2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

„Skambėjusių dainų aidais“: Dešimtmetį trukusios Šalčių paieškos ir sekmadienio rytas „Ant melsvo ežero bangų“

Vidas Mačiulis, televizijos žurnalistas

IMG_0184_II.JPGVasario 26-ąją įspūdinga Vilniaus knygų mugė ir Alfredo Šalčio pusvalandžio koncertas, surengtas vienoje Lietuvos parodų rūmų salėje, baigėsi daina „Gyvenimas puikus“. Atlikėjui nuoširdžiai plojo ir du populiaraus lietuviško „Žvaigždžių kvarteto“ atlikėjai Viktoras Malinauskas ir Valdemaras Frankonis. Vokietijoje gyvenantis dainininkas A.Šaltys linkėjimus klausytojams ir skaitytojams užrašė savo knygoje „Skambėjusių dainų aidais“. Leidykla „Kalendoriai“ 310 puslapių prisiminimų knygą ( su kompaktine plokštele, kurioje 12 dainų) išleido net pusantro tūkstančio egzempliorių tiražu! Beveik dvi valandas trukęs pristatymas neprailgo, nes pokalbį su knygos autoriumi Alfredu Šalčiu, jo žmona Kristina, taip pat su vertėja iš vokiečių kalbos Jūrate Baltušiene, teksto adaptuotoja Vaiva Štrimaitiene ir vyr. redaktore Jurgita Valentaite, profesionaliai ir betarpiškai vedė leidyklos direktorius Aurelijus Norkevičius. Pristatyme dalyvavo ir kalbėjo televizijos žurnalistas Vidas Mačiulis, knygai „Skambėjusių dainų aidais“ parašęs įžanginį žodį.

                                                                                                             ***

IMG_0199_I.JPGNiūriais brežneviniais laikais, vieną vėlyvą šiokiadienio vakarą per nespalvotą televizorių netikėtai pamačiau elegantiškus, šviesiais rūbais vilkinčius dainininkus su kiek kitokia lietuviška tarsena, bet iš visos širdies atliekančius estradines dainas. Televizijos programoje nei apie šį koncertą, nei apie  atlikėjus nebuvo skelbta, tačiau supratau, kad tai  - Astra ir Alfredas Šalčiai. Ne viena jų daina, įrašyta magnetofono juostelėje, jau buvo paslapčia kirtusi "geležinę sieną" ir keliavo  lietuvoje iš miesto į miestą, iš vienos šeimos pas kitą. Tai buvo netikėta, nauja, įdomu...

Žurnalistinis smalsumas tada pakuždėjo: reikia surasti ir visiems papasakoti apie dvynių duetą iš Vakarų Vokietijos. Tačiau kitą dieną Lietuvos televizijoje Vilniuje Astros ir Alfredo Šalčių jau nebuvo. Iš „Tėviškės“ draugijos sužinojau tik tiek, kad buvę svečiai jau pakeliui į namus, o jų adreso ir telefono numerio kapitalistinėje šalyje  tarybinis pilietis neturi teisės žinoti...Tokia buvo  socialistinio gyvenimo tikrovė, dešimtmečiams atkirtusi mūsų šalį nuo laisvojo pasaulio ir jo gyventojų. 

Atgimimo metais Lietuvoje viskas apvirto aukštyn kojomis.. 1989-ųjų pradžioje su Kauno „Žalgirio“ komanda pirmąkart išvažiavau į Vakarų Vokietiją, kur  Europos krepšinio taurės rungtynių  metu sutikau ir kraštiečių, kurie pirmieji sugrįžo į savo tikrąją tėvynę. Jie, deja, nežinojo, kur gyvena daininkai Šalčiai. Tik vasarą iš Hiutenfelde sutiktų  Nelės  ir Arvydo Paltinų sužinojau, kad lietuviškoje Vasario 16-osios gimnazijoje kelerius metus mokėsi Astra ir Alfredas Šalčiai. Alfredo namų adresą ir telefoną jau turėjau savo  užrašų knygelėje,tačiau paaiškėjo, kad atstumas nuo mano bičiulių gyvenamosios vietos iki Brėmeno apylinkių, kur buvo įsikūrusi Alfredo šeima, buvo per didelis. Kaip ir iki Hamburgo, kur gyveno Astra, su kuria taip ir neteko susipažinti...

Knygos_teksto_adaptuotoja__II.JPGPirmasis susitikimas su Alfredo ir Kristinos Šalčių šeima   įvyko  Kaune, pirmąją vasarą po skaudžių 1991-ųjų Ssusio įvykių. Tikriausiai jie buvo girdėję  apie mūsų savotišką rekordą televizijos studijoje, kai prieš pusmetį su kolegomis tris paras be pertraukos eteryje iš laikinosios sostinės pasakojome apie kruvinus įvykius Lietuvoje. Iš karto pavergė Alfredo ir jo mielos žmonos Kristinos, gimusios Vokietijoje, bet gražiai lietuviškai kalbančios, nuoširdumas ir paprastumas, žingeidumas ir atvirumas. Tai pajutau nuo pirmųjų pasisveikinimo žodžių, nors niekada nebuvome vieni kitų matę. Gal dėl to, kad mes beveik bendraamžiai ir mus suartino tos pačios ilgesingos dainos? 

Kai Šalčiai, nepabūgę juodojo Sausio sekmadienio įvykių, atvyko į laisvą ir nepriklausomą mūsų valstybę, supratau -  Lietuva  Kristinai ir Alredui yra brangi lyg motina, dėl kurios jie viską gali paaukoti!.. Štai vienas faktas iš iš daugelio: kadangi po  sovietinės blokados mes neturėjome profesionalių televizijos vaizdo kasečių, Alfredas iš Vokietijos jų atsiuntė net kelis šimtus. Dažnai sulaukdavome ir garso bei vaizdo įrašų, kuriuos aš panaudodavau „Krepšinio pasaulyje“, o Arūnas Valinskas populiarioje laidoje „Taip ir Ne. Buvo netgi ir įvairių gamtos vaizdelių, kuriuos originaliai įgarsindavo Alfredas. Pavyzdžiui, skrenda būrys paukščių, ne kregždutės, dešiniųjų simbolis, o juodvarniai, kurie dainininko balsu  kvietė: „kairę“ - „į kairę“,  ,,kairę“ - "į kairę", nes rinkimus laimėjo socialdemokratai!

IMG_0225_II.JPGĮdomus sutapimas: 1991-ųjų birželio 22-ąją, praėjus lygiai prieš 50 metų nuo Antrojo pasaulinio karo tarp Vokietijos ir Sovietų sąjungos pradžios, „Kauno tiesa“, kuriai tuomet vadovavo mano žmona Teklė Mačiulienė, išspausdino interviu su Alfredu Šalčiu. Antraštė - jo pasakyti  žodžiai „Visada būkite nepriklausomi“. Pokalbis  buvo iliustruotas fotoreporterio Edmundo Katino įamžinta besišypsančių Kristinos ir Alfredo Šalčių nuotrauka, taip pat nuoširdaus Lietuvos patrioto, dainų autoriaus bei atlikėjo ranka užrašytų linkėjimų faksimile: „Kauno tiesos“ skaitytojams: vilties, išvermės ir visada būkite Nepriklausomi! A.Šaltys“.

Kitą dieną, birželio 23-iąją,  Lietuvos televizijos muzikinė ir publicistinė programa iš Kauno „Sekmadienio rytą“, kurią vedžiau su mūsų Laisvės šaukliu, poetu Bernardu Brazdžioniu, transliavo ir įdomų Šalčių pasakojimą, kurį papildė mums  tokia miela ir artima daina - Vokietijos televizijos studijoje nufilmuota Astros ir Alfredo dueto atliekama „Ant melsvo ežero bangų“. Deja, tai buvo pirma ir paskutinė, ir vienintelė Atgimusioje Lietuvoje parodyta jų daina...

IMG_0212_II.JPGPo pirmojo 1982 metais bevei slapto koncerto, Lietuvos televizija nenorėjo, o galbūt nesugebėjo vėliau paruošti ir išsaugoti savitų dainininkų vaizdo ar garso įrašų. Vėliau Alfredas savo lėšomis kokybiškai išleido, o Kristina nuotraukomis subtiliai iliustravo kelias dainų plokšteles. Kai man būna liūdna, nuramina Šalčių diskas „Labai smagu“, kai reikia įkvėpimo, skamba „Jausmai“, o kitąkart ir „Ilgiausia lietuvių liaudies daina“. Labai dažnai prisimenu Kristiną ir Alfredą, nes tai  - nuoširdūs bičiuliai su jų charakteriams prieštaraujančia „Šalčio“ pavarde... 

10ANASvar_II.jpgIš visos širdies sveikiname ir džiagiamės, kad Alfredas ryžosi knyga papasakoti apie savo kelią į gyvenimą, į mūsų širdis, laisvę, į amžinąją visų Lietuvių Tėvynę. Jo veiklus ir turiningas gyvenimas, jo jausmingos mintys ir geranoriški linkėjimai mums te maloniai nuteikia šios knygos skaitytoją, o Alfredo dovanotos dainos suteikia įkvėpimo ir palaimos.


Nuotraukose: Alfredo Šalčiaus knygos "Skambėjusių dainų aidais" pristatymo Vilniaus knygų mugėje akimirkos

                 Jurgitos Valentaitės nuotr.


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)