tiek publikacijos pradžioje, tiek pabaigoje, be to, ginčo publikacija tinklalapyje www.alfa.lt buvo paskelbta po analogiškos publikacijos pateikimo tinklalapyje www.lzinios.lt. R. Kurlianskis pabrėžė, kad UAB „Alfa media“ ir UAB „Lietuvos žinios“ sudarytoje sutartyje UAB „Lietuvos žinios“ užtikrino ir garantavo, kad UAB „Alfa media“ suteikiamų publikacijų turinys ir jų paskelbimas tinklalapyje www.alfa.lt atitiks Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus ir nepažeis autorių, gretutinių ar kitų bet kurio asmens turtinių ir/ar neturtinių teisių bei teisėtų interesų, todėl turi būti laikoma, jog UAB „Alfa media“ ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad užtikrintų tinklalapyje www.alfa.lt skelbiamos informacijos teisėtumą. 
Žurnalistų etikos inspektorė, Pareiškėjo skundą išnagrinėjusi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu, nustatė:
Fizinio asmens garbė ir orumas bei juridinio asmens dalykinė reputacija yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.
Sprendžiant, ar visuomenės informavimo priemonėje buvo paskelbta Pareiškėjo garbę ir orumą žeminanti, juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžianti informacija, būtina nustatyti, ar ginčo objektu esančiuose teiginiuose buvo paskelbta žinia ar nuomonė. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalis nustato, kad žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas tikras faktas ar tikri (teisingi) duomenys.

Žeminančiomis žiniomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan.

Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7-1 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 8 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, kol atsakovas (viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas) neįrodo priešingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pareiga įrodyti, kad jo paskleistos žinios atitinka tikrovę bei informuodamas visuomenę jis laikėsi visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nepiktnaudžiavo informacijos laisve, atitenka viešosios informacijos rengėjui. Konkrečiu atveju žurnalistų etikos inspektorė kreipėsi į viešosios informacijos skleidėją (pirminį informacijos šaltinį) – UAB „Lietuvos žinios“ – prašydama pateikti ginčo objektu esančios informacijos atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes, tačiau jokie paaiškinimai ar kiti įrodymai nebuvo pateikti ir niekaip nepagrįstas Pareiškėjo ginčijamos informacijos tikrumas, todėl žurnalistų etikos inspektorė turi pagrindą vadovautis paskelbtų žinių neatitikimo tikrovei prezumpcija.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, todėl viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą kritiką ir ne visai tikslią informaciją. Viešosios informacijos skleidėjas, veikdamas sąžiningai ir turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, gali pateikti informaciją su tam tikrais netikslumais ir išreikšti agresyvią kritiką, tačiau, neleistina skelbti tokios informacijos, kuria siekiama viešąjį asmenį pažeminti.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje įtvirtintoje viešojo asmens sąvokoje nustatyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoje viešojo juridinio asmens sąvokoje nustatyta, kad viešasis juridinis asmuo yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių sau naudos, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Nagrinėjamu atveju Lietuvos žurnalistų sąjunga yra profesinė sąjunga, vienijanti Lietuvos Respublikos žurnalistus profesionalus. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo preambulėje numatyta, kad profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad asociacija yra savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Konkrečiu atveju 2006-11-25 patvirtintų Lietuvos žurnalistų sąjungos įstatų 2-as skyrius nustato Lietuvos žurnalistų sąjungos uždavinius, susijusius su sąjungos narių – žurnalistų – atstovavimu ir jų teisių bei teisėtų interesų gynimu. Minėtų teisės aktų nuostatų analizė bei aptartas Lietuvos žurnalistų sąjungos statusas leidžia daryti išvadą, kad sąjunga yra viešasis juridinis asmuo, kurio paskirtis yra tenkinti viešuosius interesus.
 Pažymėtina, kad vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje įtvirtinta viešojo asmens sąvoka, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius taip pat priskirtinas viešųjų asmenų kategorijai, kadangi jis yra žurnalistams atstovaujančios ir jų teises bei teisėtus interesus ginančios asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų ir darbo pobūdžio nuolat dalyvauja visuomeninėje veikloje. Atsižvelgiant į tai, konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar viešosios informacijos skleidėjas, publikacijose paskelbęs informaciją apie viešuosius asmenis, sąžiningai informavo visuomenę ir ar neperžengė teisės skleisti informaciją ribų.

Pažymėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis draudžia platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, o 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas įpareigoja teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais.

Konkrečiu atveju teiginiuose „Atrodo, D. Radzevičius netyčia atskleidė komisijos veiklos esmę. Penkiolikos atsitiktinių žmonių grupė gali sužlugdyti viešosios informacijos priemonę, jei pripažins ją neetiška“, „Priėmus šią pataisą būtų suduotas dar vienas smūgis Lietuvos žiniasklaidai“, „Tokiu atveju pagaliau būtų sukurta veiksminga susidorojimo su žiniasklaida schema – nepalankus Etikos komisijos sprendimas reikštų leidinio, TV kanalo ar radijo stoties žlugimą“, „Apie tokią schemą daugelį metų svajojo politikai ir valdžia, tačiau ją sukūrė LŽS ir jos pirmininkas“, „Ironiška, kad represijų iniciatyvos prieš „Respublikos“ leidinių grupę, nacionalinį dienraštį „Lietuvos žinios“, populiariausią šalies kanalą TV3, kur sukurta daugybė žurnalistų darbo vietų, kyla iš LŽS“, „Žurnalistų savivalda tikrai išsigimė, jeigu ji puola žurnalistus ir smaugia žiniasklaidą, kuri atlieka savo misiją informuoti visuomenę“ paskelbtos informacijos kontekstu pateikta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie tai, kad Pareiškėjas sukūrė ir siekia per Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją naudotis konkrečia priemone, padėsiančia sužlugdyti tam tikras visuomenės informavimo priemones. 

Teiginiuose „Todėl Seimui siūloma priimti įstatymo pataisas, kurios numatytų, jog neetišku pripažintas leidinys negalėtų dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir gauti lėšų iš valstybės įmonių paslaugoms atlikti. Šią įstatymo pataisą jau užregistravo konservatorius Kęstutis Masiulis, galbūt nelabai suprasdamas, kokių juodašimtiškų jėgų įrankiu jis gali tapti“ paskelbta faktine informacija nurodyta konkreti priemonė, padėsianti sužlugdyti visuomenės informavimo priemones. Pažymėtina, kad iš tiesų 2011 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetas užregistravo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10, 33, 85, 92 ir 93 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kurio 2 straipsnio 1 dalyje numatyta pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisinėmis priemonėmis. Šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip profesinės etikos pažeidimas, kai nuo teikėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai <...>“. 

Šią nuostatą įtvirtinusi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo redakcija buvo priimta 2011 m. birželio 21 d. ir įsigaliojo 2011 m. rugpjūčio 1 d. Tokia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata suteikia galimybę perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo (visuomenės informavimo priemonės) paraišką ar pasiūlymą, jeigu jis yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, t. y. jeigu Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija jį yra priskyrusi profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai ir jeigu nuo tokio priskyrimo nepraėjo daugiau nei vieneri metai. Pažymėtina, kad iki šios nuostatos įsigaliojimo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimas visuomenės informavimo priemonę priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai nesukeldavo jokių teisės aktuose numatytų pasekmių viešosios informacijos rengėjams ar skleidėjams. Konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, įgyvendindama Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2009-2013 metų strategiją ir siekdama, jog viešųjų pirkimų konkursuose dalyvautų teisėtą ir sąžiningą ūkinę veiklą vykdantys subjektai - tiekėjai, iniciavo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos pakeitimą. Šiuo atveju teiginiuose „Atrodo, D. Radzevičius netyčia atskleidė komisijos veiklos esmę. Penkiolikos atsitiktinių žmonių grupė gali sužlugdyti viešosios informacijos priemonę, jei pripažins ją neetiška“, „Priėmus šią pataisą būtų suduotas dar vienas smūgis Lietuvos žiniasklaidai“, „Tokiu atveju pagaliau būtų sukurta veiksminga susidorojimo su žiniasklaida schema – nepalankus Etikos komisijos sprendimas reikštų leidinio, TV kanalo ar radijo stoties žlugimą“, „Apie tokią schemą daugelį metų svajojo politikai ir valdžia, tačiau ją sukūrė LŽS ir jos pirmininkas“, „Ironiška, kad represijų iniciatyvos prieš „Respublikos“ leidinių grupę, nacionalinį dienraštį „Lietuvos žinios“, populiariausią šalies kanalą TV3, kur sukurta daugybė žurnalistų darbo vietų, kyla iš LŽS“, „Žurnalistų savivalda tikrai išsigimė, jeigu ji puola žurnalistus ir smaugia žiniasklaidą, kuri atlieka savo misiją informuoti visuomenę“, „<...>galbūt nelabai suprasdamas, kokių juodašimtiškų jėgų įrankiu jis gali tapti“ paskelbta informacija apie Pareiškėjo veiklą neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio informacija yra nepagrįstai teigiama apie Pareiškėjo veiklos nesąžiningą tikslą, jo siekius ir tokiu būdu ne sąžiningai kritikuojamas viešasis asmuo, bet visuomenei suponuojama išvada apie jo nesąžiningą visuomeninę veiklą, todėl minėta informacija pažeidžia Lietuvos žurnalistų sąjungos dalykinę reputaciją, žemina jos vadovo garbę bei orumą ir pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 2 dalį bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Teiginyje „Anksčiau neetišku buvo pripažintas dienraštis „Vakaro žinios“, dabar – TV3, tačiau Etikos komisijos sprendimai neturėjo teisinių ir kitokių pasekmių“ paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie tai, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimai, kuriais visuomenės informavimo priemonės buvo pripažintos neetiškomis, joms neturėjo jokių pasekmių, atitinka tikrovę. Šiuo atžvilgiu Pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų ar Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimai negali būti konstatuoti. 

Aptariant viešosios informacijos skleidėjo – UAB „Alfa media“ – atsakomybę dėl ginčo publikacijoje paskelbtos informacijos, atkreiptinas dėmesys į Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 2 dalį, numatančius, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones; tokiu atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją. Tokios įstatymo nuostatos atsakomybės ir atitinkamų poveikio priemonių už paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją taikymą nukreipia tik į pirminį informacijos šaltinį, o pirminio informacijos šaltinio informaciją paskelbusiam viešosios informacijos skleidėjui redakcinė atsakomybė už tokios informacijos paskelbimą nekyla tik tuomet, kai: 1) jis paskelbia tą pačią (identišką) tikrovės neatitinkančią informaciją; 2) paskelbtoje informacijoje aiškiai nurodo pirminį jos šaltinį – anksčiau informaciją paskelbusią visuomenės informavimo priemonę; 3) jo paskelbta informacija nėra paneigta anksčiau ją paskelbusioje visuomenės informavimo priemonėje. Konkrečiu atveju publikacijoje „Žurnalistai ir tarsi žurnalistai“ (www.alfa.lt, 2011-06-06) paskelbtos informacijos ir ginčo objektu esančių teiginių turinys atitinka publikacijose „Žurnalistai ir tarsi žurnalistai“ („Lietuvos žinios“, www.lzinios.lt, 2011-06-06) paskelbtą informaciją. Minėtoje publikacijoje yra aiškiai nurodyta, kad ji yra anksčiau paskelbta laikraštyje „Lietuvos žinios“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad publikacijoje „Žurnalistai ir tarsi žurnalistai“ (www.alfa.lt, 2011-06-06) paskelbtos ginčo objektu esančios informacijos pirminis informacijos šaltinis – laikraštis „Lietuvos žinios“, tinklalapis www.lzinios.lt – nėra paneigęs šios informacijos, darytina išvada, kad Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu viešosios informacijos skleidėjui UAB „Alfa media“ negali būti taikoma redakcinė atsakomybė dėl minėtoje publikacijoje paskelbtos tikrovės neatitinkančios ir Pareiškėjo dalykinę reputaciją ir garbę bei orumą pažeidžiančios informacijos. Šiuo atveju atsakomybė dėl minėtų pažeidimų taikytina tik pirminiame informacijos šaltinyje – publikacijose „Žurnalistai ir tarsi žurnalistai“ („Lietuvos žinios“, www.lzinios.lt, 2011-06-06) – informaciją pateikusiam viešosios informacijos skleidėjui – UAB „Lietuvos žinios“.

Žurnalistų etikos inspektorė, išnagrinėjusi Pareiškėjo skundą, daro išvadą, kad jo skundas dalyje dėl teiginiuose „Atrodo, D. Radzevičius netyčia atskleidė komisijos veiklos esmę. Penkiolikos atsitiktinių žmonių grupė gali sužlugdyti viešosios informacijos priemonę, jei pripažins ją neetiška“, „Priėmus šią pataisą būtų suduotas dar vienas smūgis Lietuvos žiniasklaidai“, „Tokiu atveju pagaliau būtų sukurta veiksminga susidorojimo su žiniasklaida schema – nepalankus Etikos komisijos sprendimas reikštų leidinio, TV kanalo ar radijo stoties žlugimą“, „Apie tokią schemą daugelį metų svajojo politikai ir valdžia, tačiau ją sukūrė LŽS ir jos pirmininkas“, „Ironiška, kad represijų iniciatyvos prieš „Respublikos“ leidinių grupę, nacionalinį dienraštį „Lietuvos žinios“, populiariausią šalies kanalą TV3, kur sukurta daugybė žurnalistų darbo vietų, kyla iš LŽS“, „Žurnalistų savivalda tikrai išsigimė, jeigu ji puola žurnalistus ir smaugia žiniasklaidą, kuri atlieka savo misiją informuoti visuomenę“, „<...>galbūt nelabai suprasdamas, kokių juodašimtiškų jėgų įrankiu jis gali tapti“ paskelbtos tikrovės neatitinkančios ir Pareiškėjo dalykinę reputaciją ir garbę bei orumą pažeidžiančios informacijos yra pagrįstas, todėl konstatuotina, kad UAB „Lietuvos žinios“ pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnio 2 dalį bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškėjo skundas dalyje dėl teiginiuose „Todėl Seimui siūloma priimti įstatymo pataisas, kurios numatytų, jog neetišku pripažintas leidinys negalėtų dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir gauti lėšų iš valstybės įmonių paslaugoms atlikti. Šią įstatymo pataisą jau užregistravo konservatorius Kęstutis Masiulis <...>“, „Anksčiau neetišku buvo pripažintas dienraštis „Vakaro žinios“, dabar – TV3, tačiau Etikos komisijos sprendimai neturėjo teisinių ir kitokių pasekmių“ ir publikacijoje „Žurnalistai ir tarsi žurnalistai“ (www.alfa.lt, 2011-06-06) paskelbtos informacijos laikytinas nepagrįstu.

Vadovaudamasi nurodytais motyvais ir Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 3 dalies 1 punktu, žurnalistų etikos inspektorė  nusprendė:
1. Pripažinti Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus skundą dėl publikacijose „Žurnalistai ir tarsi žurnalistai“ („Lietuvos žinios“, www.lzinios.lt, www.alfa.lt, 2011-06-06) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu.
2. Įspėti viešosios informacijos skleidėją UAB „Lietuvos žinios“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo.
2. Išsiųsti sprendimą Pareiškėjui, UAB „Lietuvos žinios“ generaliniam direktoriui Valdui Vasiliauskui bei UAB „Alfa media“ direktoriui Raimondui Kurlianskiui.

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos.



Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė






Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)