2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

VIDAS BEITNARAS. Į BUDAPEŠTĄ IR KITĄ VENGRIJĄ II. Lodzės tramvajai, Krokuvos maldininkai, Veličkos druskos urvynai


Lodze_II_a.JPGLodzė po nubirbtų 546 kilometrų pasirodo tokia nesimpatinga, kad esu linkęs pamiršti, ko čia atsibeldžiau. O būtent – nusipirkti bilietų į Europos vyrų krepšinio čempionato antrojo etapo rungtynes (jos šiame mieste vyks rugsėjį) ir iš anksto pasirūpinti nakvyne. Tartum po priešų atakos aprūkusiame senoviniame Legionų gatvės name neįmanoma užmigti: tramvajai tartum traktoriai trata bėgiais taip, jog tirta sienos ir langai, tačiau ir lovų čiužiniai. Nemokamas vibracinis masažas. Pro langą ne ką geresnis vaizdas – negyvenamas pajuodęs griozdas su kailių parduotuve pirmame aukšte (labai panašu į Kauno šv. Gertrūdos gatvę).Gatves_mimas_Krokuvoje_II.JPG

 

Kitą rytą naujieji tekstilininkų didmiesčio rajonai ženkliai šviesesni. Specialiai čempionatui pastatytųsporto rūmų kupolas tviska saulėje, tačiau viskas uždaryta. Tik pavakare Krokuvoje sužinom, ką reiškia minios ir būriai baltai pasipuošusių lenkų, traukiančių į bažnyčias arba iš jų. Visur – didmiesčiuose, miesteliuose ir kaimuose. Birželio 11 – oji – valstybinė šventė, Dievo kūno (Božego ciala) diena. Per radiją išgirstame, kad ilgasis savaitgalis Lenkijoje prasidėjo tragedija: vakar vakare šiaurinėje dalyje avarijoje žuvo penki žmonės... Kokių dar krepšinio bilietų – maisto neįmanoma nusipirkti, viskas uždaryta. Iki dešimtos valandos ir kavinėse tik spyną tepabučiuosi. Ir jokios ala maksimanų savivalės – lenkiški prekybos didrykliai šiandien taip pat užrakintais nasrais. Miestelių kavinukės irgi dirba tik kai kur. Žmonėms šiandien pakanka dvasios peno.

 

Krokuva_Vavelio_pilis_II.JPGParko alėjoje prie Krokuvos Vavelio pilies – kelių šimtų metrų ekspozicija apie visas popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimines keliones. Didesnėms šalims ir JAV megapoliams – po atskirą stendą, o trys Baltijos sesės („postsovietinės respublikos“) – sugrūstos į vieną. Kompaktiški nykštukai mes, prieš šešiolika metų desperatiškai inkštę, kokia gyvybiškai svarbi popiežiui yra Lietuva. Priblokštas šv. Marijos bažnyčios interjero (tamsus, tačiau labai puošnus), pėsčiųjų gatvėje nė nepastebiu, kaip atsiduriu dvimetrinio dirbtinai juodaodžio „velnio“ glėbyje. Įmečiau jam, išsipaišiusiam lyg Šuriko draugui Fediai statybose, keliasdešimt grašių į skrybėlę, o tas, kad pasius baubti padrikas angliškas frazes tiesiai į ausį ir taip kratyti, kad vos liežuvio neprisikandu.

Ne, dviem bronzinėm mimėm su dūdelėmis ir baltapudriui „rašytojui“, iki pusės įkalintam skalbimo mašinoje, grašių nebemesiu, nes užliūliuos gyvatiškom melodijom ir išskalbs su visom mėsom! O jeigu rimtai – Lietuvos gatvėse šitokių pokštininkų labai trūksta.

 

Už Krokuvos Jogailaičių universiteto bibliotekos pasislėpusiame „hostelyje“ iki vidurnakčio vieni pas kitus per kelis aukštus laksto lenkų bernai ir mergos, kol pagaliau juos kažkas (galbūt po gimtąją šalį keliaujančių moksleivių grupių vadovai) sudrausmina. Ryte iki kraustymosi į kitą viešbutį turime keturias valandas. Pučiame į Veličkos druskų kasyklas, veikiančias jau septynis šimtus metų. Maždaug aštuoniasdešimties metrų gylyje po žeme iš trijų tūkstančių kamerų prasiskverbia trumpoji žinutė: „Ypatingas pasiūlymas Jums – IKI tortas „Kriaušė“. „Įsipareigojimai“ ir lietuviški ryšiai griebia už gerklės net nutolus nuo gimtosios šalelės ir kurmiškai įsiknisus į žemę. Kodėl viliojantis pasiūlymas neatskriejo vakar – juk visą dieną tarp Lodzės bei Krokuvos ir joje pačioje bastėmės pusalkaniai? Tikrai būčiau apsukęs ienas ir lėkęs 600 kilometrų link artimiausios IKI parduotuvės.

 

Veli__kos_drusk___kasykla_II.JPGIš vienos požeminės kameros į kitą vingiuotais ir tiesiais takeliais mūsų trisdešimties angliškai suprantančių grupę lydi du uniformuoti gidai. Priekyje Agnieška, pabaigoje, stebėdamas, kad kuris nepasiliktų – Andžejus. Visi turistai pakankamai rimti, o moterys net kiek įsitempusios. Tik tis švedus, matyt paragavusius, jų akimis žvelgiant, pakankamai pigių velnio lašų, iš visko ima juokas. Gal jie patys – kalnakasiai? Visa požemių labirintų trasa driekiasi 300 kilometrų, turistai vedžiojami tik kelis.

 

Matyt išsigandę, kad kaip ir vakar nerasime nė vienos veikiančios parduotuvės ar kavinės, po dviejų valandų ekskursijos puolame į druskų kasyklos kavinę pietauti. Dar neįtariame, kad iš trečiojo požemių lygio, iš 135 metrų gelmės į paviršių egzotiškai kilsime vadinamuoju Danilovičiaus stulpu, egzistuojančiu nuo septynioliktojo amžiaus. Lankytojai po devynis suleidžiami į atvirą darbininkų keltuvą, kuriame draudžiama judėti ar tuo labiau kaišioti pro groteles pirštus ar nosį. Spėlioju, ar ir čia prisiliuobusius švedus riestų „žvengas“. Beje, tų kasyklos lygių yra net devyni (giliausias – 327 metrų).

 

Kai atsiduriame ant žemės paviršiaus, jau kitas gidas kasyklos teritorija veda grupelę įvairiakalbių turistų link pradinio taško – kasos ir suvenyrų kioskų. Nustebina prie įėjimo laukinačiųjų kelių šimtų metrų ilgio eilės. Gerai, kad į Veličką atsimalėm šitaip anksti. Po pietų aplankyta Vavelio katedra su Jogailos, Jadvygos, Žygimanto Senojo, Stepono Batoro ir kitų karalių bei kunigaikščių karstais kažkaip nublanksta prieš paslaptingąjį druskų urvyną. Vakare Sukienicoje (Turgaus aikštėje) kepa gyvenimas: daugybės kavinių staleliai apsėsti pasaulio piliečių, hipiukas elektrine gitara pjausto savos kūrybos opusėlius, rengiama scena netrukus prasidėsiančiam koncertui, o kita – vienam iš Teatro nakties renginių. Kiekvienas teatras birželio dvyliktosios vakarui parengė savas programas. Tarkim, Krokuvos Juliaus Slovackio teatro mažesnėje scenoje (jos dešimtojo sezono inauguracija – Krokuva_II.JPGspektaklio „Malasvita. Baladė apie mafiją“ dainos). Lydimiems gido galima apžiūrėti Melpomenės tarnų pastatą. Didžiojoje scenoje du spektakliai šiai nakčiai parašytos Anos Bužynskos komedijos – farso „Čili pipirų ir aviečių uogienės kokteilis“ seansai. Dar vienoje, teatro kieme įrengtoje scenoje – šmaikštus projektas su gyva muzika „Apie Janą, kuris šunims siuvo batus“.

 

Pro šv. Marijos katedros bokšto angą išlenda trimitininkas ir it laikrodžio gegutė paskelbia atėjusią naują valandą. Apie dvidešimt anglų švenčia bernvakarį. Su baltomis nykštukų (smurfų ar snufų?) kepurėlėmis, mėlynais marškinėliais ir baltomis trumpikėmis, žydrai išsidažę veidus juokina praeivius, už dyką su visais norinčiais fotografuojasi ir patys nepaliaujamai krizena. Pusryčiaudami „Premium“ jaunimo viešbutyje pavartom svečių atsiliepimų knygą. Lietuviškų įrašų kol kas nerandam, kaip ir brolių latvių su estais, tačiau aptinkam kanadiečių, italų, brazilų pėdsakus. Man pasirodo, kad tarp smagiai pusryčiaujančių yra ir pora vaikinų, jau spėjusių iš po vakar nusiplauti žydruosius trolių veidelius.

 

Už kelių dešimčių kilometrų į rytus nuo Krokuvos išsibarsčiusiame Bochnios miestelyje pastebiu didelį transparantą – „Mes kol kas neblokuojame, bet prašome jūsų pagalbos dėl aplinkelio!“ Vadinasi, ši problema kankina ne vien Augustavą.

(Bus daugiau)

Nuotraukose: Lodzės senamiestis; Krokuvos mimas; Vavelio pilis; Veličkos druskos kasykla; Šv. Marijos katedra

                                                                   Vidmanto Beitnaro nuotr.

 

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)