2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Valstybinės dvikalbystės scenarijus įmanomas ir Lietuvoje


Sp.masinele I_1.jpgKaimyninėje Latvijoje, kurioje šiuo metu vienintelė valstybinė kalba yra latvių, ateinantį mėnesį vyks referendumas, kuriame piliečiams bus pateiktas klausimas, ar rusų kalbą reikia pripažinti antrąja valstybine. 2,2 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje rusų kalba gimtoji yra daugiau nei trečdaliui jų.

Rusų kalbos pripažinimo valstybine aktyvistai surinko 187 tūkst. (12 proc. rinkėjų) parašų ir pagal Latvijos konstituciją įgijo teisę pateikti tokį įstatymą svarstyti parlamentui. Tačiau parlamentas šį teisės aktą atmetė, todėl dėl jo vyks visuotinis referendumas. Ką mažai tautai ir mažai valstybei reiškia jos prigimtinė kalba, kokios valstybinės dvikalbystės pasekmės ir ar analogiškas scenarijus gali pasikartoti Lietuvoje, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovo, profesoriaus, habilituoto daktaro Alvydo BUTKAUS klausia „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Rasa PRASCEVIČIENĖ.

- Kokia šiuo metu mažų kalbų situacija Europos Sąjungoje? Teisiškai turime lygias teises, o praktiškai?

- Teisiškai mažosios kalbos yra ginamos, tačiau viskas priklauso nuo tų kalbų vartotojų nuostatos. Islandų kalbos vartotojų yra šiek tiek daugiau nei 300 tūkstančių. Net Kaune gyvena daugiau žmonių nei visoje Islandijoje. Tačiau islandai neverkšlena, kad jų kalba nyksta, todėl ji ir nenyksta. Nereikia įsikalbėti ligos, tada ir nesirgsi ja.

Mūsų kalba ilgus amžius vienos kaimyninės tautos buvo niekinama ir menkinama, vadinama ir pagoniška, ir mužikiška, ir chamiška. Tie ilgi amžiai daliai lietuvių įvarė kompleksą, ir dar tokį, kad kai kurie jų išsižadėjo gimtosios kalbos, o vėliau ir tautybės. Nesistebėkit, kad tie kompleksai kai kam atsirūgsta ir dabar. Kartais net nesąmoningai. Pavyzdžiui, parenkant savo vaikams nelietuviškos tradicijos vardus: Deividas (vietoj Dovydas), Džiuljeta (vietoj Julija), Airinė (vietoj Irena) ir pan. Žiūrėk, dar vietoj Jono ar Petro jie, lietuviai, savo vaikus pavadins Džonais ar Piteriais. Kad tik nelietuviškai.

- Kaip manote, kokio tikrojo tikslo siekia referendumo Latvijoje iniciatoriai? Kokios prielaidos – politinės, teisinės, kultūrinės ar kitos – lėmė, kad Latvijoje buvo prieita iki svarstymo apie valstybinę dvikalbystę?

- Dėl to, kas dabar vyksta Latvijoje, didžia dalimi kalti ir patys latviai, nepriklausomybės laikais palikę rusakalbiams tas pačias sąlygas, kokias jie turėjo sovietmečiu, t.y. galimybę visur išsiversti be latvių kalbos. Net televizijos tebetęsė sovietinę tradiciją latviškas laidas ar filmus subtitruoti rusų kalba. Kino teatruose anglakalbiai filmai Latvijoje subtitruojami abiem kalbomis iš karto – latvių ir rusų. Žodžiu, de facto rusų kalba Latvijoje jau yra antroji valstybinė kalba, tad logiška buvo mėginti žengti kitą žingsnį ir mėginti ją įteisinti de iure.

- Ar patys latviai referendumo klausimu yra vieningi? Ką apie jo svarbą (ar ne svarbą) kalba Latvijos kultūros, mokslo žmonės? Teko girdėti, kad pats šios šalies prezidentas nežada referendume dalyvauti.

- Tikrai vieningi, nes abiem atvejais jie nori, kad referendumo rezultatai būtų palankūs latvių kalbai, o ne rusų. Skiriasi tik siūlomos priemonės tam pasiekti.

- Jei vasario 18 d. įvyks planuojamas referendumas ir dauguma pasisakys už dvi valstybines kalbas, ar tai reikš nuosprendį latvių kalbai? Jei taip, tai kodėl? Pasaulyje yra ne viena valstybė, kurioje gyvuoja kelios valstybinės kalbos – Šveicarija, Kanada, Suomija, Belgija ir kt. Taigi dalis žmonių, netgi inteligentų, Lietuvoje mano, kad nieko blogo nenutiks ir latvių kalbai.

- Referendumas tikrai įvyks. Jei dauguma pasisakys už rusų kalbą, latvių kalba bus nustumta į periferiją. Lyginti Latviją su Šveicarija ar Suomija nėra etiška, nes ten dvikalbystė susiklostė istoriškai ir nebuvo kokios nors okupacijos pasekmė. Be to, švedų santykiai su suomiais buvo visai kitokie negu rusų su latviais arba lenkų su lietuviais. Tais laikais, kai Suomija buvo Švedijos karalystės dalis, švedai Suomijoje skatino suomių kalbos vartojimą, neniekino jos ir nebruko švedų kalbos vietoj suomių. Žodžiu, negalima kitų šalių patirties ar tradicijų mechaniškai taikyti Latvijai ar Lietuvai. Nereikia iš tokio subtilaus dalyko kaip kalbų vartojimas daryti Prokrusto lovos.

- Ar mums Lietuvoje negresia analogiška situacija, turint omenyje priešiškai valstybinei kalbai nusiteikusius vietinius lenkus?

- Gresia, nes lenkų rinkimų akcijos planuose tai numatyta, ir jie kiekviena proga tai primena, siekdami išsireikalauti lenkų kalbai regioninės kalbos statusą. Bent jau pradžiai.

- Kuo lietuvių kalbos situacija geresnė negu latvių kalbos? Dažnai susidaro įspūdis, kad dėl anglų kalbos įtakos lietuvių kalba šiuo metu kenčia labiau negu per 50 metų trukusią sovietų okupaciją – iškabos, pavadinimai, užsienio autorių pavardės knygų viršeliuose – anksčiau bent jau buvo rašoma dviem kalbomis, dabar – tik angliškai. Kita vertus, kalba yra gyvas organizmas ir ji turi taikytis prie gyvenimo pokyčių. Tad kur riba tarp pavojaus kalbos išlikimui ir kalbos atvirumo kitų kalbų atžvilgiu?

- Situacija geresnė tuo, kad lietuvių kalbos vartotojų yra visu milijonu daugiau negu lavių kalbos. Tačiau lietuviai serga baudžiauninkišku provincialumu ir gimtosios kalbos kompleksais. Todėl ir randasi visokios iškabos anglų, italų ar kitomis kalbomis. Sovietmečiu lyg ir buvome didesni patriotai. Prisimenu, tada viešbučius ar kavines būdavo stengiamasi pavadinti lietuviškais vardais: Neringa, Palanga, Lietuva ir kt. Dabar – angliškais, naikinant bet kokį Lietuvos savitumą.

Dėl kitataučių pavardžių rašybos čia net kalbininkai pasidaliję į dvi stovyklas. Latviai šiuo požiūriu kur kas vieningesni – ten visos pavardės latvinamos.

- Ar galėtume teigti, kad baltų kalbos yra ypač gyvybingos, sėkmingai išlaikiusios ne vieną rusinimo, lenkinimo, germanizavimo išbandymą, todėl ir ateityje gyvuos? O gal globaliame pasaulyje jų nė nereikia?

- Nepaisydamas visko, aš vis dėlto lieku optimistas. Jei šios kalbos ištvėrė kelis tūkstantmečius, ištvers ir toliau. Nebent kokie nors kosmopolitai sugebės visus lietuvius ir latvius įtikinti, kad jie iš tikrųjų yra lenkai ar rusai.

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)