2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Audronė Nugaraitė: Žiniasklaida turi užsidirbti iš savo reputacijos, o ne parsiduodama

Lina Valantiejūtė, bernardinai.lt

Nug_II.jpgPraėjusią savaitę Seimas priėmė Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad savo turtą deklaruoti turės ne tik kredito įstaigų tarybų ir valdybų nariai, administracijų vadovai, administracijų vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai, bet ir viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir jų šeimos nariai. Toks sprendimas priimtas už balsavus 62, susilaikius 12 Seimo narių.

 

Tikimasi, kad toks sprendimas prisidės prie didesnio žiniasklaidos priemonių skaidrumo bei bus lengviau identifikuoti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų interesus.Tačiau, kaip pažymi Vytauto Didžiojo universiteto docentė, socialinių mokslų daktarė Audronė Nugaraitė, tokie išoriniai reikalavimai didinti žiniasklaidos skaidrumą – ženklas, kad pati sistema nesusitvarko, nėra skaidri ir atskaitinga: „Esu įsitikinusi, kad tokie iš šalies ar iš viršaus nuleidžiami reikalavimai nėra patys veiksmingiausi. Esu už žiniasklaidos savireguliaciją, nes niekas nieko geresnio nesugalvojo, kaip pati žurnalistų bendruomenė, sprendžianti savo klausimus ir problemas. Lietuva žengė žingsnių savireguliacijos sistemos sukūrimo kryptimi, turime institucijas bei teisinę bazę ir gal ne taip sparčiai bei veiksmingai, kaip norėtume, bet judame į priekį, ne atgal. Nors dar ne visa žiniasklaida supranta, kad jai naudingiau ir geriau susireguliuoti ir padaryti veiklą skaidrią bei atskaitingą, negu laukti, kad kažkas tai padarys iš viršaus. O šiuo atveju taip ir atsitiko.“

 

Anot docentės, šalia turto deklaracijų labai svarbu ir tai, kad visuomenė aiškiai žinotų, kas valdo žiniasklaidos priemones, kam jos priklauso, kokiais verslo ryšiais jos ir jas valdantys asmenys bei kompanijos susijusios su kitais verslais: „Jei situacija būtų tokia, kaip ir kitose demokratinėse valstybėse tiek Europoje, tiek ir už Atlanto, kur aiškiai ir vaizdžiai pateikiamos schemos, iš kurių galima matyti, kas, su kuo ir kokio tipo ryšiais yra susiję, visi galėtume labiau pasitikėti žiniasklaida.“

 

Nuo 1996 m. galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad žiniasklaidos priemonės turėtų deklaruoti savo savininkystę, tačiau šis procesas Lietuvoje vyko itin lėtai. Jį, A. Nugaraitės teigimu, kiek pagreitino priimta pataisa, kad žiniasklaidos priemonė negali dalyvauti valstybės skelbiamuose konkursuose, rengiamuose VšĮ Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo kultūrinėms ir šviečiamosioms programoms, jeigu ji nėra užsiregistravusi Kultūros ministerijos skelbiamame registre.

 

2010 m. duomenimis, registre buvo 340 vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių ir žurnalų bei kitų visuomenės informavimo priemonių.

 

„Taigi pats procesas juda po truputį, tačiau ir vėl klausimas, ką byloja faktas, kad vienam ar kitam žmogui priklauso, tarkime, 100 proc. kurio nors leidinio akcijų. Pats savaime toks faktas nėra labai iškalbingas, jei nėra deklaruojama, ką gi tas žmogus valdo daugiau, su kuo jis dar yra susijęs, kiek akcijų turi kitose verslo įmonėse“, – apie nusistovėjusios praktikos niuansus ir trūkumus kalbėjo A. Nugaraitė.

 

Savo skaidrumu ir atskaitomybe besirūpinančioms žiniasklaidos priemonėms dabar yra tikrų permainų laikas, „nes išliks tik tie, kurie aiškiai pasakys, ką jie nori daryti kitaip. Juo labiau kad yra būdų mums patiems pasakyti, kokie norime būti, ar mus tenkina dabartinis etikos kodeksas, jei ne, tai ką ir kaip būtų galima keisti.“

 

Rudens pradžioje Didžiojoje Britanijoje vykęs Ruperto Murdocho skandalas tik patvirtino, kad visur problemos yra tos pačios, tik galbūt mes skaudžiau visa tai jaučiame: „168-erius metus leistas laikraštis vis dėlto buvo priverstas užsidaryti. Tai fenomenalus atvejis pasaulinėje žurnalistikos praktikoje. Uždaryti tokias senas tradicijas turintį laikraštį vien dėl to, kad sukilo visuomenė, yra tikrai svarbus dalykas. Ir, kaip žinome, visuomenės interesas, nuostata, kad informaciją reikia rinkti ir pateikti objektyviai, sąžiningai ir skaidriai, nugalėjo."

 

„Kaip jau sakiau, esu įsitikinusi, kad pati bendruomenė turi tvarkytis ir spręsti problemas, jeigu ji nori išsaugoti savo auditorijos pasitikėjimą, pati turi susitvarkyti, o ne laukti nurodymų iš šalies. Dažnai sakau ir labai tuo tikiu, kad žiniasklaida turi užsidirbti iš savo reputacijos, o ne parsiduodama“, – reziumavo A. Nugaraitė.

Nuotraukoje: Vytauto Didžiojo universiteto docentė, socialinių mokslų daktarė, LŽS pirmininko pavaduotoja Audronė Nugaraitė

                                    Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

 



Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)