NESIKABINĖJU AŠ PRIE TŲ GERBIAMŲ KALBININKŲ

Visai aš nenoriu kabinėtis prie gerbiamų kalbininkų, bet kai TV ekrane kalbanti galva pranešė, kad artėja spEEEigas, o per kitą kanalą kita kalbanti galvelė paantrino, kad tikrai į Lietuvą plūsta spEEEigas, tai visiškai suglumau, net plunksnos pasišiaušė. Šimtus metų Varnų brolijos gildijoje mus mokė, kad jau artinasi speIgas, todėl maistą kaupti privalu, nes per speigą geriau ramiai kiurksoti, nesiblaškyti.

Tai va, nuo to ausį rėžiančio spEEEigo viskas ir prasidėjo. Aišku, Žodynas leidžia ir vienaip, ir kitaip kirčiuoti, bet aš senų pažiūrų Varna, todėl man ir nepatinka visokie naujakirčiai ir naujažodžiai.

Tas spEEEigas man tik ausį rėžė, bet vos neapžlibau, kai pavarčiau naują Chemijos žinyną. Ten taip mirga: LENGVIS, SUNKIS, STIPRIS – nieko nebesusigaudžiau, tai prie varnų padermės atstovo priskretau. Tegul jis paaiškina, kokie čia naujažodžiai, kad suprast neįmanoma. Gal jau chemija kokios nors alchemijos poteme pasidarė?

Paaiškėjo, kad dabar gerbiami kalbininkai sumąstė kai ką trumpinti, o kai ką ilginti. Man varnai paaiškino: LENGVIS - tai buvęs lengvumas, SUNKIS - buvęs sunkumas, STIPRIS – stiprumas. Tai gal ir patys gerbiamieji kalbininkai tegul tampa KALBIAIS? Tuomet tikrai jiems nieks nieko nesakys ir  nieko neklaus... Įdomu, ar bukumas dar išlikęs, o gal jau reikia sakyti BUKIS?

O kai ką jie pailgino. Va, futbolistų dabar  jau nėra, yra tik FUTBOLININKAI. Šitai tiksliai žinau. Tikriausiai ir lietuviški traktoristai yra išnykę, dabar jie nepriklausomi TRAKTORININKAI?

Visai aš neketinau kabinėtis prie gerbiamų kalbininkų. Bet vėlgi, kai iš TV "kalbančios galvos" išgirdau, kad scenoje „tuoj pasirodys BUNKĖ“, tai net susigūžiau, galvoju, gal bunkerius dabar jau sutrumpino iki bunkių ir scenoje tuoj tuoj atvers kokį nors naujovišką bunkeriuką, kuriame kas nors turės pasislėpti. Betgi ne, ekrane pasirodė blondinė. Moteris, visiškai ne bunkeris.

Tuomet varnų padermės atstovas mane paprotino: dabar sėkmingai ant vyrų užšokusios ponios jau nebe –IENĖS. Dabar jos vyrišką galūnę nukerta ir – "Ė" prisilipina.

Va, dabar apėmė pasididžiavimas. Aš supratau, kad gerbiami kalbininkai į mane nusižiūrėjo, iš manęs pavyzdį ėmė. Aš juk, kai tik už mūsų padermės atstovo užšokau, iš karto VAGILE, o ne kokia ten VAGILIENE tapau. Varnų brolijos gildija taip  pasivadinti  man leido  pagal sugebėjimus labai jau noriu kranksėti. Pavardė pati už save kalba...

Pakranksėjau, ir išsigandau, kokia painiava bus, kai koks nors Petras Žemaitis sugalvos, kad jo antroji pusė turi būti ne – IENĖ, o tiesiog ŽEMAITĖ. Pirmiausia moksleiviai  tarp visų  tų  Žemaičių pasimes, nebežinos, kuri iš jų tikroji, ta,  Vingių Joną sutvėrusi...

Ai, greitai nurimau, ir geros  mintys užplūdo. Va, jeigu Mačiulis (aha, Vidas, taip, taip, taip, tai tas pats mūsų gerbiamas Vidas) leis savajai Teklei pagal madą pavardę susitrumpinti. Tuomet jau ponia Teklė nebe Mačiulienė, o MAČIULĖ būtų. O MAČIULĖ skamba kaip Bičiulė. Gražu, šilta, malonu. Iš karto draugiška brolija, jokio ten susvetimėjimo nebelieka.

O jeigu dar Jankus (aha, Gediminas, taip, taip, taip tai tas pats mūsų gerbiamas Gediminas) nebūtų toks senamadiškas ir savo antrai pusei leistų iš ponios Jankuvienės pagal naują madą JANKE tapti?.. Oi, čia tai bent! Amerika, prerijos, laukiniai mustangai! 

Skrieja mintys dausosna....Pavyzdingai darbuojasi  tie mūsų gerbiami kalbininkai, stagnacijoj nestingsta, vis gimtąją kalbą tobulina. Ir net  mums, varnoms, užmigt neleidžia...

LŽS nario, dailininko Vladimiro Beresniovo (Vlaber) piešinys "Kūrėjas"