Lietuvių kultūrininkų pėdsakai (ženklai) Šveicarijoje ir Holokausto skauduliai Lietuvoje – tokios dvi temos vyravo Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus senjorų klubo MES narių tradicinėje, jau paskutinėje 2011 metais, sueigoje.
Kaunietis, produktyvus rašytojas ir žurnalistas Laimonas Inis (prozininkas, eseistas, keliasdešimties knygų vaikams autorius ir vertėjas) lankėsi Šveicarijoje, kur domėjosi šiame krašte gyvenusių ir tebegyvenančių lietuvių kultūrine veikla. Pats skaitė paskaitas apie nacionalinius kultūros raidos ypatumus, mūsų sąsajas su kitų šalių kultūromis.
Laimonas Inis vaizdžiai perteikė savo kelionės įspūdžius, pasidžiaugė vietos lietuvių kultūrine veikla. Jų rūpesčiu Šveicarijoje atidengtos memorialinės lentos literatūros klasikams Jonui Biliūnui, Maironiui, Šatrijai Raganai, Salomėjai Nėrei, kurie čia gyveno, gydėsi arba svečiavosi įvairiais laikotarpiais. Tenai nuveikti ryškūs darbai Lietuvos kultūros labui, išleistos knygos, įprasminančios iškilių mūsų tautiečių gyvenimo pėdsakus. Rašytojas pagarbiai kalbėjo apie prof. Juozą Eretą, lietuvių ir šveicarų visuomenės veikėją, produktyvų publicistą, literatūrologą, profesoriavusį Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir palikusį iškilius darbus.
Buvo Ppsidžiaugta ir Laimono Inio naujausia knyga vaikams „Septyni deimantėliai sidabro samtelyje“ (beje, stamboko formato, nemažos apimties). Ją patraukliai iliustravo ir apipavidalino dailininkas Vladimiras Beresniovas (Jis ir senjorų klubo MES pirmininkas). Kaip rašoma anotacijoje, tai – mitologinės sakmės ir literatūrinės pasakos, paįvairintos mįslėmis, skaičiuotėmis, šmaikščiais pasakojimais ir įdomiais pastebėjimais. Tikėtina, jog jaunąjį skaitytoją patrauks kupinas gyvybės, išmonės, pokštų ir nuotykių pasaulis.
Senjorų klubo narys, medicinos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Vitkus nuo jaunystės domisi Lietuvos istorija. Savo publikacijas istorinėmis temomis skelbia laikraštyje „Voruta“, žurnale „Mokslas ir gyvenimas“. Yra išleidęs keletą knygų – apybraižą „Vaišvilkas“ (apie Lietuvos Karaliaus Mindaugo vyriausią sūnų, Lietuvos didįjį kunigaikštį), keturis solidžius tomus „Lietuvos istorijos įvykių chronologija“, kuri prasideda pirmųjų gyventojų atsiradimu Lietuvos teritorijoje ir baigiasi 1940 – ųjų birželio 17 – ąja – Nepriklausomos valstybės okupavimu.
Spaudai rengiamas penktas tomas, kuriame turėtų atsispindėti ir Lietuvos žydų tragedijos peripetijos. Šiam aspektui išryškinti profesorius A.Vitkus paaukojo daug laiko, aplankė žudynių vietas, daugelį jų aprašė ir paskelbė „Vorutoje“, „Kauno dienoje“, regioninėje spaudoje. Beje, ne taip seniai iš spaudos išėjo prof. A. Vitkaus ir tyrinėjimų knygelė „Rainių žudynių budeliai – prieš ir po to…“. Čia yra naujų faktų ir pamąstymų apie Rainių tragedijos bylą – iki buvo susidorota su kaliniais ir po jų žiaurių susidorojimų.
Tradiciniame susitikime Kauno žurnalistų namuose šiltai buvo pagerbtas Senjorų MES klubo pirmininkas, dailininkas karikatūristas Vladimiras Beresniovas, sulaukęs gražaus pensijinio amžiaus. Prisiminta jo gausi ir įvairiažanrė kūrybinė veikla, palinkėta neblėstančio įkvėpimo kūryboje ir toliau sėkmingai vadovauti klubui.
LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis priminė apie būsimą skyriaus ataskaitinį ir rinkiminį susirinkimą, kuris vyks 2012-ųjų sausio 7 d. 14 val. Kauno žurnalistų namuose. Senjorai žada būti aktyvūs ir kels žurnalistams rūpimas problemas.
Nuotraukose: (viršuje) Klubo MES sueigoje – rašytojas ir žurnalistas Laimonas Inis; (viduryje) LŽS narys, prof. Aleksandras Vitkus: (apačioje) LŽS narys Juozas Kundrotas
Vladimiro Beresniovo nuotr.
