Sekmadienį paminėjome 22-ąsias Kovo 11-osios metines. Lygiai tiek išsilaikė Vasario 16-osios, tarpukario, neriklausoma Lietuva. Du dešimtmečiai, viena vertus, atrodytų, nėra taip mažai. Pėdsaką žmonių sąmonėje ir istorijoje tai neišvengiamai palieka. Bet kita vertus, ypač žmonėms, kurie dar prisimena soviemetį ir mūsų laikų kelią į laisvę, tai tikrai nedaug. Drįsčiau sakyti – istorijos akimirka.Jonas Basanavičius, pradėdamas leisti pirmąjį lietuvišką laikraštį „Aušra”, 1883 metais parašė savo garsiąją „Priekalbą” arba įvadinį straispnį, tapusį chrestomatiniu tekstu. Jį pradėjo lotyniška sentencija: „Homines historiarum ignari semper snut pueri”. Vadinasi, žmonės, nežinantieji istorijos, lieka vaikai.
Ar mūsų laikų nepriklausomos Lietuvos žmonės istoriją žino? Ar mūsų laikų žiniasklaida pakankamai rašo apie tai, kas rūpėjo lietuviškosios spaudos patriarchams – ugdyti tautos istorinę sąmonę?
Apie tai – antradienį 10.05 val. „Žinių radijo“ pokalbių ir ginčų laidoje „Žiniasklaidos anatomija“.
Laidoje dalyvauja savaitraščio „Voruta” leidėjas ir vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius, dienraščio „Lietuvos žinios” vyriausiasis redaktorius Valdas Vasiliauskas ir nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skyriaus vadovas, Mažosios Lietuvos istorijos žinovas Vytautas Gocentas.
„Žiniasklaidos anatomija“ yra bendras „Žinių radijo“ ir Lietuvos žurnalistų sąjungos projektas.
