ELTA praneša, kad Lietuva pagal spaudos laisvės indeksą 2011 metais nusmuko į 30-tą vietą pasaulyje. Tai rodo autoritetingos organizacijos „Reporteriai be sienų” paskelbta ataskaita. Šią vietą Lietuva užima kartu su Australija. Žiniasklaidos ekspertų vertinimu, 2010 metais pagal spaudos laisvę Lietuva pasaulyje buvo 11-ta, o 2009 metais – 9-ta.
Daugiausia spaudos laisvės yra Suomijoje, Norvegijoje ir Estijoje. Toliau eina Nyderlandai, Austrija, Islandija, Liuksemburgas. Iš Europos valstybių Lietuvą dar aplenkė Šveicarija, Danija, Švedija, Čekija, Airija, Kipras, Vokietija, Belgija, Lenkija, Slovakija ir Jungtinė Karalystė. Pagal spaudos laivę nuo Lietuvos atsilieka Portugalija, Slovėnija, Prancūzija, Ispanija, Vengrija, Rumunija ir Latvija, kuri yra 50-ta.
„Reporteriai be sienų” ataskaitoje pažymima ryški spaudos laisvės takoskyra pačioje Europos Sąjungoje. Bulgarija (80 vieta), Graikija (70) ir Italija (61) neturi politinės valios kovoti su spaudos laisvės pažeidimais, mažai pažangos padarė Prancūzija (38), Ispanija (39) ir Rumunija (47). Iš viso įvertintos 179 šalys.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius svetainei DELFI priminė, kad mūsų šalyje už šmeižtą tebekeliamos baudžiamosios bylos, buvo bandoma suvalstybinti Lietuvos radiją ir televiziją, teismas verčia žurnalistę Laimą Lavastę atskleisti informacijos šaltinį, o iš Rūtos Sinkevičienės atimama akreditaciją į Lietuvos vyriausybę. „Įvykių, kurie susiję su valdžios ir verslo spaudimu medijų aplinkai, buvo ne vienas. Gali būti, kad vienas ar keli ryškūs atvejai stipriai pablogino reitingą – jie rodo tam tikrus simptomus“, – DELFI kalbėjo D. Radzevičius.
LŽS pirmininkas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje už šmeižtą tebekeliamos baudžiamosios bylos. Šią praktiką yra kritikavusi ESBO atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič – jos nuomone, ginčai dėl šmeižto turėtų būti perkelti į civilines bylas. Beje, baudžiamoji byla iškelta pačiam D. Radzevičiui – jį šmeižtu kaltina „Respublikos leidinių“ leidėjas Vitas Tomkus.
Labai simptomiškas ir svarbus D. Radzevičiui atrodo Gintaro Visocko atvejis – už buvusio kandidato į prezidentus Česlovo Jezersko įžeidimą žurnalistui pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Apie tai LŽS informavo Tarptautinę žurnalistų federaciją ir ESBO. Vilniuje vykusios ESBO konferencijos metu G. Visockas surengė piketą. Pasak D. Radzevičiaus, šie atvejai nesulaukia rimtesnio valdžios atsako sprendžiant problemas – nesigirdėjo politikų pozicijos, kad tokiems veiksmams nepritariama.
„Dar išskirčiau ekonomines sąlygas žiniasklaidai ir žurnalistikai. Manau, ekonominės sąlygos tiesiogiai susijusios su valdžios spaudimu žiniasklaidai. Mano nuomone, verslo sąlygų pabloginimas žiniasklaidai kaip medijoms, pirmiausia toms, kurios užsiima žurnalistika, niekaip neturi loginio pagrindimo. Tai nesprendžia ekonominių valstybės problemų, neįgyvendina kokio labai svarbaus uždavinio. Tačiau kad tai turi didžiulį neigiamą poveikį, mano galva, akivaizdu“, – kalbėjo D. Radzevičius.
LŽS pirmininkas sako, kad 2011 -ieji metai buvo išskirtiniai žiniasklaidos savireguliacijai – TV3 televizija pripažinta neetiškos žiniasklaidos priemone. „Į tai dalis žiniasklaidos priemonių, mano galva, turinčių problemų su etika, reagavo visiškai neadekvačiai. Turiu omenyje dalį spaudos ir interneto medijos“, – sakė D. Radzevičius. Visgi, pastebi pašnekovas, Lietuva niekuo nesiskiria nuo kai kurių šalių – į spaudos laisvės dvidešimtuką ne visada patenka valstybės, kurias paprastai laikome demokratinėmis, gilesnes nei Lietuva demokratijos tradicijas turinčiomis šalimis.
Sudarydami indeksą žiniasklaidos specialistai vertino tiesiogines grėsmes žurnalistams, valstybinį ar verslo spaudimą, teisinę ir finansinę aplinką, žiniasklaidos savicenzūrą arba jos pajėgumą tirti bei kritikuoti. „Reporteriai be sienų“ lygino žiniasklaidos padėtį pasaulyje nuo 2010 metų gruodžio iki 2011 metų lapkričio.
Nuotraukoje: Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius
Ričardo Šaknio nuotr.
