Praėjusią savaitę vienas įtakingiausių pasaulio ekonomikos periodinių leidinių „The Wall Street Journal“ pranešė, kad grupė pirmaujančių Amerikos ekonomistų patvirtino ekonomistų veiklą saistančias interesų konflikto taisykles. Laikraštis pažymi, kad ekonomistai ne tik nepajėgė numatyti 2007-2008 m. finansinės krizės, bet, galimas daiktas, netgi padėjo jai išsivystyti.
Daugelis ekonomistų, greta akademinės praktikos, dirba įvairių verslo kompanijų, bankų, vyriausybių konsultantais. Kritikai pastebi, kad papildomas darbas už universiteto sienų, vertė šiuos žmonės visų pirma nepastebėti artėjančios krizės, o vėliau teikti politinių rekomendacijų receptus, kurie tarnautų jų klientams, bet ne viešajam interesui. Šitokie santykiai – dažnai pelningi ir paprastai neatskleisti, – pasak „Wall Street Journal“, dažnai tarnauja šių ekonomistų klientų interesams visos ekonomikos sąskaita.
Laikraštis remiasi 2011 metais Oskaru už geriausią metų dokumentinį filmą apdovanota režisieriaus Charles’o Ferguson’o juosta „Darbe“ („Inside Job“). Filmas pabrėžė žymiausių ekonomistų ryšį su garsiomis kompanijomis ir vyriausybėmis, kurios žlugo per finansų krizę. Režisierius Ch. Ferguson’as apkaltino „korupcija“ mokslininkus-ekonomistus, kurie tiesiogiai pasitarnavo krizei.
Ar Lietuvoje ekonomistai veikia kitaip? Ar čia galima pasitikėti jų nuomonėmis apie ekonomikos raidą ir perspektyvas, plačiai tiražuojamas įvairiais žiniasklaidos kanalais? Kiek už šių nuomonių slypi stambių ekonominių subjektų intereso ir ideologijos?
Apie tai – sausio 17-ąją, antradienį 10.05 val. „Žinių radijo“ pokalbių ir ginčų laidoje „Žiniasklaidos anatomija“.
Dailininko Algimanto Snarskio („Ūkininko patarėjas”) piešinys „Savikritika”
