Apie tai parašyta ne viena knyga. Atmintį budinti bei saugoti gali ir didelis paminklas, ir mažas grafikos lakštelis. Reikšminga kiekviena meninės raiškos priemonė ir būdas. Ekslibrisų konkursas, kurį rengė Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ir XXVII knygos mėgėjų draugija su talkininkais, paskatino Lietuvos dailininkus knygos ženklus skirti istorinių datų ir Nepriklausomybės kovų atminimui. 15 kūrėjų pateikė 27 darbus.
Vladui Kudabai, Miglei Česiūnaitei, Arūnui Vaitkui rūpėjo masinių trėmimų į Sibirą tema, holokausto atminimui savo darbus skyrė Greta Eringytė, Dominykas Canderis, Miglė Kriaučiūnaitė, Rainių tragediją savitai įprasmino Kristina Simaškaitė, Jokūbas Sabaliauskas, Arūnas Vaitkus, Ona Šimaitytė-Račkauskienė, tarsi girdime Manto Arbačiausko „Laisvės varpo“ skambesį Sausio 13 d. Laisvės gynėjų atminimui.
Lietuvos istorijos svarbiausias datas įprasmino Vladimiras Beresniovas, Valerijonas Jucys, Leonas Juzonis, Henrikas Mazūras, o visą ekslibrisų ekspoziciją tarsi apibendrina Birutė Stančikaitė savo kūriniu „O tu stovėk, kaip stovi Laisvė!“.
Atgimimo šviesa ir kruvinos skausmo gėlės, malda ir neblėstantis pergalės triumfas, niekada neužgęsusi viltis ir begalinis ryžtas – visa tai atsispindi knygos ženkluose. Kiekvienas dailininkas ieškojo individualių raiškos spalvų ir akcentų, savitų meninių priemonių.
Technika labai įvairi – piešinys, klasikinė graviūra, stilizuotas vaizdas, daugiaplanė kompozicija, net abstrakcija. Stilistinė įvairovė, linijos skambesys, kompozicinis išradingumas, meninių raiškos priemonių kūrybiškas naudojimas praturtina Lietuvos ekslibrisistų mokyklą.
Nuotraukose: (viršuje) Kauniečių ekslibrisai „Gyvoji atmintis”; (viduryje) Lietuvos seimo nario Arimanto Dumčiaus pasirašytas padėkos raštas už daugiaplanius, originalius ir meniškus darbus – įteikiamas aktyviausiam konkurso dalyviui LDS ir LŽS nariui Vladimirui Beresniovui; (apačioje) Parodos stendai Lietuvos seime
Dalios Poškienės nuotraukos
