Vėlyvą gruodžio 20-osios vakarą Eurosport 2 televizija visam žemynui parodė Europos taurės krepšinio rungtynių Graikojoje tarp Salonikų „Aris“ ir Prienų „Rūdupis“ komandų, vaizdo įrašą. Tiesa, be trečiojo kėlinio, nes TV programoje būtų netilpęs rungtynių pratęsimas. Prieniškiai pralaimėjo šeimininkams dešimties taškų skirtumu, tačiau jeigu fortūna jiems būtų buvusi palankesnė, lietuvaičiai be pratęsimo būtų šventę pergalę. Reikia džiaugtis, kad Europos varžybų debiutantai nepalūžo ir iškovojo tris pergales iš šešių. Tai didelis komandos laimėjimas. Visų pirma, vyr. trenerio prieniškio Virginijaus Šeškaus bei jo asistento, buvusio „auksinio“ „Žalgirio“ laikų kapitono Mindaugo Arlausko nuopelnas.
LKL bronzos medalių laimėtoja „Rūdupio“ komanda neturėjo ir neturi nė vieno krepšininko iš svetur. Ekipoje žaidžia tik lietuviai. Ir dar kaip žaidžia! Su įkvėpimu ginasi, entuziastingai puola ir net namuose įveikia šalies krepšinio vicečempionus „Lietuvos ryto“ krepšininkus, kurių pusė – svetimšaliai. Kaip ir „Žalgiryje“, kuris tik prieš pat Naujuosius parodė pergalingą žaidimą. Kada mūsų elitinių komandų savininkai išmoks Virginijaus Šeškaus ir „Rūdupio“ pamokas, kad lietuvaičiai moka, gali ir iš visų jėgų siekia pergalių, ir laimi. Šaunūs buvo žalgiriečiai su Vladu Garastu priešaky, triskart tapę sovietų sąjungos čempionais, ir jų pergalių estafetės tęsėjai, laimėję Europos taurę ir Eurolygą, vyr. trenerio Jono Kazlausko laikais!
Dar viena pamoka. Graikų ir lietuvių komandų rungtynes rusų kalba komentavo maskvietis Vladimiras Beriozovas. Jam buvo sunku ištarti „Rūdupio“ ar Želionio vardus, tačiau su kokia meile jis pasakojo apie prieniškių ekipą ir jos žaidėjus. Pateikiami faktai, palydimi gražiais epitetais, svarbiausia, žodžiais iš visos širdies. Ir profesionaliai. Komentatorius nusimena, kai žaidėjas nepataiko arba neapsigina, svarsto, ar nebūtų geriau kitaip užbaigti ataką. Ypač tada, kai „Rūdupis“ pirmavo 2 taškais, liko 5 sek., turėjo kamuolį, bet nepataikė ir graikų legionierius išplėšė pratęsimą…
Tas pats Vladimiras Beriozovas komentavo ir pranūzų „Asvel“ bei bulgarų „Akademik“ komandų dvikovą. Taip pat įdomiai, paprastai, šiltai. Ir tai nebuvo „radijo“ reportažas per televiziją, kaip kad mūsų komentatoriai, lyg akliems, aiškina, kuris žaidėjas turi kamuolį, jį meta, pataiko, koks rezultatas ir t.t. Blogiausia, kad mūsiškiai lyg bejausmiai, skurdokas ir jų žodynas, mažai informacijos. Nežinia kodėl, tačiau lietuviai komentatoriai prie mikrofono nekviečia iškalbingų specialistų, pvz. Segejaus Jovaišos, Rimanto Endrejaičio, Rūtenio Paulausko, Šarūno Sakalausko. Būtų ne tik įdomūs, bet ir visiems naudingi jų profesionalūs samprotavimai…
Suprantama, kodėl anais laikais krepšinio komentatorius Vladas Janiūnas be emocijų (ir dar dviem kalbom) vedė reportažus apie „Žalgirio“ ir CSKA rungtynes, nors jas laimėdavo lietuviai. Tai buvo politika… Tačiau kodėl dabar mūsiškiai prie mikrofono nėra emocingi, nesuprantama. Žaidžia Europoje Lietuvos komandos, bet apie jų rungtynes pasakoja tarytum žaistų …kinai su korėjiečiais. Dar keisčiau, kai rungtyniauja Vokietijoje Maskvos CSKA, kuriai vadovauja Jonas Kazlauskas, o žaidžia Darjušas Lavrinovičius ir Ramūnas Šiškauskas, su Bambergo ekipa, didžiausia „Žalgirio“ konkurente, vilnietis komentatorius kiek mokėdamas intonacija ir žodžiais „palaiko“ saviškių varžovus. Čia jau ne politika, o paprasčiausias „kvailumas“, ką visada pastebi ir pagrįstai sporto žurnalistus kritikuoja aistringi mūsų krepšinio sirgaliai. Ir teisingai daro. Kam džiaugtis, kai savus „muša”!? Tačiau iš gerų pavyzdžių – visi turime mokytis.
Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai
