Sakoma, kad varnas varnui akies nekerta. O štai ir įkirto: viena televizija („Lietuvos ryto“), kuri kol kas nerengia šokių ir dainų šou, neiškentė tylėti ir sukvietė į savo studiją keletą buvusių LNK šokių projektų dalyvių, vieną kitą buvusį komisijos narį, šokių ekspertą – žinoma, tuos, kurie ten šoko trumpai, nes buvo numatyti, jog greitai „iškris“. Teisybės dėlei pakvietė ir vieną favoritų (Deivydą Meškauską) visomis keturiomis ginti tą tautos džiaugsmą – tebegyvuojančius, buvusius ir būsimus didžiausius reitingus pelnančius šou.
Visi kiti (atstumtieji) patvirtino tai, kas buvo ir taip žinoma: šokio menas tiek LNK, tiek TV3 mažiausiai rūpi TV laidų prodiuseriams. Svarbiau smoryginų, pauliukaičių, šimukauskienių ir kitų komisijų liežuvių gražbylystės, sutartų peštynių, antausių bei visokios kitokios retorikos šou, kurie, tiesą sakant, nustelbdavo šokėjų triūsą, kūrybiškumą. Jiems pašokus belikdavo pastovėti mandagiai minutę kitą ir pasiklausyti, kaip „kapojasi, šėlsta ir verčiasi per galvas“ garbingoji, kilmingoji, šviečianti, tviskanti, įžymioji, nepakartojama ir t.t. žiuri.
Žiūrovai irgi įjunko laukti, ką naujo sugalvos tie choreografijos dievaičiai, ekspertai, žinovai ir vertintojai, tarp kurių teko pateisėjauti net, jo žodžiais tariant, visiškai šokių neišmanačiam ir net vestuvinio valso nemokėjusiam sušokti TV žurnalistui Henrikui Vaitiekūnui. Apie kokią nors vagystę nekalbama – pamiršta smulkmė. Pasirodo, vieša paslaptis, kad ir be šokio jau iš anksto būdavo nuspręsta, kuri pora iškris, kuriai dėl įvairovės būdavo lemta tik kartą kitą pastriksėti ir keliauti namo… Dalies uždavinys – „pritrenkti“ žiūrovą, nors ir Seimo nariui Žilvinui Šilgaliui „karve“ pasivertus. Taigi „Lietuvos ryto TV“ Astos Dudurytės „Negalėjimas tylėti“ neparodė nieko naujo: viskas buvo žinoma iš kiekvieno labo ryto.
Ir jau visiškai beviltiškas, tartum iš pušies iškritęs buvo paskutinis klausimas atstumtiesiems, planingai iškritusiems ir nemokantiems šokti – ar tokie projektai praturtina žiūrovus. Galite nuo ryto iki vakaro klausinėti Gedimino prospekte arba Laisvės alėjoje – sulauksite beveik vieningo atsakymo: linksmina skurstančią tautą; dėl jų gyventi sočiau. Kaip italų klasiko Džani Rodari vaikiškos knygelės „Čipolino nuotykiai“ alkanam meistrui dėdei Karlui, pasikabinus prie židinio piešinį su verdančiu sriubos katilėliu…
Piešinys „Televizinė karštligė” Aut. LŽS narys, dailininkas Vladimiras Beresniovas
