Nieko neatsitiko. Tik elitiniais vadinamuosiuose televiziniuose muzikos apdovanojimuose vienas visai neblogas dainininkas nuo scenos į Lietuvą kreipėsi rusiškais keiksmažodžiais. Ta proga į vieną elitinę analitinę TV laidą buvo pakviestas žinomas Lietuvos prodiuseris. Jis sakė, kad iš to dainininko bus atimtas tiesioginis eteris. Bet nepasakė kuriuo būdu.
Vieno elitinio Lietuvos miesto Meras – koncerte lankęsis su mažamečiais – sakėsi esąs giliai susijaudinęs ir nebežinąs, ką daryti. Elitinio žurnalo žurnalistė telefonu paskambino Henrikui Vaitiekūnui ir paklausė apie įvykį jo nuomonės. H.Vaitiekūnas atsakė, kad – jo nuomone – tai esanti juodųjų viešųjų ryšių akcija. Labai panaši į tą, kai elitinis kito miesto Meras šarvuočiu traiškė ne vietoje stovintį automobilį.
Vieno labai elitinio Lietuvos viešbučio direktorius užvakar visą dieną mojavo iš elitinio tinklaraščio išspausdintu pranešimu apie elitinio teismo sprendimą, įgaliojantį jį ir jo kolegas autorių teisių gynimo agentūroms užmokėti už kiekvieną viešbučio kambary iš televizoriaus nuskambėjusią dainą. Sakėsi nesuprantąs to.
„Yra daug blogesnių šitoje (elitinėje? – H.V.) šalyje dalykų negu mano keiksmažodžiai”, – vėliau komentavo tas save elitiniu vadinantis dainininkas. Ir šie žodžiai vėl įžiebė krūvą visai neelitinių aistrų televizijoje, radijo eteryje ir spaudoje.
Internete radau elitinio ekslietuvio (suprask – emigranto) komentarą: „Intelektualiai ir moraliai nusmukusi tautpalaikė. Jūsų didžiausios naujienos – pedofilija, nešvankybės, chaosas politikoje ir informacija apie penių ilgumą…”
Tačiau toj šaly – toj, kur tas emigrantas gyvena, – visi elitiniai laikraščiai aprašė, kaip pilietis A.Miuleris laimėjo automobiliuką „Mini Cooper” už dar vieną viešųjų ryšių akciją: ne kitur, o ant penio jis išsitatuiravo žodelytį „Mini”.
Bet laikas pereiti prie kitų – visai ne elitinių, o – elitinio politiko žodžiais tariant – runkelinių problemų. Šiomis dienomis jos didžiai elitą sujaudino. Mat žiniasklaida pranešė, kad didžiajai daliai – net 70,4 proc. – Lietuvos gyventojų šalies nepriklausomybė yra… mažiau svarbi nei ekonominė gerovė. Žinoma, po tokio akibrokšto pasipylė komentarai. Elitiniai etatiniai TV ir radijo kalbėtojai tai įvertino taip pat blogai, kaip ir to dainininko išsišokimą per TV apdovanojimus. Tarsi tokios statistikos anksčiau nežinojo ar nenujautė! Pasipylė kritika tą anketą sugalvojusiems ir nekorektišką (?) klausimą pateikusiems. Elitinio banko elitinis ekonomistas spaudoje puolė įrodinėti (ar buvo paprašytas įrodyti), kad „…pastaraisiais metais sparčiai augo ne tik eksportas, bet ir gyventojų atlyginimai bei socialinės išmokos”. Kur tokia demagogija girdėta? Ar kartais ne toje šalyje, kurios kalba keikėsi tas dainininkas?..
Vienas komentatorius visa tai (apklausą, rusiškus keiksmažodžius ir nepatriotizmą) priskyrė destrukcinėms ir tik negatyvą transliuojančioms televizijoms. Jos, girdi, bet kokia kaina didina reitingus ir netransliuoja pozityvo. Girdi, ar turi teisę TV laida (dar vienas iki galo nesibaigęs skandalas) provokuoti policiją, o žurnalistas stovėti ant tilto su sprogmenimi rankoje? O žurnalistas tvirtino tikrinęs visuomenės budrumą.
Kita TV laida vėlėsi į kitą provokaciją: ėmėsi tikrinti, už kiek litų Lietuvos pilietis svetimos valstybės agentui parduotų sąrašą iškeliančių Valstybės vėliavą. Pašnekovas (veidas uždengtas) paprašė… 200 litų per mėnesį. Ir – atkreipiu jūsų dėmesį – kalbėjo jis lietuviškai. Ir jokia kalba nekeikė siūlančiųjų taip užsidirbti. „TV publikos” skaitytojai yra protingi ir išvadas sugalvos patys. Nors truputį padėti jiems galiu.
Tuo pat metu, kai viena iš Lietuvos televizijų transliavo renginį, kuriame rusiškai keikėsi tas dainininkas, kita Lietuvos televizija transliavo rusiškus „Šuriko nuotykius”. Rezultatas 27:19. Rusiško filmo naudai. Turbūt supratote, kad šie skaičiai yra reitingas: žiūrovų procentas.
Kas atsitiko? Nieko neatsitiko. Nes ir kitą savaitę televizorių žiūrėsime.
