2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kaune komercija nustelbia tikslą? Ką pamatė TV žiūrovai?

Vėjūnė Inytė, "Laikinoji sostinė"

download__4__II.jpg

Kauniečiai džiaugiasi, kad turi šalyje originaliausią Kalėdų eglę. Tačiau ne visi, dalyvavę jos įžiebimo šventėje, liko patenkinti. Vieni burnojo blogą orą, kiti skundėsi, kad komercija nustelbė pagrindinį šventės tikslą – vienyti miestiečius.

 

 

 

Pagrindinės miesto Kalėdų eglės įžiebimą televizijos ekranuose stebėję kauniečiai džiaugėsi, kad pilant lietui jiems nereikėjo šlapti po atviru dangumi.

Tačiau buvusieji aikštėje pyko ne tik dėl prasto oro. Jie esą tapo tiesioginės televizijos transliacijos įkaitais – reklaminės pauzės neleido pajusti vientisos šventinės nuotaikos, aikštėje sumontuota televizijos aparatūra ne visiems leido matyti reginį.

Apie masinius renginius ir jų tiesiogines transliacijas nuomonės paklausėme kauniečio aktoriaus bei režisieriaus, maestro Vytauto Žalakevičiaus mokinio, kelerius metus dirbusio ir Lietuvos radijo bei televizijos Kauno programų režisieriumi Arvydo Lebeliūno.

– Kalėdas esate sutikęs ne tik Lietuvoje. Kaip, remdamasis savo patirtimi, vertinate masines eglių įžiebimo šventes?

– Man eglės puošimas yra asmeninė ir šeimos šventė, laukiamiausias ir didžiausias metų įvykis. Masiniai renginiai tokia proga nevilioja.

Pastebėjau, kad ramiai ir pasiturimai gyvenančiose šalyse masinės šventės sureikšminamos mažiau.

Kelerius metus gyvenau Kanadoje, Vankuveryje. Ten apie Kalėdų eglės įžiebimus trumpai informuoja žinių laidos. Tačiau tiesioginių šventės transliacijų nevyksta. Žmonėms, norintiems pasidžiaugti miestų eglėmis, paliekama teisė tai padaryti jiems patogiu laiku.

Net per pačias Kalėdas ir Naujuosius metus kanadiečiai užsiima savo kasdieniais reikalais, atostogauja, sportuoja ir švenčia namuose.

Kitaip, pavyzdžiui, yra JAV. Niujorko pagrindinės elgės įžiebimas – didžiulė visam pasauliui rodoma šventė.

Manau, kad taip yra dėl to, jog amerikiečiai labiau linkę į komercializaciją.

Be to, tokios šventės bent trumpam užgožia krizes, neramumus, karus.

– Kodėl, jūsų nuomone, lietuviai mėgsta ne tiktai eglių įžiebimo, bet ir kitas masines šventes.

Kokios jos turėtų būti, kad įtiktų ir televizijų žiūrovams, ir renginyje dalyvaujantiems žmonėms?

– Tradiciją rengti masines per televizijas transliuojamas šventes perėmėme ir mes. Tai greičiausiai lemia kelios priežastys.

Masinės šventės yra tapusios politizuotomis, jų metu sau dividendus kraunasi politikai. Naudos gauna ir verslininkai, televizijos. Žmones nesunku paveikti galinga reklamaPrivilioti masinės psichozės, gyventojai taip pat bent trumpam pamiršta savo problemas. Jei jau miestas rengia šventę gyventojams, ji turėtų vienyti, sutelkti, palikti gerų prisiminimų. Man pirmiausia rūpi etinis, moralinis švenčių aspektas. Kurdami renginio scenarijų jo autoriai turėtų pirmiausia surengti šventę gyventojams. Parengti gerą reginį ir neafišuoti verslo pusės, įkyriai nepiršti reklamos yra didžiulis menas. Tačiau stebėdamas mūsų masines šventes pasigendu tai padaryti sugebančių žmonių. Daugelis susižeria pinigus, o ant paprastų žmonių jiems nusispjauti.

– Nejaugi neįžvelgiate teigiamų tiesioginių švenčių transliacijų pusių?

– Tai, kad Kauno eglės įžiebimo šventę televizijos ekranuose gali stebėti visa Lietuva, – puikus dalykas. Trečius metus galime didžiuotis, jog turime originalias ir labai gražias egles. Šaunu, kad jas pamato visa šalis.

Tačiau kurdami renginių scenarijus jų autoriai turi daugiau galvoti apie į šventę susirinksiančius žmones. Labai svarbu ir kuo tinkamiau renginiui pritaikyti šventės vyksmo vietą, erdves.

Rotušės aikštė nėra pati patogiausia vieta masiniams renginiams. Ji nedidelė, nėra vietų, kur galima būtų palypėti aukščiau. Todėl rengti šventes šioje erdvėje reikia ypač didelio rengėjų sumanumo bei papildomų investicijų.

Deja, matau, kad specialistų, išmanančių visus šiuos aspektus ar norinčių į juos atsižvelgti, šalyje nedaug.

– Kaip manote, ar įžiebti Kalėdų eglę pasirinkta tinkama data?

– Lietuva – neprognozuojamo klimato šalis. Manau, kad Kalėdų egles galbūt vertėtų įžiebti vėliau, kai labiau tikėtina, kad nelis, o bent jau snigs.

Tačiau čia ir vėl, matyt, kalta komercija. Į šventės sūkurį žmonės bandomi įtraukti kuo anksčiau.

 

Nuotraukoje: Kaunietis režisierius Arvydas Lebeliūnas, teigiantis, kad masinių švenčių rengėjai labiau rūpinasi savo kišene, nei dega noru suvienyti žmones. 

                                            Modesto Patašiaus nuotr.

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)