2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Seno Dzūko nuo Ignalinos pamintijimai apie televizijos reklamą


Skundas_sp_II.jpgReklama gal i geras daiktas, tik kai kada, bra, per televiziją parodo tokią reklamą, kad nežinai, nė ką i mislyt. Va, visus metus televizija rodė mergą, dažančią kojų nagus. Visus metus dažė i dažė i niekap negalėjo nudažyt. Tai kam šitokią tinginę mergą kasdien rodyt per televiziją? Seniau rodydavo pirmūnus, spartuolius, e dabar tinginę mergą. Galvoj netelpa, kam ją reikėjo rodyt. Dabar jau nerodo, gal jau nudažė.

Gera vaikų pampersų reklama. Seniau, būdavo, vaiką susukdavo vystykluosan, kad anas negalėdava net pajudėt. Sakydavo, kad neiškryptų stuburas. E kai pradėdavo sėdėt, sodindavo in puodelio i turėdavo in jo tol sėdėt, kol išsėdėdavo. Šite vaikas būdavo engiamas i prievartaujamas. E dabar vaikas su pampersais neprievartaujamas, anas laisvai kada nori, kur nori, kap nori tep i varo pampersan.Šite vaikas nuo pat mažumės, kap sako mokslininkai, ugenamas laisvės dvasia. Šitaip išaugęs laisvas laisvos Lietuvos pilietis dergs kada nori, kiek nori, kur nori, in ką nori.

Reklamuoja i moteriškus pampersus. Ale kad ti suvis ne pampersai, e tik pampersiukai --mažuciai i planuciai. Kiek ti anys to šlapumo gali sugert! Kaime moterim pampersai nereikalingi, cia jam nesunku rast vietą tūptelėt, ale i jam interesna, kap šitokis pampersiukas gali sugert šlapimą. Tai keletas susdėjo, nuspirko brungiausių pampersiukų su sparneliais, insdieją i suseda gert kavas. Paskui atsistojo i pa komandai paleidė. Tai kai paleidė, tai visom per šlaunis i nutekėjo. Pati televizija supranta, kad cia da nieko gero nėra, tai vis tobulina i tobulina -- pradėjo gamint pampersiukus su sparneliais, iškvėpintus, inmirkytus visokiom žolelėm. Ale nei sparneliai, nei kvepalai, nei žolelės negali šlapimo sulaikyt. Stenkis nesitengęs juos pagerint, ale iš šūdo nepadarysi grūdo.

E vyram pampersų nereklamuoja, nar kai katariem jų reiktų. Va, reklamuoja, kad geriausia, ką Lietuva turi, tai alus. Tade kai pamisliji, tai gal reklamuot alų reiktų šite: “Prieš gerdamas alų, pirma insdėk pampersą”. Ale kai gerai pamisliji, tai visa kas apmislyta: takis gėrėjas pirks ne pampersą, e butelį alaus i prišlapintam kelniam išgers.

Ale šita alaus reklama labai veiksminga. Ją išvydus, pasdaro labai graudu ir abydna. Sukūrėm išvystytą i tobulą socializmą, gerokai pasistūmėjom priekin komunizmo statyboj, per dvidešims metų sėkmingai pažingėm laukinio kapitalizmo gilumon, e pasidžiaugt galim tik alum. Iš to graudumo žmogui ažeina noras pasgert, tai anas kelias i eina pirkt alaus.

Vyram, ti anas va, reklamuoja visokias skutimosi priemones: i elektrines, į žilet, net su keturiais peiliukais--brūkš brūkšt nuo vienos ausies iki kitos i barzdos nėra. Tik nelabai reklama padeda. Vis daugiau vyrų augina barzdas, aba bernam mergos neleidzia barzdų skust. Sako, nuskusta barzda bernas braukia per veidą, tai kap karvės tešmeniu, e barzda kutena, virpina i in sekso ažuveda. Tik kai sekso nebuvo, mergos reikalaudavo kuo glotniau skusties. Daug moterų, nusadboji in mergas, toža neleidzia vyrams skusties, anas toža nori būt ažuvestos in sekso. Tai tep i išeina, kad nėra tokios reklamos, katara inveiktų mergas i moteris, pasinešusias in sekso.

E mergos savo kuokštes skutasi i Dievo duotą išvaizdą gadina. Ale ne tade, kad bernai to norėtų. Kalta mada. Kai pasdarė madinga nešiot ne kelnaites, e raištį, tai šitai grožybei vietos nelieka. Moterim reklamuoja moteriškus žiletus, tik neparodo, kap reikia braukt nuo vienos šlaunies iki kitos.

Klimato_tarsa_II.jpgInteresna vaistų reklama. Kiekvieni vaistai daro šalutinį poveikį, tai unksčiau sakydavo, kad dėl to poveikio reikia pastart su gydytoju ar vaistininku. Dabar atėjo protan, kad žmonių nereikia laikyti kvailais. Sakysme, geri geri reklamuojamus vaistus nuo skrandžio nepakankamo veikimo i pasreiškia pašalinis poveikis --skarandy atsiranda žaizdos ar suplyšta kokia žarna. Aba imi vartot reklamuojamus vaistus nuo sūnarių sopęs i po kiek laiko pradedi nevaldyt runkų i nepavilkt kojų. Tai ką, dėl šitų pašalinių poveikių eisi pas kalvį? pas muzikantą? pas kunigą? Net pas vaistininką neisi, eisi pas gydytoją pastart, kap gyvint nepaeinunt i nevaldunt runkų.

Tiek visko vaistinės prireklamuoja, kad atrodo, tik pirk, ką anos turi, tai ilgai ir sveikai gyvinsi, e gal da iš viso nemirsi. Sakau pirk, ale kokis ti pirkimas, beveik už dyką duoda, tik reikia nuveit. Tai daug kas i eina ne duonos pirkt, e visokių pakaitalų. E kosmetikos reklama suvis niekam tikus. Daug visokių dalykų moterų grožiui didint reklamuoja, e su kuo tarties dėl jų šalutinio poveikio nenurodo. Va, gyvena mūsų kaime merga, da ne senmergė, ale jau pagyvenus. Tai labai nori vyram intikt i savo grožiu labai rūpinas. Paklausė reklamos i pradėjo plaukus plaut pentinu. Kelis kartus išplovė, tai vieni plaukai nutrupėjo, e kiti nuslinko. Tai ką mergai daryt? Reklamoj tai nenurodyta, su kuo dėl šito pašalinio poveikio reikia pastart. Va šite per durną reklamą merga lieka be plaukų, e per tai i be vyro, tade valstybė iš jos nesulauks dėl išlikimo tep reikalingų vaikų.

E tavuletinio popieriaus reklamas iš viso nėra. Prie bolševikų iš pradžių tavuletinio popieriaus suvis negamindavo, popieriaus trūko knygom ir sąsiuviniam. Laikraščiai išeidavo mažiukai, tik dviejų lapų, ale i juose spausdindavo vadų i net viso politbiuro nuotraukas. Tai kai nebuvo tavuletinio popieriaus, ažupakaliams šluostyt plėšydavo laikraščius. Valdžia susprotėjo, kad negerai, kai vadų portretais braukoma po šūdinus ažupakalius, i pradėjo gamint tavuletinį popierių. Tik nedaug gamindavo, sunku būdavo jo gaut net mieste, e kaiman visai nepaduodavo, sakydavo, kad kaime po ranka yra i žolelė, i lapelis, i šiaudelis. E popierius buvo storas, šiurkštus, anas ne tik nušluostydavo, ale i pamasažuodavo.

Subacius II_1.JPGDabar to popieriaus yra visokio visokiausio. I niekokios reklamos: kokį vartoti darbo dienomis ir kokį per šventes; kokį dieną i kokį naktį; kokį, kai viduriai užkietėję i kokį, kai liuosi; kokį žiemą per šalčius i kokį vasarą per karščius; kokį vyram i kokį moterim; kokį dirbantiem i kokį pensininkam ir t.t. Niekam dabar iš valdžios nerūpi laisvos Lietuvos laisvo piliečio i da Europos Sąjungos nario ažupakalis. Mano kaimynas turi paskabinęs tavulete keturis ruloniukus įvairių rūšių popieriaus i kiekvieną kartą plėšia nuo visų i iš eilės visais perbraukia. Sako, negali žinot, kada kataras veiksmingesnis. Gera jam šite tvarkyties, kai gauna didelę pensiją.

Baisi duntų pastos reklama. Aiškina mergai, kad jei valys duntis su tokia pasta, tai duntys bus kap bebro. Apsaugok, Viešpatie, vyrus nuo moterų, turinčių bebriškus duntis--negyvai ažkrims. Išeina, kad turim būt budrūs, kitep reklama mus negyvai ažkrims... 

Savo paties mintis užrašė Adomas SUBAČIUS  

Nuotraukoje: LŽS narys, aktyviausias "Kūrybinės artelės" žodžio meistras Adomas Subačius

LŽS nario, dailininko Vladimiro Beresniovo piešiniai "Skundas" ir "Klimato tarša"            


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)