2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Pjesėje – A.Smetonos ir A.Voldemaro akistata

Enrika Striogaitė, kaunodiena.lt

Kauno valstybiniam dramos teatrui įteikta kauniečio dramaturgo Gedimino Jankaus naujausioji pjesė „Kybartų aktai“– apie tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos ir pirmojo ministro pirmininko Augustino Voldemaro dramą.

Daugybė klausimų

Šiuo metu visuomenėje vis daugiau diskutuojama ir mėginama objektyviai įvertinti prezidento A.Smetonos vaidmenį ir jo pasitraukimą lemtingomis 1940-ųjų birželio dienomis. „Reiškiama gana prieštaringų nuomonių, – pastebi pjesės autorius G.Jankus, – todėl ryžausi neigti sovietinės ideologijos sukurtą ir iki šiol gajų mitą, kad prezidentas tebuvo per upelį bėgantis tautą išdavęs bailys.“

Dramaturgas atidžiai gilinosi į istorijos pateikiamus faktus, perskaitė keliolika to laikotarpio veikėjų ir liudininkų knygų, atsiminimų, laiškų. Ir kuo daugiau skaitė, lygino skirtingų veikėjų memuarus, tuo daugiau ryškėjo kai kurios iki šiol nutylimos aplinkybės ir kilo vis daugiau klausimų.

„Kodėl per paskutinį Vyriausybės posėdį dauguma ministrų muistėsi nuleidę akis? Kas ir kodėl primygtinai, desperatiškai ragino A.Smetoną sugrįžti iš Kybartų, o siena buvo uždaryta prieš pat A.Smetonos akis? – daugybę klausimų sau ir kitiems užduoda G.Jankus. – Kodėl į prezidentą šauliai nukreipė savo ginklus? Kodėl Marijampolės pulkui buvo įsakyta grįžti atgalios į kareivines? Ar tik baimė dėl savo ir šeimos gyvybės lėmė A.Smetonos elgesį? Ir kas būtų nutikę, jei prezidentas būtų grįžęs į Kauną? Kokio jo parašo reikėjo sovietams? Ko gero, juo būtų pasinaudota perduodant įgaliojimus sovietų suformuotai valdžiai ir visiems laikams nebeliktų pagrindo ginčyti okupacijos.“

Ar tikrai – bėglys?

Dramos autorius remiasi prezidento A.Smetono Kybartų aktais, kuriuos jis parašė praėjus keliems mėnesiams Berne, Šveicarijoje, pažymėjęs datą – 1940 m. birželio 15 d. Pavadinimas ir data nedviprasmiškai byloja, kad šio politinio testamento nuostatos subrendo būtent Kybartuose, traukiantis iš Lietuvos.

1 II_2.jpg
Konstitucinės teisės žinovo prof. M.Romerio teigimu, Kybartų aktai buvo konstitucinį nepriklausomos Lietuvos valstybės tęstinumą įtvirtinantys dokumentai. Jie paaiškina, kad iš panosės sovietų agentams ir jiems pataikavusiems veikėjams A.Smetona išsigabeno valstybės konstitucingumo pagrindą. Be jo parašo jokia sovietų okupantų suformuota valdžia negalėjo ir negali būti laikoma teisėta. „Štai kodėl nuo pirmųjų okupacijos dienų buvo beatodairiškai peršama A.Smetonos, bėglio ir bailio, karikatūra“, – įsitikinęs dramaturgas G.Jankus.

Dramatiškas susitikimas

Dramos veiksmas vyksta Kybartuose 1940-ųjų birželio 15-osios vakare. Būtent tą dieną, po paskutiniojo Vyriausybės posėdžio Prezidentūroje, kuriame svarstant Sovietų Sąjungos ultimatumą buvo nuspręsta nesipriešinti, A.Smetona išvyko iš Kauno į Kybartus. Tik vidurnaktį jis slapta perėjo Vokietijos sieną.

Augustinas Voldemaras, buvęs A.Smetonos bendražygis, vėliau pašalintas iš valdžios, persekiotas ir ištremtas į užsienį jo oponentas ir varžovas, prasidėjus okupacijai, bandė grįžti iš užsienio į Lietuvą. Tačiau Kybartuose buvo sovietų agentų suimtas. Paskutinis dviejų politikos veikėjų, buvusių bendražygių, vėliau nesutaikomų priešų menamas susitikimas ir įvyksta Kybartuose.

Tai dešimtoji Gedimino Jankaus pjesė. Jos rankraštis įteiktas režisieriui Gyčiui Padegimui ir Kauno valstybiniam dramos teatrui. Scenos šviesą anksčiau yra išvydusios dramaturgo pjesės „Amžinas keleivis“ apie Vydūną, „Ir šviesa, ir tiesa“ apie V. Kudirką, „Stolypino vagonas“.

Nuotraukoje: Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungų narys Gediminas Jankus

                                                       Evaldo Butkevičiaus nuotr.

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)