2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Jonas Vėlyvis apie Vincą Krėvę, kuriam šįmet sukanka 130 metų nuo jo gimimo dienos


neleisk_veb_II.jpgVincas Krėvė (tikroji pavardė Mickevičius) gimė 1882.X.19 Subartonyse, Merkinės parapijoje, Varėnos rajone, Alytaus apskrityje. Mirė 1954. VII.7 Springfylde (JAV, Pensilvanija). Jo senelis buvo atsikėlęs iš Nedzingės parapijos, kur Mickevičius vadino Krėvėmis. Pradžioje Krėvė buvo Mickevičiaus slapyvardis. Pasitraukęs iš Lietuvos 1944 metais jau oficialiai pasirašinėjo tik Krėvė. 

Kaip žmogus, taip ir rašytojas jis buvo įvairių, dažnai prieštaringų filosofinių, religinių, visuomeninių pažiūrų, kompleksiška asmenybė, neturėjusi nė vieno kokio nors ypatingo bruožo. Buvo jis neįtikėtinai mažo ūgio, ypač trumpų kojų ir stambios gražios galvos.  Pradžios mokslą ėjo namie ir Merkinės mokykloje. Vėliau įstojo į Vilniaus dvasinę seminariją, bet čia mokslus metė. 1902 metais, jau išstojęs iš seminarijos, visą vasarą Krėvė praleido Marcinkonyse (Varėnos raj.) pas kunigą Joną Šoblickį. Šis kunigas buvo didelis lietuvis patriotas, o Krėvė jau buvo pradėjęs rašyti lenkiškai. Todėl J. Šoblickis padėjo Vincui tautiškai apsispręsti, ir, reikia manyti, jo dėka mes turime lietuvių literatūros klasiką.

1904-1908 m. studijavo filologiją Kijevo, Lvovo universitetuose. 1909-1920 m. mokytojavo Baku (Azerbaidžane), buvo rusų kalbos ir literatūros mokytojas. Dalyvavo visuomeniniame politiniame ir kultūriniame gyvenime (priklausė eserų partijai). 1919-1920 m. buvo Lietuvos konsulas Azerbaidžane. Gyvendamas Baku, parašė daugelį savo kūrinių, ten ir vedė. Į Lietuvą grįžo 1920 m. gegužės mėnesį. 1922-1940 m. — Kauno universiteto profesorius, (1925-1937 m. — humanitarinių mokslų fakulteto dekanas). Nuo 1940 m. Vilniaus universiteto profesorius. Organizavo ir redagavo tęstinius mokslinius leidinius ir žurnalus: ,,Skaitymai”, ,,Tauta ir žodis”, ,,Gaisai”, ,,Mūsų tautosaka”, ,,Darbai ir dienos”, ,,Dienovidis”. Rėmė Lietuvos vyriausybę, priklausė tautininkų partijai. Ketvirtajame dešimtmetyje suartėjo su kitos pakraipos rašytojais, reiškė opozicines nuotaikas, buvo žurnalo ,,Literatūra” oficialus redaktorius. Buvo draugijos TSRS tautų kultūrai pažinti valdybos narys. 1939-1940 m. — Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas. 

1940 m. ėjo invazinių Rusijos imperinių jėgų suformuotos vadinamosios Liaudies vyriausybės ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministro pareigas. Pasitraukęs iš šių pareigų buvo Lituanistikos instituto direktorius, perorganizavęs šį institutą į Lietuvos Mokslų Akademiją ir 1941 m. tapo pirmuoju jos prezidentu. Hitlerinės okupacijos metais profesoriavo Vilniaus universitete. 1942 m. padarė viešą pareiškimą per radiją dėl savo dalyvavimo Liaudies vyriausybėje. 1944 m. pasitraukė į Austriją ir sugrįžusios į Lietuvą tarybų valdžios buvo pašalintas iš Akademijos narių. Nuo 1947 m. gyveno JAV, pakviestas Pensilvanijos universiteto, kuriame dėstė rusų ir lenkų kalbas ir literatūras.
Literatūrinę kūrybą Krėvė pradėjo spausdinti 1907 m. (eilėraščiai lenkų kalba). Nuo 1909 m. spausdino kūrinius lietuvių kalba. Kūrybos svarbiausios sritys — proza ir dramaturgija. Parašė šiuos kūrinius: ,,Dainavos šalies senų žmonių padavimai”, ,,Šarūnas”, ,,Skirgaila”, ,,Mindaugo mirtis”, ,,Likimo keliais”, ,,Šiaudinėj pastogėj”, ,,Skerdžius”, ,,Bedievis”, ,,Raganius”, ,,Žentas”, ,,Miglose”, ,,Rytų pasakos”, ,,Dangaus ir žemės sūnūs”. Surinko ir paskelbė lietuvių tautosakos: ,,Dainavos krašto liaudies dainos”, ,,Aitvaras liaudies padavi-muose”, ,,Dzūkų poringės”, ,,Patarlės ir priežodžiai”. 


GUNDYMAS GELBĖTI LIETUVĄ . TURINYS
Vyriausybė ne kvaila, jeigu prašo laikytis kuo ramiausiai. Sutinkame ne svetimą armiją, bet draugus. Vincas sapnuoja piemenėlio Vincuko sapną. Ne laumė, bet komunizmo šmėkla. Vainikas papuoštas pjautuvu ir kūju. N. Pozdniakovas kviečia Krėvę į atstovybę
II 
Krėvė susipažįsta su V. Dekanozovu, o N. Pozdniakovas ruošia stalą. Geriau tėvas nuo stogo, negu lašas iš taurės. Praliejo žaliąjį vynelį — tai nelaimę dievai siunčia. V. Dekanozovas siunta, kad Smetona nepasitiko viso pasaulio tautų vado draugo Stalino pasiuntinio ir tikina, kad armija atėjo Lietuvą apsaugoti. SSSR ir Vokietija tokie draugai, kaip alkani šunys. Krėvei vaidenasi piemenėlis Vincukas ir besiginčijantys kryžiuotis bei rusas, kurio jis bus. V. Dekanozovas ir Stalinas neserga patriotiniu šovinizmu. Lietuviai šimtmečius kovojo, sulaikydami vokiečius ir laimėjo. Vai kodėl porina apie milžinų ginčus… Draugas Stalinas Lietuvos atžvilgiu neturi jokių paslėptų tikslų, tik nori apsaugoti Lietuvą. Nori, kad nauja vyriausybė lojaliai vykdytų Lietuvos pasižadėjimus. Esate numatytas užsienio reikalų ministru. 
III 
Krėvė šiek tiek pažįsta Paleckį. Pakarklis koliojo ir neapkentė kairiųjų. Venclova — buvęs mokinys. Nustebintas Krėvė, kad su juo dėl vyriausybės kalbasi V. Dekanozovas. Paleckis nėra tinkamas kraštui vadovauti. Politinė veikla visiškai svetima. Prezidentas bus pasyvus. Būtų skaudu ir tamstos tėvynei žalinga, jeigu atsisakytum pareigų. Kodėl mintys žadina aprašytus didvyrius? Armiją tikrai išvesite? Tokioms pareigoms nepasiruošęs. Atsakys pasimatęs su Merkiu. 
IV 
Stalino mokykla. Jokiu būdu nesutik! Ir tu juo tiki? Profesoriau, profesoriau… Ėjau keliu, kurį man nurodė pasaulio išmintis. Garbė gyvena pažinimo, tiesos ir doros karalystėje, kur žmogus kelio neieško. Nutariau siūlomųjų pareigų neimti. Paklius jis dar į mano rankas. Rytoj turi būti vyriausybė! 
V
Krėvė žadėjo ryšių nenutraukti. 1935 metų lankymasis Maskvoje. Pobūvis. Tolstojus, Le-ontjevas ir kiti. Sovietinės spaudos bendradarbis? Kodėl tamsta negalėtum su mumis bendra-darbiauti? Tamsta pone Mickevič. Tamstos žodžiu neišdrįs nepasitikėti. Mes tamstai suteik-sime visus duomenis. Atvežiau tamstai avansą. Imti ar neimti penkių tūkstančių dolerių? Kada nors skolą grąžinsime. 
VI 
Kviečia Merkys. Tikrai neimsiu tų pareigų. Būk protingas. Merkys kolioja Smetoną. For-maliai priklausė tautininkų partijai. Negi sutikti, kad vyriausybės priekyje atsistotų Sniečkus? Tu neisi, kitas neis, tai kas gi eis pagaliau? Kodėl Merkys ir V. Dekanozovas kalba kaip susi-giedoję? Kad nors Galvanauskas būtų. Diktatoriški Šilingo įstatymai Lietuvai stiprinti labai tiks bolševikams. Privalai priimti pasiūlymą. Pasidaryti bolševikų pastumdėliu? Ką pasakytų didieji Lietuvos kunigaikščiai? Mėgink derėtis su bolševikais. Tai reikalinga tautai, o ne man asmeniškai. Tikinčiųjų nepersekios, veikėjų kalėjiman nesodins. Išlaikyti bent vyriausybės pavidalą, kol… 
VII 
Turėjo Lietuvos kunigaikščiai vaidilas, žynius. Tautų likimo tu nenusimanai: Skirgaila nesukalbamas. Nerodyk vilkui kelio, jis pats atras. Paleckis neranda Krėvės. Paleckis pats atvažiuos. Jei finansų ministeriu būtų Galvanauskas ar Jurgutis. Prie košės — visi vyrai. 
VIII 
Vėl pasirodo laumė su pjautuvu ir kūju spygliuotos vielos vainike. Atkakliai Vincukas aiš-kina, kad jis myli… Klysti nuo gimtosios dienos. Dabar radau kelią, kurį likimas skyrė. 
IX 
Paleckio asmenyje turės ne priešą, bet bendramintį. Suprask, Lietuvai reikia. Linksminuosi su savaisiais. Būsiu tavo valdovas ir viešpats. 
Nepaklausei manęs. Atsisėda jaunoji karalaitė. Tai jau yr paskutinė sprendžiamoji kova. 
XI 
Reikalauja Sniečkų paleisti. Norime tik jus apsaugoti. Greitai suvalgys Lietuvą. Kam padus spirgini? Kalinius paleisti — tai dar ne Lietuvą laidoti. Ramybės nebus. Kas taip nepadoriai rašo? Nors ašaromis braidyk. Naujienos stulbina. Priekaištauja V. Dekanozovas, priekaištauja lietuviai. Rašo ,,Lietuvos aidas”. Džiaugsmas ir dėkingumas. Kovoti su liaudies priešais. Už mus kalbės visi nebyliai. Iš Lietuvos nežadu sprukti. 
XII 
Rusai nežino, kiek Lietuvoje armijos turi. Anarchija šliaužia. Uždaromi laikraščiai. Niekas nesikėsins į ūkininkų turtą. Masiniai atleidimai iš armijos. V. Dekanozovas spaudžia, Paleckis nusileidžia. Gedvilas veikia pats. Sako, Paleckis pamišo… Mokytojai kenkia valstybės saugumui. Kiek valdžių Lietuvoje? Surištos rankos. 
XIII 
Tu tyli, papasakosiu aš. Raudonoji armija mums atvežė laisvę ant tankų. Lauk liaudies priešus! Čia ne lietuvių darbas. Seniai laukė šypsenos. 
XIV 
Liežuviai nesusilaiko. Renkasi senus drabužius. Ką Krėvė kalba. Gerbė Lietuvos kareivį. 
XV 
Ką nori, tą daro. Kiek galime, turime priešintis. Dar keturios vyriausybės. Dešimt įsakymų vyriausybei. N. Pozdniakovas tik pataria. Karštas kaukazietis. Lietuvos įstatymai griauna Lie-tuvą. Atsistatydinti nė negalvok! 
XVI 
Kodėl nepranešėte, kad kreipėtės į Molotovą? Padėtis keičiasi. Gedvilas paprašė Maskvos padėti. Be reikalo karštasis kaukazietis patarinėja. 
XVII 
Rytoj Molotovas priims. Mindė Minsko žemę basos lietuvių kojos, varomos į vergiją. Prie Medininkų užkirto kelią papildymui. Lietuviui būdinga kitų tautų moteris į namus vesti. Pasi-gailėk, viešpatie, savo tarno Boriso Ginvilaičio. Lietuvis kėlė kardą prieš lietuvį, susidėdamas su svetimšaliais. Vytautas pasiekia Smolenską. Žmogus žada, žmogus prisiekia, žmogus iš-duoda. Saldu, pagalvojus apie didingą protėvių praeitį. Algirdas įžengia į Maskvą nelyginant draugas, bet kaip nugalėtojas įsmeigia ietį į Kremliaus vartus. Nėra jokių senelių. Sutiko kaip geraisiais laikais. Sunki tavo dalelė, nelengvai dievus permaldausi. Prisiminus Gilšę. Būtų gerai, kad nereikėtų taikytis prie jų tvarkos. Naktį visos katės pilkos. 

GUNDYMAS LAIDOTI LIETUVĄ
XVIII 
Pirmą kartą į Kremlių. Draugas Molotovas kviečia tik vieną. Pasiuntinys už durų. Negalvojo užgauti. Lenkai rodė didžiausią nepasitikėjimą mumis. Plėšrūnai, suėdę gyvulėlį, visada trokšta ramybės. Ką reiškia didžiojo kaimyno, atidavusio Vilnių, žodžiai? Hitlerizmo negalima sunaikinti. Molotovas beria žodžius kaip žirnius. Gal be reikalo žodžius gaudau? Nors Smetona nekvailas žmogus… Iš gerai informuotų šaltinių patyrėme… Krėvės žodžių negirdi Kremliaus kambario šeimininkas. Kad lietuvių kariuomenė pultų lenkus ir užimtų Vilnių. Įtakos zona. Girdi, bet savo ausimis netiki. Tamsta esi populiarus liaudyje. Molotovas susiraukia. Nė valandėlės neabejoju gerais SSSR vyriausybės norais. Valiuta ne tik nenukrito, bet nebuvo netgi pasvirusi. Mūsų vadovybė sužavėta jūsų veiklos tikslumu. Lietuva pagamina ir eksportuoja daugiau negu didelė ir turtinga Ukraina. Kištis į vidaus reikalus ir kenkti ūkiui pareigūnai nėra gavę nurodymų. Dabar paruošti Lietuvos liaudį sovietinei santvarkai. Dangus atsivėrė, žemė prasmego. Girdi Krėvė dainiaus Aidžio ir Mindaugo pokalbį. Molotovas sukinėja šaukštelį stiklinėje. Vokiečiai prarijo Pabaltijo kraštų okupaciją, turės suvirškinti ir inkorporaciją. Esame susitarę. Kodėl Merkys kartu su Smetona nepaliko Lietuvos? Rusija yra labai neturtingas ir skurdus kraštas. Ims žiūrėti kaip į okupantų kariuomenę. Genialusis draugas Leninas neklydo, jog Antrasis pasaulinis karas padės mums įsigalėti visoje Europoje. Netoli Reino įvyks paskutinis proletariato ir sudūlėjusios buržuazijos mūšis. Molotovas suka ienas į kitą pusę. Sovietinių respublikų sąjunga neša tautoms ne vergiją, bet tikrą laisvę. Lietuvos tauta jau seniai apsisprendusi būti nepriklausoma. Nepraslinks nė keturių mėnesių, kai liaudis pasisakys už įsijungimą be jokių sukrėtimų. Lietuvos ateitis priklausys nuo visos Europos likimo. Protingiausia pasiduoti komunistų partijos vadovavimui, kuri numačiusi įvykdyti visos Europos suvienijimą. Dabartinės vyriausybės nariai toliau bendradarbiaus su sovietų vyriausybe. Nepanorėsi tapti Lietuvos liaudies priešu. Neturiu teisės pasilikti vyriausybės priekyje. Jis ne kunigaikštis ir ne didysis, Josifai Visarionovičiau. 
XIX
Mažam ašarų nereikia pirkti. Gali kristi orus gaudydamas ir nosimi žemę ardamas.
XX
Kol jūs čia, tai Lietuvos reikalai irgi čia. Mano padėjėjas Vasiljevas. Gudijos pasaulinio lygio moteriškos kojinės — iš Kauno. Nėra pasaulyje… Gydytojai draudžia gerti. Kai reikėjo sugundyti. V. Dekanozovas rausta. Tie patys žodžiai. Atkurti carų sumanytą vieningą ir neda-lomą Rusiją. Rūpi visa žmonija. Visas pasaulio proletariatas. Vadai — labai atsargūs politikai. Ten niekas nieko nepaiso, nevertina nei talento, nei mokslo, nei meno. Vis toji Amerika, kad ji prasmegtų. Nėra pasaulyje tokių jėgų, kurios galėtų sutrukdyti. Antrą kartą tokių patogių sąlygų negali pasikartoti. Protingai pasielgsi, jei įstosi į mūsų partiją.
XXI
Kaip inteligentas — skystas. Paleckis ir Gedvilas daro savo rankomis tai, kas mums reika-linga.
XXII
Lietuvos kunigaikščiai kirtosi su Maskvos kunigaikščiais ir vokiečių riteriais. Su Stalinu nepavyko susitikti. Pagamins iš naujų žmonių Seimą. Kiek galima ilgiau sulaikyti naujus rin-kimus. Nieko kito mums nebelieka, kaip tik pasitraukti. Gedvilo kalba, aprobuota V. Dekano-zovo. Belieka iš proto išeiti ar nusišauti, ar laukti, kad nušautų. Žiūrima kaip į sabotažininką ir išdaviką. Liaudininkai reikalauja rinkimų. Pakarklis labai nori sušaukti Ministrų Tarybos po-sėdį. Cechlinas: aš niekuo Lietuvai padėti negaliu. Pasinaudojau rusų rinkimų įstatymu. Tik Lietuvai gresia okupacijos pavojus, o Latvijai ir Estijai — ne. Ar tamstai, pone Palecki, buvo žinomi Maskvos sumanymai? Gailiuosi protą atgavęs. Paleckio ašaros. Pasipriešinimas nepa-dės.
XXIII
Čia ne mitingas. Per anksti pradėjo komunistų partija davinėti Lietuvos ministeriams įsa-kymus. Mickis: kad mane vadintų Tėvynės pakasintoju? Sėdėti ir trukdyti Maskvai. Visokių nesąmonių Galvanauskas prikuždėjo į ausį. Rinkimai turi įvykti vienu metu visose respubli-kose. Reikalauja išduoti auksą. Turėsime suimti banko vadovybę. Delegacijoje du komunistai. Maskva aukso atsisako. Anglai, amerikiečiai, prancūzai Lietuvos aukso neatiduos, o švedai nenori pyktis su SSSR. Karas tarp sovietų ir vokiečių yra neišvengiamas. Rublis turi būti leis-tas apyvarton lygiai su litu. Ne tiek Lietuvos prezidentas, kiek sovietų vyriausybės padėjėjas greičiau Lietuvą sutrypti. Paskola rusams litais. Žada susidoroti. Greičiausiai būsiu suimtas. Sovietų vyriausybė atšaukia savo reikalavimą ir reiškia padėką. Krupnikas net draugui Stali-nui patiko. Galvanauskas yra kriminalinis nusikaltėlis, išdavęs Smetonai dolerius. Jam bylos nekelsiu. Preikšas kalba, kad būsiu suimtas ir ištremtas. Protestuoju, pone Palecki! Reikalau-ju, kad Galvanauskas pasitrauktų! Negali būti nė kalbos apie atsistatydinimą. Moterys todėl nevaldo pasaulio, kad jos protingos.
XXIV
Lietuvio durys svečiui visada atviros. Žmoną palaikė tarnaite. Komunizmas yra tikyba su griežtomis dogmomis. Pamėginsime ir iš vieno, ir iš kito buteliuko. Turime aklų fanatikų. Per brangiai būsimoji laisvė kainuoja. Krikštykitės, šunvaikiai! Paaukosime milijonus gyvybių. Didelių tikslų negalima pasiekti be didelių aukų. Stalinas nesugeba mažiausio popieriuko suprantamai ir be klaidų parašyti. Minioms kuriama nauja utopija. Kvaila laikytis sutarčių, kurios nenaudingos. Kodėl galėjai tarnauti carinei santvarkai, o dabar negali padėti kurti naują pasaulį visuomenės laimei? Visas inteligentinis elitas turi mums tarnauti arba jis visai nereikalingas ir neturi teisės egzistuoti. Kur bėgsi? Visur surasime… Kraštas didelis ir turtingas, bet tvarkos jame nėra. Nusikaltėliai bus ištikimi kaip šunys. Tai joks Vasiljevas, o Ždanovas. Gundo ir gąsdina. Duokite jam atostogų. Stovėti prie Lietuvos laidojimo duobės?


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)