2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Edita Mildažytė užpulta ir pagirta už knygą moterišku žvilgsniu

15min.lt

mildazyte_II.jpgGruodžio dvyliktosios  vakarą Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto kavinėje skambėjo dainos, žmonių klegesys ir vakaro šeimininkės Editos Mildažytės balsas. Po pusantrų metų rašymo ji draugams ir bičiuliams pristatė subjektyviai parašytą ir moterišku žvilgsniu pamatytą knygą „Pasimatymas su Lietuva“.

„Mūsų žiniomis, knygynuose žmonės varto šią knygą, bet nesupranta, kas tai yra. Edita Mildažytė siejama su „Bėdų turgumi“, žmonių gelbėjimu, o čia – knyga apie Lietuvą, – pristatydama naują leidinį kalbėjo leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė. – Pažintinės knygos apie Lietuvą gana tradicinės: kietas viršelis, ant kurio Lietuvos nuotrauka, dažniausiai vaizduojanti Trakų pilį. O mes norėjome, kad apie Lietuvą papasakotų įtaigus pasakotojas, o ir turinys būtų aktualus.“

Anot leidėjų, gausiai iliustruota knyga skirta bet kokio amžiaus lietuviui ar kitų šalių gyventojams, o ypatinga auditorija – emigrantų vaikai.

„Kai paprašai žmonių gatvėje pristatyti Lietuvą, po cepelinų, krepšinio ir didelės valstybės, kažkada siekusios Juodąją jūrą, viskas ir pasibaigia. Knygoje aš išskyriau 40 temų, kuo mes esame unikalūs ir išskirtiniai ne tik savo regione, bet ir visame pasaulyje. Pirmiausia tai reikia žinoti mums patiems, kad galėtume papasakoti užsieniečiams, – tikino E.Mildažytė, knygą rašiusi nesinaudodama kompiuteriu ir internetu. – Man norėjosi, kad tai būtų atpažįstama Lietuva, tokia, kokia yra šiandien. Visada domėjausi Lietuvos istorija, todėl gana gerai jaučiuosi, nes esu žurnalistė ir nepadariau nieko, kas būtų už mano kompetencijos ribų.“

Daug diskusijų visuomenėje sukėlė autorės knygoje išskirtos penkios Lietuvos asmenybės, garsiausios pasaulyje: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vytautas Landsbergis, Jonas Mekas, Arvydas Sabonis ir Violeta Urmanavičiūtė-Urmana.

Profesorius Alfredas Bumblauskas, su kuriuo nuolat konsultavosi knygos autorė, pabrėžė, kad knygos stiprybė – jos subjektyvumas. „Jeigu ką nors padarytumėte objektyviai – būtų blogai. O dabar visiems kritikams reikia rodyti didelį liežuvį – jei nepatinka šis penketukas ar kita pateikta medžiaga, lai pasirašo savo knygą. Mes galime tik vertinti, ar viskas pateikta nuosekliai, estetiškai, kaip pristatyta mūsų kultūra ir pan., – sakė mokslininkas. – Ši knyga integraliai moteriška, į viską pažvelgta moterišku žvilgsniu. Rašant apie Žalgirio mūšį, Editai nerūpėjo mano siūlomos mūšio schemos – ją domino, kaip kareiviai kepė ropes ir kaip jos dvokė... O kur dar skyrius apie kulinariją ar karališkąsias moteris!“

Andrius Užkalnis ryžosi knygą „Pasimatymas su Lietuva“ išversti į anglų kalbą, nes ji jam pasirodė patraukli. „Dažnai tokio pobūdžio knygose mes pateikiame vidurkius, tikėdamiesi, kad jie nieko neįžeis: Lietuvoje visos vietos labai gražios, visi žmonės nuostabūs, atlikėjai labai geri. O ši knyga sąmoningai išplėšia gabaliukus iš įvairių Lietuvos vietų, neišgyvendama dėl to, kas nebuvo pasakyta, – mintimis dalijosi vertėjas, pridurdamas, kad kai kuriuos lietuviams žinomus dalykus jam teks pateikti su paaiškinimais kitų šalių skaitytojams. – Perskaičius ją, lieka ramumo jausmas, kurį galiu palyginti su dvejopais turisto įspūdžiais svetimoje šalyje.“

mildazyte_2_II.jpgKartu su knyga pateikiama ir 30 minučių trukmės kompaktinė plokštelė, pristatanti esminius lietuvių muzikos žanrus, kurią sudarė muzikologas Viktoras Gerulaitis. „Ši kompaktinė plokštelė – žaidimas. Įsivaizdavau portugalą, gulintį vonioje, gurkšnojantį vyną ir besiklausantį lietuviškos muzikos. Todėl į šį muzikos rinkinį įtraukiau liaudies muzikos (sutartines, unikalų birbynės tembrą, skrabalus). Nekilo abejonių dėl V.Urmanavičiūtės-Urmanos ir Virgilijaus Noreikos. Čia skamba ir „Lietuva brangi“, dainuojama 30 tūkstančių choristų. Lietuvą, žinoma, reprezentuoja ir M.K.Čiurlionis. Taip pat įtraukiau Broniaus Kutavičiaus, operos „Pilėnai“ ištraukas, mūsų džiazo atlikėjų, tokių kaip Petras Vyšniauskas, muziką. Užsieniečiai galės išgirsti ir „Anties“ dainas“, – kompaktinę plokštelę pristatė jos sudarytojas, pabrėždamas, kad jis nėra visažinis.

Į knygos pristatymą netikėtai įsiveržęs iš legendų atgimęs Vilniaus baziliskas dainomis ir grėsmingu „nekaltų mergelių“ reikalavimu tiesiai iš E.Mildažytės rankų kaip išpirką už ramybę gavo daugiau nei 100 litų kainuojantį leidinį. Atmosferai nurimus, paminėti džiugios progos susirinkę žurnalistės draugai ir bičiuliai sveikino E.Mildažytę už gražų darbą, prašė autografų, o ši atsidėkodama užlipo ant scenos ir skyrė susirinkusiesiems gyvai atliekamas dainas.

Nuotraukose: Televizijos žurnalistė Edita Mildažytė ir jos "Pasimatymas su Lietuva"

                                          Juliaus Kalinsko (15min) nuotr.


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)