Žurnalistai, šiemet nusprendę aprašyti, nufilmuoti smagią, per gyvavimo šimtmetį lietuvių labai pamėgtą žirgų grožio ir eiklumo šventę „Sartai 2012”, tiesiog neteko žado, gavę tradicinių žirgų lenktynių rengėjų atspausdintus „akreditacinius dokumentus”. Žiniasklaidininkams patekti į paprastą vadeliotojų, kaimo kapelų, bandelių, kepsnių, karštos arbatos pardavėjų renginį, pasirodo, nepalyginamai sudėtingiau negu turistui – į JAV branduolinių bandymų poligoną Nevados dykumoje ar tarptautiniams saugumo ekspertams – į Irano atominę elektrinę.
,,Promo sporto” prieštankinės užtvaros
Leidimus į Sartų lenktynes Dusetose skirstanti įmonė „Promo sportas” (kartais prisistatanti ir kaip „Promo events”) primygtinai pareikalavo, kad žurnalistai įsipareigotų „objektyviai ir kokybiškai informuoti apie renginį”, suskirstė Sartus į „žurnalistams leidžiamas zonas” (vadinasi, yra ir draudžiamų vietų?..). O neetatiniams, laisvai samdomiems korespondentams, reporteriams ir fotografams (ekonomikos krizės laikais dauguma Lietuvos žurnalistų tokie tapo…) prasibrauti į Dusetų hipodromą pro „Promo sporto” prieštankines užtvaras beveik neįmanoma. Iš „freelancerių” (laisvųjų žiniasklaidininkų) reikalaujama, kad jie atsiųstų organizatoriams anksčiau išspausdintus (matyt, glostančius „Promo sporto” funkcionierių savimeilę?) straipsnius, fotoreportažus apie pernykštes, užpernykštes ar dar tolimesnes Sartų lenktynes. Ne nuo 1905 m., kai jos pradėtos, bet nuo to laiko, kai pelną iš varžybų melžia „Promo sportas”.
Laukiami tik ,,dvaro” raštininkai?
Šią savaitę paaiškėjo, kad „Promo sportas” laužo civilizuotam pasaulių įprastas rūpestingo elgesio su gyvūnais taisykles. Norėdami susišluoti kuo daugiau pelno iš lenktynių, organizatoriai išgins žirgus į trasą bėgti spiginant 23-25 laipsnių šalčiui, nepaisydami ristūnų augintojų, žirgininkystės specialistų, veterinarų išplėstų iš pasibaisėjimo akių ir grėsmingo perspėjimo, kad po tokios kankynės suprakaitavę žirgai, ypač laimėtojai, nugaiš nuo plaučių uždegimo. Gal dėl to „Promo sportas” stengiasi, kad į Sartus susirinktų tik „dvaro” žurnalistai, kurie nepastebės gyvulių kančių ir galūnes, nosis, skruostus nušalusių žmonių?..
Kodeksas svarbesnis už išgalvotus reikalavimus
Tačiau žiniasklaida privalo laikytis ne kažkieno sugalvotų diskriminacinių akreditacinių reikalavimų, o Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso. 24-asis jo straipsnis skelbia: „Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai turi būti laisvi ir nepriklausomi. Žurnalistai turi atsisakyti viešosios informacijos rengėjo ar jo vadovo užduoties, jeigu ši prieštarauja šalies įstatymams, žurnalisto etikai bei jo įsitikinimams”.
Lietuvos žurnalistų draugijos centro valdybos pirmininkė (1995-2000 metais), garsi rankininkė, sporto žurnalistė ir politikos apžvalgininkė, „Lietuvos istorijos” veikalo autoriaus Adolfo Šapokos dukterėčia Roma Griniūtė-Grinbergienė labai daug prisidėjo, kad atsirastų ši spaudos laisvės ir žurnalistų atsakomybės Konstitucija. Deja, R. Grinbergienė mirė anksčiau, nei Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas buvo išspausdintas. Ši spaudos profesionalė pripažino tik žurnalisto sąžinės ir atsakomybės savo tautai, valstybei cenzūrą. O jos sūnus, „Promo sporto” direktoriaus pavaduotojas (beje, irgi žurnalistas) Darius Grinbergas, reikalauja, kad korespondentai, ketinantys aprašyti Sartų lenktynes, laikytųsi „nustatytų taisyklių”, kitaip Dusetų hipodromą matys kaip savo ausis.
Nuotraukoje: Replikos autorius, laikraščio „Ūkininko patarėjas” žurnalistas Arnoldas Aleksandravičius
