2020 m. rugpjūčio 9 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Rūta Kanopkaitė: Žodis šventiniam tostui – herojams


Kanopkaite__nauja__II.jpgBaigiantis metams įprasta inventorizuoti, kas paliko ryškiausią įspūdį iškeliaujančiais 2011-aisiais. Bet jau vien skaitant laikraščių antraštes nuo sausio iki sausio šventinė nuotaika smarkiai sugestų. Tad nė nebandysiu verti metinio valdžios nuodėmių ir mūsų nuoskaudų vėrinėlio. Krizės ateina ir praeina. Amžinos vertybės: meilė, ištikimybė, tiesa, šeima, sąžiningumas, ryšys su tėvyne ir tauta, tikėjimas šviesiąja žmogaus prigimties puse – išlieka. Kad ir kaip niekinamos, bandomos paminti po beribės tolerancijos, aklo ir kurčio procedūrinio teisingumo padu...

Bevartydama savo kelerių metų rašinių „Šeimininkei“ archyvą, pagalvojau: kodėl šventiniais linkėjimais negalėtų tapti citatos iš pokalbių su herojais? Juk tie žmonės, su kuriais suvedė žurnalistės darbas, – tikrosios Lietuvos kultūros įžymybės, o jų mintys gali mus pastiprinti ir padėti.

„Kartais pagalvoju: kas būtų, jei likčiau paskutinis lietuvis šioje žemėje? Tada visas gyvenimas, darbai įgautų visai kitą svorį. Linkiu kiekvienam lietuviui kartais tą įsivaizduoti. Kad tu – tai Lietuvos veidas, esatis ir atmintis. Manau, kiekvienas taptume savaime ir doresni, ir gražesni, ypač prisiminę tuos, kurie taip sunkiai po kruopelytę rankiojo, lipdė tą mūsų Lietuvą.“ (Rolandas Kazlas, aktorius)

„Reikia į gyvenimą žiūrėti be panikos ir riksmo, labiausiai reikia saugoti lietuvių kalbą ir kiekvieno mūsų dvasios ramybę bei vidinę harmoniją, tuomet bus daugiau tikrumos. Negąsdinkime savęs niūriomis perspektyvomis, gyvename šiandien, ką galime – padarykime.“ (Aldona Ruseckaitė, rašytoja, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė)

„Juokinga yra galvoti, kad labai reikšmingas tampi vien dėl to, kad gyveni Vilniuje ar kad tave parodė per televiziją. Ypač turint galvoje, kokio lygio buduliai yra užvaldę televizijų kanalus... Išjunk televizorių, išeik į gatvę, organizuok muzikos festivalius, vaidink mėgėjiškuose spektakliuose, skaityk knygas, bendrauk su kaimynais, draugais. Veikti visada atsiras ką, jei nori veikti.“ (Egidijus Aleksandravičius, istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius)

„Ryšys su kitu žmogumi yra svarbiausias dalykas. Kaip sako liaudis, grabas be kišenių. Nieko daugiau neužgyvensi, tik mirštant tavo ranką laikančią artimą ranką... Ryšys yra esminė gyvybės sąlyga. Gyvenimo katastrofa yra ne negalia, o nemeilė.“ (Vanda Juknaitė, rašytoja)

„Kas iš to, kad aš zirsiu ir visiems įkyrėsiu kalbomis apie ligas, apie tai, kad man blogai? Ką tai pakeis? Geriau negadinti nei sau, nei kitiems nuotaikos niūriomis kalbomis.“ (Milė Šablauskaitė, Kauno valstybinio dramos teatro aktorė, nepamirštamoji Agota iš „Amerika pirtyje“)

Satyriko Jurgio Gimberio personažas Mišiuginas gyvenimą lygina su didžiule statine medaus, prie kurios mes kiekvienas lekiam su savo šaukštu deguto. 2012-aisiais kartu su rašytoju tikėkimės mažesnių deguto porcijų ir kada nors sulaukti dienos, kai atsiras daiktai seniai išrastiems pavadinimams. Pavyzdžiui, tokiems kaip „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. 

2_II_a.jpg

 

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)